Atopinis dermatitas: kodėl būtina alergologo pagalba

2017 04 27
Atopinis dermatitas: kodėl būtina alergologo pagalba

Raudoni skruostai, išsausėjusi, pleiskanojanti oda, dėl nuolatinio kasymosi nusėta žaizdelėmis – tai atopinio dermatito požymiai. Dažniausiai nuo šios ligos kenčia kūdikiai ir maži vaikai, o tėvai guodžiasi mintimi, kad iki penkerių metų vaikas ligą išaugs. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Živilė Korsakienė sako, kad atopinį dermatitą dažnai lydi kitos alerginės ligos, todėl vien odos gydymas nebūna efektyvus.

Odos liga ar alergija?

„Yra ne vienas mokslinis atopinio dermatito apibrėžimas, bet bendraudama su pacientais dažniausiai  sakau, kad atopinis dermatitas – tai lėtinė odos liga, su kuria tiesiog reikia išmokti gyventi, – sako gydytoja Ž. Korsakienė. – Nustatyti atopinio dermatito diagnozę  nėra labai sudėtinga, kur kas didesnis iššūkis yra įtikinti pacientą tinkamai elgtis ir nuolat rūpintis sergančia oda. Vienos stebuklingos piliulės ar tepalo, kurie išgydytų atopinį dermatitą, deja, kol kas nėra, bet pats ligonis gali daryti didžiulę įtaką atopinio dermatito eigai.“

„Atopinis dermatitas pirmiausia pasireiškia odos sausumu ir niežėjimu, vėliau atsiranda bėrimų tam tikrose tipinėse kūno vietose – ant skruostų, galūnių linkiuose, rankų, kojų tiesiamuosiuose paviršiuose. Gali išsausėti riboti odos plotai arba tolygiai apimti visą kūną. Kadangi sausą odą niežti, mes ją kasome, draskome ir dar labiau sudirginame. Per pažeistą odos sluoksnį į organizmą lengviau patenka bakterijos ir potencialūs alergenai, kurie ilgainiui sukelia imuninį organizmo atsaką – uždegiminę reakciją, liga vystosi spirale“, – atopinio dermatito mechanizmą paaiškino gydytoja Ž.Korsakienė.

Atopinio dermatito palydovai

„Atopinis dermatitas yra lyg pirmoji kregždė iš atopinių ligų būrio. Statistika rodo, kad kūdikystėje nuo atopinio dermatito kentėję vaikai vėliau dažnai suserga alerginėmis ligomis. Net 60 proc. jų išsivysto alerginė sloga, o 30 proc. pasireiškia ir sunkiausia alergijos forma – alerginė astma, todėl alergologo ir klinikinio imunologo vaidmuo gydant atopinį dermatitą itin reikšmingas. Svarbu išmanyti, kas gali pabloginti atopinio dermatito eigą, pamokyti pacientus teisingai gydytis, užkirsti kelią ligos paūmėjimams“, – sako gydytoja Ž. Korsakienė.

Ligos eigą stebintis alergologas padeda atpažinti naujus simptomus, kurie gali signalizuoti apie astmos ar alerginio rinito pradžią. Kuo anksčiau identifikuojama alergija,  tuo efektyvesnis jos gydymas, nes iš karto galima imtis kryptingų prevencijos priemonių. 

Atopinio dermatito priežastys yra įvairialypės. Jau žinoma, kad didžiąja dalimi šios ligos atsiradimą lemia tam tikrų genų mutacijos, tačiau genų pakeisti negalime, todėl jų tyrimas, net jei toks būtų įmanomas, mažai padėtų. Kitas veiksnys – imuninės sistemos atsakas į išorinius aplinkos veiksnius. Čia jau verta atlikti alergijos tyrimus. Įvertinęs rezultatus gydytojas alergologas atmeta arba patvirtina alergenus,  kurie įjautrina sergančiojo atopiniu dermatitu organizmą, kuris ima gaminti tam tikrus antikūnus prieš konkrečias mūsų įprastoje aplinkoje esančias medžiagas. Rastas įsijautrinimas rodo potencialią grėsmę susirgti vienokia ar kitokia alergine liga.

 Paprastai tiriama organizmo reakcija į maisto produktus, chemines medžiagas bei aplinkoje esančius įkvėpiamus alergenus (žiedadulkes, dulkių erkutes, gyvūnų kailį ir pan.).

Vienas plačiausiai naudojamų tyrimų, leidžiančių nustatyti alergizuojančias medžiagas, yra odos dūrio mėginiai, o renkantis kosmetiką ir siekiant nustatyti, kokios cheminės medžiagos gali pabloginti atopinį dermatitą, – odos lopo mėginiai. Gydytoja Ž. Korsakienė pabrėžė, kad įrodyti alergijos nebuvimą taip pat svarbu kaip ir konstatuoti jos buvimą. Sergantieji atopiniu dermatitu kartais imasi drastiškų priemonių – laikosi griežtų, ne visada pagrįstų dietų ar kitaip save riboja, todėl prastėja gyvenimo kokybė, emocinė būklė, o tai gali dar labiau paaštrinti ligą. Tiksli atopinio dermatito ir, jei yra,  gretutinių ligų diagnozė leidžia parinkti efektyvų gydymo būdą, profilaktikos priemones ir padėti išvengti nereikalingo savęs ribojimo.

Kodėl atopinis dermatitas dažniausiai pasireiškia vaikams?

„Kūdikių odelė yra itin plona, todėl nepakankamai gerai atlieka gynybinę funkciją – per ją lengviau patenka bakterijos, potencialūs alergenai, kiti dirgikliai, sukeliantys odos uždegimą. Kūdikiams atopinis dermatitas išryškėja ant skruostukų, rankyčių. Kadangi jie dar nesupranta gydytojo ar tėvų patarimų, jei tik gali, smarkiai nusidrasko niežtinčias vietas, ir odos uždegimas tampa itin intensyvus.

Atopiniu dermatitu serga įvairaus amžiaus žmonės ir ne visi šią ligą išauga. Net ir išnykus ryškiems atopinio dermatito požymiams, odos sausumas išlieka visą gyvenimą, todėl svarbu ir toliau tinkamai ją prižiūrėti, drėkinti ir maitinti. Taip pat visuomet reikia galvoti, ką dedame į burną. Nereikėtų piktnaudžiauti pseudoalergenų turinčiais produktais – citrusiniais vaisiais, šokoladu, įvairiais padažais, chemiškai apdorotais maisto produktais, konservantais ir kt. Tokie produktai taip pat gali sukelti būklės pablogėjimą jau ne per alerginį-imunologinį mechanizmą, o todėl, kad šie produktai turi daug histamino, kuris tiesiogiai dalyvauja uždegimo vystymosi procese“, – sakė gydytoja Ž. Korsakienė.

Ar higienos įpročiai ir steriliai švari aplinka turi įtakos atopiniam dermatitui?

„Viena vertus, asmens higiena yra labai svarbi, todėl praustis tikrai reikia, o sergant atopiniu dermatitu tai ypač svarbu – juk odai trūksta drėgmės, – sakė gydytoja Ž. Korsakienė. – Tačiau reikėtų vengti labai karšto vandens, ilgų maudynių, stipriai putojančių prausiklių. Geriau rinktis aliejinius prausiklius. Po maudynių kūną reikia greitai, pageidautina per tris minutes, patepti drėkinamuoju kremu – emolientu, kuris tarsi užrakina drėgmę odoje. 

Antra vertus, atopiniu dermatitu dažniau serga žmonės, gyvenantys išsivysčiusiose šalyse, kur klesti švaros industrija – vartojama daug buitinės chemijos: valiklių, skalbiklių, minkštiklių ir t. t. Dar viena grupė cheminių medžiagų mūsų kasdieniame gyvenime – tai higienos, grožio ir sveikatinimo pramonės: įvairūs kremai, prausikliai, makiažo priemonės. Žinoma, visos cheminės medžiagos,  esančios mus supančioje aplinkoje, daro poveikį odai, ypač jei jos apsauginis barjeras jau pažeistas. Todėl, naudojant netinkamas kosmetikos priemones, alergizuojančią buitinę chemiją atopinis dermatitas gali paūmėti“, – sako gydytoja.

Pasitaiko atvejų, kad žmonės perka brangias hipoalergines ar natūralias priemones, bet jos jiems netinka. Tiesiog gali būti, kad tai puiki priemonė daugumai, bet tam žmogui ji sukelia alerginę reakciją. Pakanka vieno konkrečiam žmogui netinkamo ingrediento, kad visi brangios kosmetikos priemonės privalumai virstų niekais. Atlikus odos lopo mėginius, galima tiksliau sužinoti, kokios cheminės medžiagos įjautrina organizmą, ir atitinkamai pasirinkti kūno priežiūros priemones. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė  Živilė Korsakienė pataria kasdieniame gyvenime naudoti mažiau chemijos – galima praustis ir vien vandeniu, indams taip pat ne visuomet reikia ploviklių, skalbimui nereikėtų naudoti priemonių su kvapiosiomis medžiagomis, nes būtent jos dažnai alergizuoja organizmą.

Pastebėjus, kad oda išsausėjo, pradeda niežtėti, berti, geriausia būtų pasikonsultuoti su alergologu. Modernūs tyrimo metodai leidžia nebepaklysti spėlionėse, kas galėtų alergizuoti organizmą, bet greitai ir tiksliai nustatyti dirgiklius ir pradėti efektyvų gydymą.

Iki š. m. gegužės 31 d.

Plačiau

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 
Konsultacijos ir registracija +370 698 00000
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras
V. Grybo g. 32, A
Vilnius, Vilniaus apskritis LT-10318 Lietuva

Telephone: (8-5) 2333000
Telephone: 8 698 00 000
Fax: (8-5) 2709127