2015 06 09
„Vilnius Challenge“ baigėsi – ką dalyviams rekomenduoja sveikatos specialistai?
© Nuotraukų autoriai vilniuschallnge.lt
Šių metų „Vilnius Challenge“ varžybose šeštą kartą dalyvavęs sportininkas Andrejus Dolgovas neslepia – iššūkių buvo, tačiau puiki fizinė forma ir pozityvus nusiteikimas neleido pasiduoti, tad jis, kartu su partnere Sandra Paužaite, įveikė visas rungtis. Kaip Andrejus rūpinosi savo sveikata po varžybų ir kokios specialistų rekomendacijos aktyviai sportuojantiems žmonėms?
Varžybų pradžioje energijos netrūko
Medicinos diagnostikos ir gydymo centre Andrejus Dolgovas dar prieš varžybas tikrinosi sveikatos būklę – sportininkui atlikti išsamūs kraujo tyrimai, širdies echoskopija, širdies EKG su krūviu. Tyrimų rezultatai nesukėlė abejonių – specialistų teigimu, pacientas buvo pasiruošęs sportuoti ir atlaikyti labai didelius fizinius krūvius. „Vilnius Challenge“ trasą kartu su partnere sėkmingai įveikęs ir puikiai jautęsis A. Dolgovas pasakojo, kad trasos trukmė buvo ilgesnė nei numatyta iš pradžių, tad iššūkių iškilo tuomet, kai baigėsi gėrimai ir maistas, suteikiantis energijos.
„Maisto ir vandens kiekį planavome keturioms valandoms, o finišavome po penkių su puse valandų. Pabaigoje buvo sunku dėl kalorijų kiekio trūkumo. Planavome kas valandą suvalgyti po vieną maisto vienetą, (pavyzdžiui, batonėlį), jų buvome pasiėmę penkis, keturioms su puse valandos, kad nepritrūktų energijos, tačiau reikėjo bent šešių ar septynių batonėlių“, – pasakojo A. Dolgovas.
Prieš varžybas sportininkas jautėsi gerai, buvo žvalus, o jau startavus visose rungtyse pavyko išlaikyti stabilų tempą. Kaip sunkiausią momentą jis įvardija rungtį, kurios metu, kepinant saulei, reikėjo ropoti po Sapieginės kalną. Nelengva buvo ir varžybų pabaigoje, kuomet reikėjo nubėgti ilgą distanciją nuo Vingio parko iki Baltojo tilto, nors rungčių ir užduočių nebuvo, bet ten, Andrejaus teigimu, buvo sunku ir fiziškai, ir morališkai.
Itin aktyviai sportuojančiam A. Dolgovui, rūpintis savo sveikata reikia labai atidžiai. Svarbu ir poilsis, ir mityba, ir specialistų konsultacijos. Italijoje, Airijoje ir kitose Europos šalių varžybose dalyvaujantis sportininkas varžyboms visuomet ruošiasi atsakingai, o po jų stengiasi atsigauti nesukeldamas streso organizmui.
Po varžybų A. Dolgovas vartoja daug angliavandenių turinčio maisto, dėvi kompresines kojines, kojas stengiasi laikyti pakeltas aukščiau liemens, o kitą dieną po varžybų sportininkas jau pravažiavo tris valandas dviračiu. Šį sekmadienį Andrejaus laukia dviračių varžybos, tad jis jau ruošiasi intensyvioms treniruotėms.
Po varžybų rekomenduojamas mažesnio intensyvumo treniruotės
Varžybos pareikalavo daug dalyvių jėgų ir ištvermės, tad sportininkams reikia leisti visam kūnui pailsėti ir net paskatinti jo atsigavimą po ypatingai didelio fizinio krūvio. Ką rekomenduoja ir ko siūlo atsisakyti sveikatos specialistai po intensyvių treniruočių?
Medicinos diagnostikos ir gydymo centre sporto medicinos gydytojas Kęstutis Linkus po sunkių varžybų Andrejui, ir kitiems aktyviai sportuojantiems žmonėms, rekomenduoja pirmiausiai papildyti organizmą energija – maistu, kuriame gausu angliavandenių. Tiesa, raumenų apsaugai reikia ir baltymo. Labai svarbus yra kuo efektyvesnis ir greitesnis netektų skysčių ir mineralų atstatymas. Tam gali būti naudojami sportiniai izotoniniai gėrimai.
Jau kitą dieną po varžybų, išsimiegojus, rekomenduojamos žemo intensyvumo atsigavimo treniruotės. Tokios treniruotės metu suaktyvinamas organizmas ir kraujotaka nuvargusiose zonose. Kompresinė terapija kojoms (limfodrenažas) taip pat rekomenduojama kuo anksčiau po krūvio, kad greičiau iš raumenų būtų pašalinti nuovargį sukeliantys medžiagų apykaitos produktai. Dar viena priemonė, padedanti atsigauti po aktyvaus sporto – ledo vonios arba lokalios ledo aplikacijos. Anksčiau manyta, kad šiltas dušas ar vonia po intensyvaus krūvio yra geras pasirinkimas, tačiau įrodyta, kad šaltis atstato raumenis geriau nei šiluma.
Konkrečios užduotys padeda siekti maksimalių rezultatų
Aktyviai atstačius organizmą, vėl pradedama treniruotis. Gydytojo teigimu, treniruotėse rekomenduojama žinoti savo laktatinius slenksčius. „Laktato tyrimas – funkcinio pajėgumo prognostinis tyrimas. Pagal laktatinių slenksčių duomenis gali būti modeliuojama treniruočių programa, vertinama sportininko treniruotumo dinamika ir programos efektyvumas. Treniruočių metu suformuojamos konkrečios užduotys ir taip siekiama maksimalaus efekto. Laktatas (pieno rūgštis) pasigamina, jei organizme krūvio metu ima trūkti deguonies“, – pasakojo gydytojas.
Dirbant tam tikru intensyvumu, į organizmą tiekiamas deguonis, padedantis „deginti“ gliukozę, tad mes gauname energiją, kurią raumuo naudoja atlikti judesius. Pasiekus tam tikrą fizinio krūvio intensyvumo lygį, organizmas nebesugeba tiekti bei pasisavinti daugiau deguonies, tuomet raumenyse energija imama gaminti bedeguoninėmis sąlygomis, gliukozės skilimas vyksta be deguonies ir pradeda kauptis metabolitas – pieno rūgštis. Laktatas patenka į kraują, tada jo koncentracija kraujyje didėja ir tą didėjimą galime išmatuoti. Andrejui Dolgovui laktatiniai slenksčiai bus nustatyti visiškai atsigavus po varžybų.
Sportininkams po aktyvių treniruočių ir varžybų rekomenduojamas ir limfodrenažas. Pats Andrejus, pirmą kartą išbandęs šią procedūrą pasakojo, kad įspūdžiai tikrai įdomūs.
Specialistai primena: kad galėtumėte džiaugtis gera fizine sveikata ir sėkmingai dalyvauti rungtyse, varžybose, kiekvienam sportininkui rekomenduojama bent kartą per metus atlikti išsamius sveikatos tyrimus, o kas tris ar šešis mėnesius – kontrolinius funkcinės būklės (treniruotumo formos) patikrinimus.