Gydytojas dietologas

Gydytojas dietologas konsultuoja maitinimosi klausimais, nustato galimas paciento kūno masės kitimo priežastis, diagnozuoja ir gydo nutukimą, valgymo sutrikimus (nervinę anoreksiją, nervinę bulimiją, persivalgymus), įvertina riziką susirgti su nutukimu susijusiomis ligomis, rekomenduoja, kaip maitintis sergant virškinimo sistemos (kepenų ligomis, dirgliosios žarnos sindromu, opiniu kolitu, Krono liga ir pan.) ligomis, dislipidemija, cukriniu diabetu, podagra, kt. Konsultuoja sveikos, vegetarinės, nėščiųjų ir žindyvių mitybos klausimais.

Atsižvelgdamas į sveikatos būklę, sudaro individualius maitinimosi planus.

Nutukimo sukeliamos ligos

Nutukimas lėtinė liga, kurią lemia žmogaus paveldimumo ir aplinkos sąveika. Žmogaus gyvenimo būdas, socialiniai, kultūriniai, medžiagų apykaitos ir genetiniai veiksniai turi įtakos nutukimo vystymuisi.  

Nutukimas diagnozuojamas apskaičiavus kūno masės indeksą (KMI). Svoris kilogramais padalinamas iš ūgio metrais kvadratu. KMI tarp 25 ir 30 rodo antsvorį, daugiau kaip 30 - nutukimą.

Visame pasaulyje daugėja nutukusių ir sergančių su nutukimu susijusiomis ligomis žmonių. Kas 30 metų nutukusių žmonių skaičius padvigubėja. Nutukimu serga įvairaus amžiaus žmonės, ypač sparčiai auga nutukusių vaikų skaičius.

Nutukimas sukelia įvairias ligas:

• padidėjusį kraujospūdį,
• 2 tipo cukrinį diabetą,
• dislipidemiją (padidėjusį cholesterolio, trigliceridų kiekį kraujyje),
• širdies ir kraujagyslių ligas,
• osteoartritą (sąnarių, ypač stuburo apatinės dalies, klubo ir kelio uždegimą ir skausmus),
• tulžies pūslės akmenligę,
• riebalų kaupimąsi kepenyse ir kepenų uždegimą.

Taip pat didina riziką susirgti tam tikromis vėžio rūšimis (krūties, gimdos, kiaušidžių, storosios žarnos, prostatos).

Nutukimo priežastys

Labai retai nutukimą sukelia tik viena priežastis, pvz., vaistai ar liga. Dažniausiai jį lemia kelios priežastys: netinkamas maistas, prasti maitinimosi įpročiai, aplinka, skatinanti vartoti daugiau maisto. Prie jau paminėtų priežasčių prisideda ir mažas fizinis aktyvumas, aplinka, skatinanti mažiau judėti: automobiliai, liftai, eskalatoriai. Neretai svoris pradeda didėti metus rūkyti, dėl įvairiausių psichologinių priežasčių.

Yra daugybė nutukimą sukeliančių priežasčių, kurių pakeisti ar paveikti pats žmogus negali. Tai - paveldimumas, mažas gimimo svoris, maitinimas krūtimi kūdikystėje.

Viena plačiai paplitusių nuomonių, kad svoris didėja dėl lėtos medžiagų apykaitos, yra neteisinga. Tyrimai rodo, kad nutukusių žmonių medžiagų apykaita dažnai būna greitesnė nei nenutukusių.

Nutukusiems žmonėms dėl hormoninių pokyčių sunkiau pajusti sotumą. Todėl jiems reikia suvalgyti daugiau maisto. Susidaro uždaras ratas - suvalgoma daugiau maisto, kad būtų pasisotinta, todėl didėja svoris, o didėjant svoriui, reikia daugiau maisto, kad būtų jaučiamas sotumas.

Kitos, retesnės nutukimo priežastys yra įvairios ligos, veikiančios medžiagų apykaitą ir sukeliančios nutukimą. Šias ligas svarbu laiku nustatyti ir tinkamai gydyti.

Svoris gali padidėti ir vartojant kai kuriuos vaistus (pvz., kai kuriuos antidepresantus, antipsichozinius vaistus, kai kuriuos vaistus hipertenzijai gydyti ir kt.). Tokiais atvejais svarbu toliau tęsti vaistų vartojimą, bet svorį irgi įmanoma sumažinti.

Nutukimo gydymas

Tik 5 proc. žmonių, sumažinusių svorį, pavyksta jį tokį išlaikyti metus ir ilgiau. Likę 95 proc. gana greitai atgauna buvusį svorį arba atsiduria uždarame sulieknėjimo ir svorio priaugimo rate, didelę gyvenimo dalį skirdami nesėkmingai kovai su nutukimu. Kai kuriems dėl to išsivysto valgymo sutrikimai. Todėl labai svarbu, kad ligą gydytų specialistai. Žurnaluose, internete ir kt. šaltiniuose galima rasti įvairių dietų. Dauguma jų turi trumpalaikį poveikį, yra varginančios ir žalingos organizmui.

Svorio mažinimas yra ilgalaikis procesas, trunkantis 3 mėnesius ir ilgiau. Tik lėtai lieknėjant galima pasiekti ilgalaikių rezultatų. Svorio mažinimo metu labai svarbu išmokti tinkamai maitintis, kad sumažėjęs svoris negrįžtų.

Suprantama, mažinant svorį reikia valgyti mažiau. Tačiau kiek reikia maisto, kad svoris mažėtų saugiai, kad mažėtų riebalų, o ne raumenų kiekis, kad žmogus nesijaustų alkanas?

Tiksliai nustatyti, kiek ir kokio maisto  ir su juo gaunamų kalorijų kiekio reikia, galima pamatavus bazinę medžiagų apykaitą.

Gydytojas dietologas įvertina paciento maitinimąsi, bazinę medžiagų apykaitą ir sudaro individualų maitinimosi planą, atsižvelgdamas į paciento mėgstamus produktus, užimtumą, galimybę ruošti valgį ir panašiai. Toks planas yra lankstus, pritaikytas prie paciento poreikių, nesukelia streso, nevargina, nes nereikia pačiam skaičiuoti kalorijų. Esant reikalui, parenkami vaistai nutukimui gydyti. Vaistai rekomenduojami kaip pagalbinė priemonė, padedanti lengviau pereiti prie mažesnio maisto kiekio, naujų maitinimosi įpročių.

Tyrimai

Gydytojas dietologas dėl nutukimo išsivysčiusioms komplikacijoms nustatyti dažniausiai skiria reikiamus laboratorinius tyrimus: cholesterolio, trigliceridų, gliukozės kiekio kraujyje ir kt.

Atlieka instrumentinius tyrimus: kūno riebalų procento nustatymo, kūno sudėties analizės, bazinės medžiagų apykaitos ir kt.

Centre dirba šios srities gydytoja A. Jauniškytė.