2023 08 20
Susipažinkite su uhealth! Gaukite skaitmenines šeimos gydytojo paslaugas per 24 val.
Apie uhealth
2014 06 17
Kiek dažyto maisto valgyti saugu?
Sveika gyvensena, mityba
4 min. skaitymo
Parengta pagal gydytojos dietologės Žanos Antonovos komentarus.
Ne paslaptis, kad maisto pramonė vilioja pirkėjo akį maisto produktų išvaizdą pagrąžindama patraukliomis spalvomis. Juk vargu ar susigundytume pilkos spalvos guminukais ar jogurtu. Kai kurios šių spalvų – natūralios kilmės, kiti dažikliai – sintetiniai.
Apie tai, kokių natūralių ir sintetinių maisto dažiklių suvartojame daugiausiai, koks kiekis yra saugus bei kurių dažiklių geriau vengti, kalbamės su dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologe Žana Antonova.
Kokie natūralus maisto dažikliai populiariausi? Kokių per gyvenimą suvalgome daugiausiai?
Plačiausiai maisto pramonėje naudojami natūralūs maisto dažikliai – augaliniai pigmentai karotinoidai (E160). Tai geltonos ir oranžinės spalvos junginiai. Pats populiariausias iš jų yra biologiškai aktyvus vitamino A provitaminas b-karotinas (pvz., juo dažomas margarinas). Taip pat labai populiarūs yra iš karamelės gaminami skirtingų atslapvių rudi dažikliai, iš ciberžolės išgaunamas gelsvo atspalvio kurkuminas (E100), iš Pietų Amerikoje augančių dažinės turlijos medžių gaminamas rausvo atspalvio anatas (E160b), burokelių raudonasis dažiklis (E162). Antocianinų (E163) atspalviai varijuoja nuo raudono ir violetinio iki mėlyno.
Šie natūralūs pigmentai išgaunami iš įvairių vaisių ir daržovių, tokių kaip vynuogės, šeivamedžio uogos, juodieji serbentai, tamsiai raudonos morkos bei raudonieji kopūstai. o iš augalais mintančių vabzdžių išgaunamas karminas (E120) – natūralus ryškiai raudonas pigmentas.
Kokių sintetinių dažiklių suvalgome daugiausiai? Kokie iš jų pavojingi?
Bene labiausiai paplitęs sintetinis dažiklis – citrinos geltonumo tartrazinas (E102). Populiarus ir vyšninės spalvos eritrozinas (E127). Pastarasis gana plačiai naudojamas kai kuriuose saldumynuose, pvz., saldainiuose, ledinukuose, tortų puošimo kremuose ir pan. E129, alura raudonojo dažiklio kiekiai stipriai ribojami konditerijoje ir mėsos gaminiuose. Šių sintetinių dažiklių reikėtų vengti alergiškiems žmonėms – jis gali sustiprinti alergines reakcijas, bronchinės astmos simptomus. Kai kuriose šalyse šie dažikliai apskritai uždrausti.
Kiek natūralių dažiklių valgyti yra saugu? Ar natūralūs dažikliai gali pakenkti sveikatai?
Nepageidaujamą poveikį sveikatai gali sukelti ir natūralūs maisto priedai, ir priedų neturintys maisto produktai, jeigu jų suvartojamas didelis kiekis. Todėl visus produktus reikia vartoti saikingai.
Ar yra sveikatai nepavojingų sintetinių dažiklių?
Jeigu neviršijama leistina paros dozė, kuri nustatoma kiekvienam maisto priedui, maisto priedas laikomas saugiu, sveikatai nepavojingu. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) duomenimis, maiste esantys priedai turėtų būti laikomi saugiais net jeigu į maistą įdėtas didžiausias leidžiamas jų kiekis ir tokio maisto suvalgoma labai daug.
Kokių spalvotų maisto produktų kurių geriau apskritai vengti?
Rekomenduočiau vengti neįprastai ryškių, gražių spalvų maisto produktų. Dažniausia tai konditerijos gaminiai, konservuotos uogos, skirtos papuošimui, kiti saldumynai.
Kokius spalvotus produktus galime drąsiai rinktis?
Turbūt nenustebinsiu atsakydama, kad tai – daržovės ir vaisiai. Renkantis maisto produktus, reikėtų vengti maisto priedų: rinktis natūralų, mažai perdirbtą maistą. Geriausias maistas – ruoštas namuose.
Kaip vertinate natūralų karamelės dažiklį?
Vienas iš populiariausių dažiklių pasaulyje. Jis gaunamas kaitinant angliavandenius, pvz., fruktozę, dekstrozę, ar invertuotą cukrų su maistine rūgštimi – sieros, fosforo, arba citrinų. Šis dažiklis naudojamas gaiviuosiuose gėrimuose, norint suteikti jiems rudą spalvą. Karamelinį dažiklį, kaip ir kitus panašius priedus, vartojant saikingai, neigiamos pasekmės sveikatai mažai tikėtinos.
Kaip parduotuvėse atpažinti, ar produktuose natūralus dažiklis, ar sintetinis?
Perkant maisto produktus visada reikėtų atidžiai perskaityti etiketėje esančia informaciją (ne visada natūralios kilmės dažikliai užšifruojami po raide E), į jų tinkamumo vartoti terminą: kuo ilgesnis tinkamumo terminas , tuo daugiau į jį pridėta, greičiausiai, sintetinių konservantų. Maisto produktuose su trumpu galiojimo terminu gali nebūti jokių dažiklių ar kitų priedų, arba gali būti natūralių dažiklių – jie pasižymi jautrumu aplinkos fiziniams ir cheminiams veiksniams – Ph terpei, temperatūrai ir kt.
Natūralūs dažikliai yra ne tokių ryškių spalvų kaip sintetiniai. Maisto produktų, kurie pagaminti su natūralios kilmės dažikliais su dažikliais, kaina bus didesnė nei tų, kuriuose naudojami sintetiniai dažikliai – pastarųjų savikaina kur kas žemesnė.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro dietologės Evelinos Cikanavičiūtės komentaras:
Nesusimąstome, kad maistui būdinga spalva dažnai išgaunama papildžius jį naturaliais ar sintetiniais dažikliais, nes termiškai apdorojamas maistas praranda savo spalvą, o tuo pačiu ir patrauklumą. Todėl, pavyzdžiui, taip dažnai šaltibarščiams naudojami marinuoti burokėliai savo sudėtyje gali turėti naturalaus ar sintetinio jų spalvą sustiprinančio dažiklio. Tokių produktų mūsų racione labai daug, ypač, jei renkamės rafinuotus, konservuotus produktus, pusgaminius, greitą maistą, saldumynus.
Todėl, kaip ir gydytojos Žanos Antanovos minėta, pirmas būdas apsisaugoti nuo papildomų cheminių junginių gaunamų su maistu, yra rinktis kuo naturalesnį, grynesnį maistą, šviežią ir namuose ruoštą.
Vis dėl to, pamesti galvos dėl įvairiausių dažiklių ir juos įvardinti kaip absoliutų blogį irgi neverta, nes yra nustatomi leidžiami jų kiekiai maiste, kurie įprastai negali pakenkti sveikatai.
Bet visgi, visada pirmenybė turi būti teikiama šaltibarščiams ruoštiems iš šviežių savo darže užaugintų burokėlių, negu iš pramoniniu būdų konservuotų, ypač jautrioms žmonių grupėms: kūdikiams ir vaikams, lėtinėmis ligomis sergantiems, vyresnio amžiaus žmonėms, į alergijas linkusiems bei nėščiosioms.
