Aukštas kraujospūdis – pavojinga, bet kontroliuojama liga

2015 08 10
Aukštas kraujospūdis – pavojinga, bet kontroliuojama liga

Nuotraukos šaltinis: www.thetrendingstories.com
Autorė Sandra Grokauskaitė

Kuo pavojingas aukštas kraujospūdis? Ar jums gresia infarktas arba smegenų insultas? Pagaliau, jei kraujospūdis dažnai būna per aukštas, tai tampa nemažu gyvenimo trukdžiu, sukeliančiu diskomfortą. Apie aukštą kraujospūdį bei šios ligos prevenciją pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė Greta Radauskaitė.

Kokia normali kraujo tėkmės jėga užtikrina visų organų aprūpinimą krauju?

Kraujospūdis ir yra tas spaudimas, slėgis, kuriuo kraujas yra išnešiojamas po visus organus. Optimalus kraujospūdis yra 120/80, nors leistina norma šiek tiek didesnė. Normalaus kraujospūdžio normatyvai – iki 140/ 90. 

Kada minėtų skaičių svyravimas nekelia pavojaus?

Kraujospūdžio svyravimas yra normalus dalykas. Tiek keičiantis paros, tiek metų laikui kraujospūdis svyruoja natūraliai. Dienos metu jis visada būna šiek tiek aukštesnis negu naktį, kai miegame ir organizmas atsipalaiduoja. Taip pat galima paminėti metų laikus: rudens, žiemos metu kraujospūdis yra šiek tiek aukštesnis negu vasarą. Tai vadinama natūraliu kraujospūdžio kitimu. O žmonėms, kurie turi aukštesnio kraujospūdžio ligą, jis nenukrinta net naktį – tai jau yra patologija.

Kodėl vasarą kraujospūdis krinta?

Vasarą šilta, mes gausiai prakaituojame ir mažai geriame skysčių, tad natūraliai kraujospūdis būna žemesnis.

Nuo ko dar priklauso kraujospūdžio svyravimai?

Paprastai jaunų žmonių kraujospūdis gerokai žemesnis negu vyresnių asmenų ir tai priklauso nuo amžiaus savybių. Jauno žmogaus kraujagyslės – jaunos, švarios, elastingos, jos gali prisitaikyti prie įvairių gyvenimo sąlygų ir aplinkybių.

Žmogui senstant kraujospūdis pamažu kyla, nes kraujagyslės praranda savo elastingumą, išskiria mažiau medžiagų, atsakingų už jų elastingumą, taip pat vystosi aterosklerozė. Kraujagyslių sienelės tampa standesnės ir kraujospūdis pakyla.

Kokios dar yra rizikos grupės, kurioms gresia aukštas kraujospūdis?

Yra ir kitokių rizikos veiksnių, lemiančių aukštesnį kraujospūdį. Pavyzdžiui, koreguojamas faktorius – mūsų svoris. Apkūnus, turintis antsvorio žmogus dažniau skųsis padidėjusiu kraujospūdžiu, negu to paties amžiaus normalaus svorio asmuo. Didelis svoris apsunkina širdies ir kraujagyslių darbą.

Ar kraujospūdžio kilimas priklauso nuo lyties?

Taip. Moterų iki 50–55-erių metų amžiaus, tol, kol joms nėra menopauzės, paprastai kraujospūdis yra žemesnis. O to paties amžiaus vyrų kraujospūdis kur kas aukštesnis.

Koks pagrindinis maisto produktas daro didžiausią įtaką kraujospūdžio rodikliams?

Pagrindinis, tiesa, tai greičiau ne maistas, o labiau maisto papildas, kuris daro įtaką kraujospūdžiui, yra druska. Tie asmenys, kurie turi pakilusį kraujospūdį, turėtų griežtai riboti druskos kiekį. Visiems kitiems druskos kiekis turėtų būti ne daugiau kaip penki gramai per parą. Į tuos penkis gramus įskaičiuojama net tik ta druska, kuria mes pasiskaniname maistą, bet ir įeinanti į visų maisto produktų sudėtį: duoną, mėsos gaminius, sūrį.

Kas trečias Lietuvos gyventojas turi per aukštą kraujospūdį. Kuo tai gresia?

Aukštas kraujospūdis kartais nesukelia jokių požymių. Žmogus nežino, kad jo kraujospūdis pakilęs, tačiau jis savo piktą darbą vis tiek atlieka. Jis veikia kraujagysles, visas jų sieneles, pagrindinės iš jų: inkstų, akių, širdies ir smegenų. Beje, žmogui, turinčiam aukštesnį kraujospūdį, kur kas dažniau įvyksta miokardo infarktas arba galvos smegenų insultas. Palyginti su žemą kraujospūdį turinčiu asmeniu, tikimybė, kad taip nutiks, net 40 proc. didesnė.

Taigi su žemu kraujo spaudimu gyventi šiek tiek lengviau negu su aukštu? O yra būdų jį pakelti, jeigu kraujospūdis kritiškai žemas?

Esant žemam kraujospūdžiui, deja, labai efektyvių priemonių nėra. Tačiau galimos alternatyvos: pakankamas skysčių vartojimas – tam labiausiai tinka negazuotas mineralizuotas vanduo, nes ten esančios druskos padeda reguliuoti kraujo spaudimą.

Ar rūpindamiesi savo kraujagyslėmis, gerdami daug vandens, nepakenksime inkstams?

Inkstai valo mūsų organizmą ir reguliuoja skysčių perteklių. Inkstų kanalėliais skysčiai pašalinami su šlapimu. Vienintelė grupė žmonių, kuriems skysčių vartojimas yra apribotas, – sergantieji širdies nepakankamumu. Tokių žmonių širdies funkcija sutrikusi, tad širdis nesugeba „varyti“ didelių kiekių skysčių. Tie ligoniai paprastai žino savo skysčių normas, seka, kad nebūtų skysčių pertekliaus organizme, vartoja šlapimą varančius vaistus. Sveikas žmogus, nesergantis jokiomis kitomis ligomis, per parą gali drąsiai išgerti apie 3 litrus vandens.

Kaip vystosi aukšto kraujospūdžio liga? Minėjote, kad sergantis žmogus gali nejausti jokių požymių, visgi kokie simptomai pasireiškia įsisenėjus problemai?

Aukštas kraujo spaudimas – labai individualus dalykas. Žmonės, kuriems pradeda kilti kraujo spaudimas, gali nejausti nieko.

Tačiau jeigu kraujo spaudimas aukštesnis nei įprastai, gali atsirasti galvos skausmas, dažniausiai skauda pakaušio srityje. Taip pat galvos svaigimas, pykinimas, pusiausvyros sutrikimai.

Ar yra būdų, kurie namų sąlygomis padėtų sureguliuoti šiek tiek pakilusį kraujo spaudimą, kad nereikėtų iš karto bėgti pas gydytoją?

Jeigu tai epizodiškas, trumpalaikis ir nedidelis kraujo spaudimo pakilimas, tokiu atveju galbūt nieko daryti ir nereikia. Kraujo spaudimas gali sukilti dėl streso, nuo sunkaus fizinio darbo, tad jeigu nieko blogo nejaučiate – nereikia skubėti jo „numušti“. Bet jeigu pastebėjote, kad kiekvieną dieną kraujo spaudimas išlieka aukštesnis – reikėtų pagalvoti apie vizitą pas gydytoją.

Papildai – ar galima juos vartoti be gydytojo paskyrimo ir kokius pasirinkti?

Geriausi papildai su omega-3 riebiosiomis rūgštimis, kurios mažina cholesterolio kiekį kraujyje, pagerina periferinę kraujotaką. Taip pat kalio, magnio preparatai, jie irgi daro įtaką kraujospūdžio pakilimui, nes esant jų trūkumui visada turėsime aukštesnį kraujospūdį ir bendrą silpnumą. Taigi žuvų taukus galima gerti ir be gydytojo nurodymų, tačiau savavališkai papildų padauginti negalima.

Kokios aukšto kraujospūdžio ligos komplikacijos?

Pagrindinė ir pati baisiausia – galvos smegenų insultas. Galvos smegenyse sukeliami dideli pakitimai, nutrūksta kraujotaka kraujagyslei, maitinančiai platesnę zoną. Tokiu atveju galimi paralyžiai, kalbos sutrikimai, koma ir net mirtis. Dar viena baugi komplikacija – miokardo infarktas.

Kokie skaičiai kraujospūdžio matuoklyje parodo, kad artėjama prie infarkto ar insulto?

Priklauso nuo to, koks buvo žmogaus bazinis kraujospūdis. Jeigu sistolinis kraujospūdis visada laikydavosi apie 100–110, tai pakilus iki 150 jūs neabejotinai jausitės prastai. Beje, žmonės, kurie nuolat gyvena su aukštesniu spaudimu ir jo nejaučia, dažniausiai būna nesigydantys asmenys, jie į darbą vaikšto ir su 200–220 kraujo spaudimu. Keisčiausia, kad jie nejaučia absoliučiai jokių simptomų ir pirmas pasireiškimas jau gali būti galvos smegenų insultas.

Ar galimos operacijos?

Galimos tada, jeigu kraujospūdis nebesureguliuojamas medikamentais. Tada gydoma intervenciniu būdu. Lietuvoje taip pat atliekamos inkstų denervacijos procedūros – tai paprastai per kirkšnį atliekamos procedūros. Jų metu prideginamas nervas, jungiantis inkstus ir smegenis. Nutraukiamas ryšys tarp inkstų ir smegenų – taip mažinamas kraujospūdis. Yra keletas kitų procedūrų, kurios kol kas Lietuvoje neatliekamos, jos dar bandomos. Nors mūsų kolegos lenkai jau turi galimybę jas atlikti, bet patvirtintų procedūros rezultatų nėra, nežinoma, ar jos efektyvios, ar ne.

Sakėte, kad yra sergančių, tačiau ignoruojančių ligą, bet tik kas trečias gydosi veiksmingai. Kokios klaidos dažniausios?

Svarbiausia – pastebėjus pakilusį kraujospūdį reikėtų kreiptis ir pasitarti su savo gydytoju, nes aukštas kraujo spaudimas gydomas tiek medikamentiniu, tiek nemedikamentiniu būdu. Medikamentinis – vaistai, kuriuos paskiria gydytojas. Juos reikia vartoti reguliariai ir taip, kaip paskirta, nepamirštant jų pasiimti atostogaujant ir panašiai. Kitas būdas – nemedikamentinis, kurį taip pat galima aptarti su savo gydytoju. Tai didesnis fizinis aktyvumas, galbūt svorio metimas, jeigu trukdo papildomi kilogramai, metimas rūkyti. Be to, gydytojas gali ištirti cholesterolio kiekį jūsų kraujyje – gal reikės sureguliuoti ir jį.

Kokius dar tyrimus atliekate, kai norima diagnozuoti aukšto kraujospūdžio ligą?

Mes galime stebėti jūsų reakciją į krūvį – ar krūvio metu kraujo spaudimas nedidėja per greitai. Tai vadinamieji krūvio mėginiai. Taip pat galima asmenį stebėti aparatu, kuris matuoja kraujospūdį 24 valandas per parą. Matuojama dienos metu kas pusvalandį, naktį – kas valandą arba kas dvi. Taip stebima, koks jūsų kraujospūdis bei koks jo svyravimas per parą.

Remiantis jūsų patirtimi, ar nors kiek gerėja kraujospūdžio rodikliai Lietuvoje? Žmonės rūpinasi savo sveikata?

Aukštas kraujospūdis Lietuvoje kontroliuojamas prastai. Pastaruoju metu kraujo spaudimo kilimas prasideda jauname amžiuje, nes gyvename labai intensyvų, streso kupiną gyvenimą ir vis jaunesniems žmonėms aptinkame aukštesnį kraujo spaudimą. Jauniems pacientams sunku suvokti ir suprasti, kad tai reikia gydyti. Pastebėjome tendenciją, kad kuo jaunesnis amžius, tuo pacientas labiau galvoja, kad greičiausiai viskas praeis savaime ir nieko daryti nereikės.

Susiję straipsniai:

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT
06.24 - nedirbsime

 

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT
06.24 - nedirbsime

 
Konsultacijos ir registracija +370 698 00000
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras
V. Grybo g. 32, A
Vilnius, Vilniaus apskritis LT-10318 Lietuva

Telephone: (8-5) 2333000
Telephone: 8 698 00 000
Fax: (8-5) 2709127