Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas – ne tik vaikų liga

2015 05 13
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas – ne tik vaikų liga

Parengė Dovilė Joneliūnienė

Išsiblaškymas, impulsyvumas – tik iš pirmo žvilgsnio „nekalti“ dalykai, sutrikdantys kasdienę žmogaus veiklą. Atrodo, tai nedaro tiesioginės įtakos sveikatai, tačiau, tik atidžiau panagrinėjus savo darbo rezultatus, asmeninių santykių nesėkmes, galima suvokti, kad dėl to kaltas ADHD (angl. attention deficit/hyperactivity disorder) – aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.

Vyrai serga dažniau

Buvo manoma, kad ADHD sindromas būdingas tik vaikams, tačiau simptomai, atsiradę vaikystėje ar paauglystėje, išlieka suaugus ir neabejotinai daro neigiamą įtaką mūsų gyvenimo kokybei.

Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos psichiatrės Tamaros Kuntelijos-Plieskės, išsiblaškymas, nekantrumas, impulsyvumas  trukdo tapti geru specialistu, tobulėti ir kurti santykius. Kartais žmonės neatkreipia į save pakankamai dėmesio, nesupranta, kodėl jiems nesiseka karjera, kuo jie blogesni už kitus?

Išskiriami trys pagrindiniai ADHD sindromo tipai: hiperaktyvumo, nedėmesingumo ir kombinuotas – dėmesio koncentracijos simptomai kartu su elgesio sutrikimo simptomais. Remiantis moksliniais tyrimais, šia liga dažniau serga vyrai (5:1), jiems būdingas hiperaktyvusis, o moterims – nedėmesingumo tipas.  Suaugusiems žmonėms ligos simptomai pasireiškia švelniau nei vaikams, todėl nesusimąstome, kad nesėkmės mus gali lydėti ne dėl to, kad esame blogi specialistai, o todėl, kad sergame. Kokie pagrindiniai simptomai?

Sergantis žmogus yra neatidus, išsiblaškęs, jam viskas greitai nusibosta, jis neramus, impulsyvus, nesugeba planuoti laiko, dažnai pamiršta raktus, piniginę. Tokie žmonės labai šnekūs, dažnai pertraukia pašnekovus, todėl gali pasirodyti nemandagūs. Kitas svarbus aspektas, kad pacientams būdingos ir gretutinės ligos, pavyzdžiui, priklausomybės, asmenybės ir nuotaikos sutrikimai. Specialistai gydo šias ligas, tačiau gydymas būna nepakankamai efektyvus.

Išsiblaškymas ar dėmesio sutrikimas?

Nustatyta, kad nuo dviejų iki penkių procentų populiacijos serga šia liga, tačiau net specialistai ne visuomet diagnozuoja šį sindromą dėl daugelio priežasčių. Anksčiau manyta, kad aktyvumo ir dėmesio sutrikimas yra tik vaikų liga, todėl buvo laikomasi nuomonės, kad paauglystėje simptomai išnyksta. Tačiau šiandien yra sukaupta pakankamai tyrimų duomenų, kurie rodo, kad, nors simptomai laikui bėgant švelnėja, net 15 procentų iš tų, kurie sirgo vaikystėje, ir suaugę serga labai išreikšta šio sutrikimo forma, o dar apie 50 procentų jaučia švelnesnius sutrikimo simptomus.

ADHD diagnozuojamas atlikus visapusišką klinikinį ištyrimą ir pateikiant diagnostinį klausimyną. Anamnezėje turi būti patvirtintas simptomų atsiradimas vaikystėje, o tam būtina vyresnių šeimos narių apklausa ir dalyvavimas diagnostiniame pokalbyje. Tuomet analizuojama, ar šie simptomai tęsiasi visą gyvenimą, ar sukelia pažeidimus. Žmonės gali būti išsiblaškę, aktyvūs, energingi, tačiau tai nebus ADHD sutrikimas. Sutrikimas būna tuomet, kai simptomai sukelia funkcionavimo problemas įvairiose srityse. Pastebima, kad tokiems žmonėms, nors ir turintiems aukštą intelektą, nesiseka mokslai, asmeninis gyvenimas, jie negali įvykdyti užduočių, sunku susikaupti. Ir tik išanalizavus visus simptomus liga gali būti diagnozuota.

Gydymas sugrąžina į pilnavertį gyvenimą

Diagnozavus ADHD sindromą, pacientui padedama suvokti, kokia tai liga ir kaip kontroliuoti simptomus, tad gydymas prasideda nuo psichoedukacijos, kuomet žmogui yra paaiškinami ligos simptomai, eiga, gydymo galimybės.

Geriausiai šios ligos gydymui tinka psichostimuliantai – medžiagos, kurios galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino kiekį taip palengvinant simptomus. Moksliniai tyrimai įrodė, kad jie dažnai yra efektyvesni už kitas psichotropinių medikamentų grupes.

Daugiau nei prieš dešimt metų įkurtas Europos suaugusių ADHD sindromo tinklas suvienijo 40 Europos ADHD specialistų iš 18 šalių. Konsensusas, kuriame buvo pripažinta, kad ADHD yra visą gyvenimą trunkanti liga, buvo patvirtintas. Deja, visoje Europoje ši liga tarp suaugusiųjų atpažįstama retai, o psichiatrai šį sindromą labai retai diagnozuoja dėl to, kad šis sutrikimas vis dar laikomas vaikų liga.

Didžiausias faktorius paveldimumas

Lietuvoje susiduriama su situacija, kai žmonės, kuriems ADHD yra diagnozuotas svečioje šalyje, grįžę į tėvynę neranda reikiamos pagalbos. Medicinos diagnostikos ir gydymo centre siūlomas kompleksinis ištyrimas ir gydymas sindromu sergantiems žmonėms. Labai svarbu tai, jog laiku diagnozavus ligą ir skyrus tinkamą gydymą, simptomai tampa kontroliuojami, o gali ir visiškai išnykti. „Ne vieno paciento teigimu, negydant ligos laikas ėjo veltui“, – sako gydytoja T. Kuntelija-Plieskė.

Tyrimais įrodyta, kad žmonių, sergančių aktyvumo ir dėmesio sutrikimu, šeimose susirgimų dažnis yra apie 20 proc. Įtaką daro ir aplinkos poveikis. Gydytoja pabrėžia, kad labai svarbus prenatalinis periodas. Jei nėštumo metu motina vartojo alkoholį, narkotikus, buvo patyrusi stiprių emocinių sukrėtimų, tokiems vaikams taip pat padidėja rizika susirgti dėmesio sutrikimu. Kiti tyrimai rodo, kad priešlaikinis gimdymas ar mažas naujagimio svoris taip pat turi įtakos sutrikimo išsivystymui.

Tad nenumokite ranka į išsiblaškymą ar dažnai patiriamas nesėkmes, kuo anksčiau sindromas bus nustatytas, tuo greičiau galėsite džiaugtis pagerėjusia gyvenimo kokybe.

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 
Konsultacijos ir registracija +370 698 00000
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras
V. Grybo g. 32, A
Vilnius, Vilniaus apskritis LT-10318 Lietuva

Telephone: (8-5) 2333000
Telephone: 8 698 00 000
Fax: (8-5) 2709127