Rentgeno tyrimai

Galvos ir kaklo rentgeno tyrimu galima nustatyti:

• įvairias anomalijas;
• lūžimus ir kitus pakitimus traumų atvejais;
• galvos kaulų uždegimines ligas;
• nepiktybinius ir piktybinius auglius;
• metastatinius pakitimus;
• ūmius ir lėtinius otitus (vidurinės ausies uždegimus);
• mielominę ligą, osteodistrofijas (kaulų pakitimus);
• hipertenzinį sindromą;
• adenoidus;
• sinusitus;
• laringitą;
• pakitimus po įvairių operacijų;
• balso stygų parezę (dalinį paralyžių), paralyžių;
• gerklų randinius susiaurėjimus;
• skydliaukės padidėjimą, padėties anomalijas;
• akies ir akiduobių trauminius sužeidimus;
• įvairius svetimkūnius.

Krūtų rentgeno tyrimu (mamografija) galima diagnozuoti:

• krūties piktybinius ir nepiktybinius auglius;
• krūties cistas;
• mastopatijas;
• krūties pūlinius, mastitą (krūties uždegimą).

Plaučių ir tarpuplaučio rentgenologiniu tyrimu galima diagnozuoti:

• įvairias anomalijas;
• krūtinės ląstos skeleto ir organų trauminius sužalojimus;
• ūmias ir lėtines plaučių uždegimines ligas bei jų komplikacijas;
• plaučių degeneracines distrofines ligas;
• plaučių tuberkuliozę;
• piktybinius ir nepiktybinius auglius;
• įvairius pleuritus, pneumotoraksą;
• plaučių pakitimus sergant sisteminėmis ligomis;
• grybelines ir parazitines ligas.

Širdies ir kraujagyslių sistemos rentgeno tyrimu galima diagnozuoti:

• įgimtas širdies ir kraujagyslių ligas;
• įgytas širdies ir kraujagyslių ligas;
• miokardo (širdies raumens) pažeidimus, miokardiopatiją;
• širdies auglius;
• perikardo (širdies plėvės) ligas.

Virškinimo sistemos ir pilvo organų rentgeno tyrimu galima diagnozuoti:

• įvairias anomalijas;
• virškinimo sistemos funkcijos sutrikimus;
• ūmias ir lėtines uždegimines ligas;
• opas ir jų komplikacijas;
• pooperacines būkles ir jų komplikacijas;
• nepiktybinius ir piktybinius auglius;
• tulžies pūslės, tulžies latakų ligas;
• ūmias būkles (žarnų nepraeinamumą, perforacijas (prakiurimą), svetimkūnius);
• antrinius pakitimus dėl gretimų organų ir audinių patologijos (randus, peritonitą (pilvaplėvės uždegimą), abscesus (pūlinius) ir kt.);
• nustatyti ligos stadiją ir komplikacijas;
• nustatyti pakartotinių rentgenologinių tyrimų terminus.

Šlapimo ir lytinių organų, mažojo dubens rentgeno tyrimu galima diagnozuoti:

• įvairias anomalijas;
• trauminius inkstų ir šlapimo takų pakenkimus;
• uždegimines inkstų ir šlapimo takų ligas;
• nefroptozę ( inkstų nusileidimą), hidronefrozę, inkstų akmenligę;
• piktybinius ir nepiktybinius auglius;
• inkstų kraujagyslių pakenkimus.

Kaulų ir sąnarių sistemos rentgeno tyrimu galima nustatyti:

• anomalijas, vystymosi trūkumus;
• trauminius pažeidimus;
• uždegimines ligas;
• nepiktybinius ir piktybinius auglius;
• metastazes;
• degeneracines-distrofines ligas;
• būklę po operacinio gydymo;
• metabolines (medžiagų apykaitos sutrikimo) ir endokrinines ligas;
• neurogenines (dėl nervų pažeidimo) ir angiogenines (kraujagyslių sistemos) ligas;
• reumatines ligas;
• kraujo ir retikuloendotelinės sistemos (reguliuojančios imunitetą) pakitimus.