1.

Vidaus ligų gydytojo konsultacija

Paciento anamnezės surinkimas, apžiūra, tyrimų rezultatų aptarimas, gydymo skyrimas, rekomendacijos.

2.

Endokrinologo konsultacija

Gydytojas endokrinologas diagnozuoja ir gydo ligas, atsiradusias dėl endokrininių liaukų veiklos sutrikimo (skydliaukės patologija, cukrinis diabetas, hormoniniai sutrikimai).

3.

Neurologo konsultacija

Gydytojas neurologas diagnozuoja ir gydo centrinės ir periferinės nervų sistemos sutrikimus ir jų sukeltas ligas.

4.

Kardiologo konsultacija

Gydytojas kardiologas diagnozuoja ir gydo širdies bei kraujagyslių ligas (širdies nepakankamumas, įgimtos ir įgytos širdies  ydos, širdies ritmo sutrikimai, arterinė hipertenzija, aterosklerozė, krūtinės angina).

5.

Kraujospūdžio matavimas

Padidėjusio/sumažėjusio kraujo spaudimo nustatymas. Nuolatinis padidėjęs kraujo spaudimas gali sukelti įvairias ligas: miokardo infarktą, galvos smegenų insultą, organų nepakankamumus, aklumą, aortos plyšimą.

5.

Ramybės būsenos EKG

Labai vertingas tyrimas diagnozuojant širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Atlikus elektrokardiogramą, galima nustatyti įvairius širdies ritmo sutrikimus, širdies laidžiosios sistemos pažeidimus, gresiantį miokardo infarktą.

6.

Krūtinės ląstos apžvalginė rentgenoskopija arba rentgenografija.

Rentgenograma vyrams

Diagnozuojamos lėtinės plaučių ligos, jų komplikacijos, plaučių degeneracinės distrofinės ligos, piktybiniai ir nepiktybiniai augliai, plaučių pakitimai sergant sisteminėmis ligomis.

Kraujo tyrimai:

7.

Bendras kraujo tyrimas (su kraujo paėmimu):

• automatinis kraujo tyrimas (eritrocitai, leukocitai, hemoglobinas, hematokritas, trombocitai),
• leukograma,
• retikulocitai,
• eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).

Šis tyrimas suteikia informacijos apie visas kraujo ląsteles (eritrocitus, leukocitus, trombocitus), jų pasiskirstymą pagal dydį. Tai svarbi informacija vertinant bendrą organizmo sveikatos būklę. Tyrimas padeda nustatyti daug skirtingų ūmių ir lėtinių ligų: mažakraujystę, kraujo vėžį, alergijas ir kt. 

8.

Gliukozė

Padeda diagnozuoti cukrinį diabetą, kasos, inkstų, širdies ir kitas ligas. 

9.

Bendras cholesterolio kiekis

Šis tyrimas labai svarbus vertinant riziką susirgti koronarine širdies liga ir miokardo infarktu. Vertinamas ne tik bendras cholesterolio kiekis, bet ir jo frakcijos - mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, arba „blogasis" cholesterolis, kurio koncentracijos didėjimas itin didina riziką susirgti koronarine širdies liga, ir „gerasis" cholesterolis (didelio tankio lipoproteinų cholesterolis), kurio normali koncentracija mažina riziką susirgti koronarine širdies liga, o sumažėjus jo koncentracijai, kyla grėsmė susirgti.

9.1.

„Blogasis" cholesterolis (MTL)

9.2.

„Gerasis" cholesterolis (DTL)

10.

TSH

Tai pagrindinis hormonas, skirtas įvertinti skydliaukės veiklą ir pažeidimus. Šio hormono koncentracija kraujyje pakinta, kai yra sutrikusi skydliaukės funkcija  (skydliaukė per aktyvi arba atvirkščiai - veikia per silpnai), yra Hašimoto tiroiditas  (autoimuninės kilmės skydliaukės liga), įvairios kitos ligos.

11.

T3

Šio hormono pokyčiai kraujyje svarbūs esant tiek lėtinėms, tiek ūmioms skydliaukės ligoms, sutrikus skydliaukės veiklai, sergant skydliaukės gūžiu dėl jodo stokos.

12.

T4

Šio hormono koncentracija kraujyje kinta dėl nepakankamos arba pernelyg suaktyvėjusios skydliaukės veiklos.

13.

AST

Nustatomas abiejų fermentų aktyvumas, kepenų ligos (hepatitas, gelta, cirozė, vėžys). Galimos ir kitos ligos, tokios kaip miokarditas (širdies raumens uždegimas), raumenų distrofija ir kt.

14.

ALT

15.

GGT

Tyrimas parodo kepenų veiklos pažeidimus, apsinuodijimus, kitas sunkias sistemines ligas.

16.

ŠF

Kaulų, kepenų ligos, plaučių ir inkstų infekcijos, kasos uždegimas.

17.

Bendras bilirubinas

Kepenų, tulžies pūslės pažeidimai, fruktozės netoleravimas. 

18.

Tiesioginis bilirubinas

Kepenų pažeidimai, ypač esant vėlesnėms stadijoms.

19.

Kreatininas

Tyrimas svarbus inkstų ligų diagnostikai.

20.

Kortizolis ryte

Tyrimas reikalingas antinksčių ligoms įvertinti, didėja esant nutukimui, stresui, mažėja segant skydliaukės, kepenų ligomis.

21.

PSA 

Šis žymuo atsiranda kraujyje sergant išskirtinai prostatos gerybiniu ir piktybiniu augliu. Tai specifinis organo žymuo.

Šlapimo tyrimai:

22.

Bendras šlapimo tyrimas

Nustatomi šlapimo rodikliai, pagal kuriuos galima įvertinti šlapimo organų (inkstų ir kt.) veiklą, medžiagų apykaitos ligas, infekcinių, uždegiminių šlapimo takų ir inkstų ligų, cukraligės ir kt. ligų tikimybę.

1.

Vidaus ligų gydytojo konsultacija

Paciento anamnezės surinkimas, apžiūra, tyrimų rezultatų aptarimas, gydymo skyrimas, rekomendacijos.

2.

Endokrinologo konsultacija

Gydytojas endokrinologas diagnozuoja ir gydo ligas, atsiradusias dėl endokrininių liaukų veiklos sutrikimo (skydliaukės patologija, cukrinis diabetas, hormoniniai sutrikimai).

3.

Neurologo konsultacija

Gydytojas neurologas diagnozuoja ir gydo centrinės ir periferinės nervų sistemos sutrikimus ir jų sukeltas ligas.

4.

Kardiologo konsultacija

Gydytojas kardiologas diagnozuoja ir gydo širdies bei kraujagyslių ligas (širdies nepakankamumas, įgimtos ir įgytos širdies  ydos, širdies ritmo sutrikimai, arterinė hipertenzija, aterosklerozė, krūtinės angina).

5.

Kraujospūdžio matavimas

Padidėjusio/sumažėjusio kraujo spaudimo nustatymas. Nuolatinis padidėjęs kraujo spaudimas gali sukelti įvairias ligas: miokardo infarktą, galvos smegenų insultą, organų nepakankamumus, aklumą, aortos plyšimą.

6.

Ramybės būsenos EKG

Labai vertingas tyrimas diagnozuojant širdies ir kraujagyslių sistemos ligas. Atlikus elektrokardiogramą, galima nustatyti įvairius širdies ritmo sutrikimus, širdies laidžiosios sistemos pažeidimus, gresiantį miokardo infarktą.

7.

Krūtinės ląstos apžvalginė rentgenoskopija arba rentgenografija.

Rentgenograma moterims

Diagnozuojamos lėtinės plaučių ligos, jų komplikacijos, plaučių degeneracinės distrofinės ligos, piktybiniai ir nepiktybiniai augliai, plaučių pakitimai sergant sisteminėmis ligomis.

Kraujo tyrimai:

8.

Bendras kraujo tyrimas (su kraujo paėmimu):

• automatinis kraujo tyrimas (eritrocitai, leukocitai, hemoglobinas, hematokritas, trombocitai),
• leukograma,
• retikulocitai,
• eritrocitų nusėdimo greitis (ENG).

Šis tyrimas suteikia informacijos apie visas kraujo ląsteles (eritrocitus, leukocitus, trombocitus), jų pasiskirstymą pagal dydį. Tai svarbi informacija vertinant bendrą organizmo sveikatos būklę. Tyrimas padeda nustatyti daug skirtingų ūmių ir lėtinių ligų: mažakraujystę, kraujo vėžį, alergijas ir kt. 

9.

Gliukozė

Padeda diagnozuoti cukrinį diabetą, kasos, inkstų, širdies ir kitas ligas. 

10.

Bendras cholesterolio kiekis

Šis tyrimas labai svarbus vertinant riziką susirgti koronarine širdies liga ir miokardo infarktu. Vertinamas ne tik bendras cholesterolio kiekis, bet ir jo frakcijos - mažo tankio lipoproteinų cholesterolis, arba „blogasis" cholesterolis, kurio koncentracijos didėjimas itin didina riziką susirgti koronarine širdies liga, ir „gerasis" cholesterolis (didelio tankio lipoproteinų cholesterolis), kurio normali koncentracija mažina riziką susirgti koronarine širdies liga, o sumažėjus jo koncentracijai, kyla grėsmė susirgti.

10.1

„Blogasis" cholesterolis (MTL)

10.2

„Gerasis" cholesterolis (DTL)

11.

TSH

Tai pagrindinis hormonas, skirtas įvertinti skydliaukės veiklą ir pažeidimus. Šio hormono koncentracija kraujyje pakinta, kai yra sutrikusi skydliaukės funkcija  (skydliaukė per aktyvi arba atvirkščiai - veikia per silpnai), yra Hašimoto tiroiditas  (autoimuninės kilmės skydliaukės liga), įvairios kitos ligos.

12.

T3

Šio hormono pokyčiai kraujyje svarbūs esant tiek lėtinėms, tiek ūmioms skydliaukės ligoms, sutrikus skydliaukės veiklai, sergant skydliaukės gūžiu dėl jodo stokos.

13.

T4

Šio hormono koncentracija kraujyje kinta dėl nepakankamos arba pernelyg suaktyvėjusios skydliaukės veiklos.

14.

AST

Nustatomas abiejų fermentų aktyvumas, kepenų ligos (hepatitas, gelta, cirozė, vėžys). Galimos ir kitos ligos, tokios kaip miokarditas (širdies raumens uždegimas), raumenų distrofija ir kt.

15.

ALT

16.

GGT

Tyrimas parodo kepenų veiklos pažeidimus, apsinuodijimus, kitas sunkias sistemines ligas.

17.

ŠF

Kaulų, kepenų ligos, plaučių ir inkstų infekcijos, kasos uždegimas.

18.

Bendras bilirubinas

Kepenų, tulžies pūslės pažeidimai, fruktozės netoleravimas. 

19.

Tiesioginis bilirubinas

Kepenų pažeidimai, ypač esant vėlesnėms stadijoms.

20.

Kreatininas

Tyrimas svarbus inkstų ligų diagnostikai.

22.

Kortizolis ryte

Tyrimas reikalingas antinksčių ligoms įvertinti, didėja esant nutukimui, stresui, mažėja segant skydliaukės, kepenų ligomis.

23.

Bendras šlapimo tyrimas

Nustatomi šlapimo rodikliai, pagal kuriuos galima įvertinti šlapimo organų (inkstų ir kt.) veiklą, medžiagų apykaitos ligas, infekcinių, uždegiminių šlapimo takų ir inkstų, cukraligės bei kt. ligų tikimybę.