Padidėjęs cholesterolis: ką būtina žinoti geros sveikatos palaikymui?

2017 09 27
Padidėjęs cholesterolis: ką būtina žinoti geros sveikatos palaikymui?

Padidėjęs cholesterolis signalizuoja apie išaugusią širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo g. Vilniuje, gydytoja kardiologė Virginija Rudienė atkreipia dėmesį, kad ypač svarbu laiku diagnozuoti padidėjusį cholesterolį ir kraujo lipidų santykio sutrikimą. Kiekvienas žmogus turi įsisąmoninti, kokia rizika gresia, imtis veiksmų, kurie mažintų cholesterolio kiekį organizme, atsisakyti įpročių, žalojančių širdies ir kraujagyslių sistemą, ir reguliariai profilaktiškai tikrintis sveikatą. Ar viską žinome apie cholesterolį ir jo įtaką mūsų sveikatai?

Padidėjęs cholesterolis: ką būtina žinoti geros sveikatos palaikymui?

Kokią funkciją atlieka cholesterolis?

Cholesterolis – būtinas mūsų organizmui, nes tai yra žmogaus organizmo riebalas, kuris svarbus geros sveikatos palaikymui. Jis dalyvauja visų ląstelių „statyboje“, ypač svarbus galvos smegenų ir nervų sistemos ląstelėms. Cholesterolis dalyvauja vitamino D bei tulžies rūgščių sintezėje, yra progesterono, estrogenų, androgenų ir kitų hormonų sintezės pirmtakas.

Gerasis ir blogasis cholesterolis

Cholesterolis kraujyje cirkuliuoja susijungęs su baltymu. Kartu jie sudaro medžiagą, vadinamą lipoproteinu. Cholesterolis, esantis mažo tankio lipoproteinų sudėtyje – MTL cholesterolis – yra blogasis cholesterolis, nusėdantis ant kraujagyslių sienelių. Dėl blogojo cholesterolio pertekliaus pradeda vystytis aterosklerozė ir koronarinė širdies liga.

Cholesterolis, esantis didelio tankio lipoproteinų sudėtyje – DTL cholesterolis – tai gerasis cholesterolis. Priešingai nei MTL cholesterolis, jis stabdo aterosklerozės ir koronarinės širdies ligos vystymąsi. Tarsi dulkių siurblys DTL cholesterolis iš periferinių audinių surenka blogojo cholesterolio perteklių ir nuneša į žarnyną pašalinimui. Patartina profilaktiškai atlikti cholesterolio tyrimus, kurie nustato DTL ir MTL cholesterolio normą kraujyje.

Trigliceridai – kas tai?

Dar viena cholesterolio frakcija – trigliceridai – yra pagrindinis riebalų rūgščių šaltinis. Skylant trigliceridams, organizme išsiskiria dvigubai daugiau energijos nei skylant angliavandeniams. Kai kurių gyvūnų organizme trigliceridai atlieka ne tik energijos sankaupų, bet ir šilumos izoliacinę funkciją. Dalį jų gamina pats organizmas, dalis gaunama su maistu. Trigliceridai kraujyje gali būti padidėję, tačiau jų perteklius yra žalingas. Kai sutrinka šių trijų kraujo lipidų – MTL cholesterolio, DTL cholesterolio ir trigliceridų – balansas, diagnozuojama dislipidemija. Informaciją apie trigliceridų tyrimą rasite čia.

Cholesterolio norma

Lentelėje pateikiamos bendrojo cholesterolio, trigliceridų, MTL bei DTL cholesterolio normos. Informacija parengta pagal Europos kardiologų draugijos dislipidemijų gydymo ir diagnostikos gaires  (atnaujinta 2016 m.):

 

Bendrasis cholesterolis

MTL cholesterolis

DTL cholesterolis

Trigliceridai

Vyrams

Moterims

Normalus cholesterolio kiekis kraujyje

< 5 mmol/l

 

< 3 mmol/l

> 1 mmol/l

> 1,2 mmol/l

< 1,7 mmol/l

Sergantieji širdies ir kraujagyslių ligomis:

- labai didelės rizikos grupės pacientai  

 

< 4,5 mmol/l

 

< 1,8 mmol/l

 

> 1 mmol/l

 

> 1,2 mmol/l

 

< 1,7 mmol/l

- didelės rizikos grupės pacientai

 

< 4,5 mmol/l

 

< 2,6 mmol/l

 

> 1 mmol/l

 

> 1,2 mmol/l

 

< 1,7 mmol/l

- vidutinės ir mažos rizikos grupės pacientai

< 4,5 mmol/l

< 3 mmol/l

> 1 mmol/l

> 1,2 mmol/l

< 1,7 mmol/l


Dislipidemija – kas tai?

Dislipidemija yra kraujo lipidų (cholesterolio) kiekio padidėjimas arba jų frakcijų tarpusavio santykio sutrikimas. Ši liga yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, skatinančių aterosklerozės ir koronarinės ligos vystymąsi. Negydoma dislipidemija gali baigtis miokardo infarktu, išeminiu insultu ir staigia mirtimi.

Padidėjusio cholesterolio simptomai

  • Apie cholesterolio kiekio padidėjimą gali signalizuoti delnuose, aplink kelių ir alkūnių sąnarius ar ant sausgyslių susiformavę gelsvi, gelsvai rudi riebalų pilni mazgeliai – ksantomos, taip pat riebalų sankaupos akių vokų kampuose – ksanteliazmos.

  • Retesniais atvejais akies ragenos periferijoje susiformuoja pilkšvas žiedas.

  • Būtina žinoti, kad dislipidemija (šeiminė hipercholesterolemija) gali būti paveldima liga, kurią sukelia genų mutacijos. Tokiu atveju liga pasireiškia jau vaikystėje ir miokardo infarktas gali ištikti labai jauname amžiuje. Diagnozavus šeiminę hipercholesterolemiją būtina tirti ir pirmos eilės giminaičius.

Padidėjęs cholesterolis: ką būtina žinoti geros sveikatos palaikymui?

 

Padidėjęs cholesterolis: rizikos veiksniai

  • Dislipidemija gali būti paveldima genetiškai.

  • Išsivystyti dėl netinkamo gyvenimo būdo (žalingi įpročiai pateikiami kardiologės komentare žemiau).  

  • Prasidėti dėl kitų ligų ar organų funkcijos sutrikimų.

  • Gali kilti kaip šalutinė reakcija į vartojamus vaistus.

„Jei liga nėra paveldėta ir nėra kitų ligų pasekmė, pagrindiniai dislipidemijos rizikos veiksniai sietini su netinkamu gyvenimo būdu ir žalingais įpročiais. Rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, pasyvus gyvenimo būdas, pernelyg didelis sočiųjų riebalų ir angliavandenių kiekis maisto racione didina lipidų disbalansą organizme“, – sako kardiologė V. Rudienė.

Lipidų apykaitos sutrikimai būdingi sergant metaboliniu sindromu, cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, kepenų ciroze, skydliaukės funkcijos sutrikimu, reumatoidiniu artritu, psoriaze. Cholesterolio kiekis moterims gali padidėti ir nėštumo metu, tačiau nesant kitų sutrikimų ar ligų, tai yra natūrali fiziologinė organizmo reakcija (bendras cholesterolis nėštumo metu neturėtų viršyti 6,4 mmol/l).

Padidėjęs cholesterolis: pasekmės

„Cholesterolio svarba organizmui – neginčijama, tačiau per didelis jo kiekis kraujyje yra labai žalingas, nes sukelia aterosklerozę. Ant vidinių kraujagyslių sienelių nusėdę kraujo riebalai ir suvešėjęs jungiamasis audinys suformuoja aterosklerozines plokšteles, mažėja kraujagyslių pralaidumas, didėja miokardo infarkto, išeminio insulto rizika“, – sako  kardiologė V. Rudienė.

Padidėjęs cholesterolis: ką būtina žinoti geros sveikatos palaikymui?

Išsamus cholesterolio tyrimas – lipidograma

Dislipidemija diagnozuojama atlikus išsamų cholesterolio tyrimą – lipidogramą, kuri atspindi ne tik bendrąjį cholesterolio kiekį, bet ir atskirų jo frakcijų santykį. „Dislipidemija daug metų gali nesukelti jokių specifinių simptomų, todėl ši liga dažniausiai nustatoma pavėluotai, kai jau pradeda vystytis aterosklerozė ar su ja susijusios komplikacijos“, – sako kardiologė  V. Rudienė.

„Bendras cholesterolio tyrimas neparodo atskirų jo frakcijų proporcijų. Pasitaiko, kad bendroji cholesterolio reikšmė neviršija normos, tačiau gerojo ir blogojo cholesterolio santykis yra sutrikęs. Todėl kiekvienam naudinga pasidaryti lipidogramą, kuri leidžia tiksliai įvertinti cholesterolių santykį mūsų organizme“, – pataria gydytoja V. Rudienė.

Širdies ir kraujagyslių ligų rizika ženkliai padidėja vyrams per 40 m., o  moterims – per 50 m., todėl sulaukus šio amžiaus būtina kasmet išsitirti, ar cholesterolio kiekis kraujyje yra normalus. Jei žmogus serga koronarine širdies, galvos smegenų kraujagyslių, periferinių arterijų ligomis, cukriniu diabetu, būtina atlikti tikslią lipidogramą. Toks išsamus kraujo lipidų tyrimas turi būti atliekamas visiems, kam pirminio patikrinimo metu nustatomas smarkiai padidėjęs bendrojo cholesterolio kiekis, taip pat pacientams, turintiems nors vieną dislipidemijai būdingą klinikinį požymį ar kitą širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį, bei tais atvejais, kai artimi giminaičiai serga dislipidemija ir yra paveldėjimo rizika.

Padidėjęs cholesterolis: ką būtina žinoti geros sveikatos palaikymui?

Kaip pasiruošti cholesterolio tyrimui?

Gydytoja kardiologė V. Rudienė atkreipia dėmesį, kaip, siekiant kuo tikslesnio rezultato, reikėtų pasiruošti cholesterolio tyrimui ir lipidogramai. „Maistas, vartojami vaistai, netgi fizinis aktyvumas daro įtaką cholesterolio tyrimų rezultatams, todėl rekomenduojama tyrimą daryti anksti ryte, prieš tai 10–12 val. nevalgyti, 3 dienas nevartoti alkoholio. Intensyvus fizinis krūvis gali iškreipti rezultatus, todėl cholesterolio tyrimo rytą nereikėtų sportuoti. Stresas taip pat gali turėti įtakos, todėl jei įmanoma, tyrimui reikėtų pasirinkti ramesnį laikotarpį.“

Cholesterolio kiekio kraujyje mažinimas

Ką daryti, kai cholesterolio kiekis kraujyje viršija normą? Tinkama mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, žalingų įpročių atsisakymas, streso mažinimas – visa tai subalansuoja organizmą ir padeda atkurti kraujo lipidų santykį bei sumažinti cholesterolio kiekį. Reguliariai atliekami profilaktiniai cholesterolio tyrimai leidžia laiku pastebėti ligos pradžią ir pradėti gydymą.

Ką valgyti, kad cholesterolis sumažėtų?

Apie 2/3 cholesterolio gamina pats organizmas, likusią dalį cholesterolio gauname su maistu. Cholesterolio kiekio padidėjimas organizme siejamas su sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų vartojimo pertekliumi, todėl pakoregavę mitybą galime sumažinti cholesterolio kiekį. Kokie mitybos patarimai yra rekomenduojami?

  • Rinktis liesą mėsą;

  • valgyti daugiau daržovių ir vaisių, nes tai cholesterolio neturintys produktai;

  • valgyti lieso pieno produktus;

  • gaminant maistą, rinktis troškinimą vietoj kepimo;

  • vengti daug cukraus turinčio maisto;

  • vartoti pakankamai skysčių;

  • valgyti duoną (juodą) su grūdais;

  • rinktis augalinius aliejus (venkti kokosų ir palmių);

  • vartoti daugiau žuvies produktų, nes žuvyje esantis omega-3 padeda palaikyti tinkamą širdies ir kraujagyslių sistemos darbą;

  • rinktis sojų produktus, avižas, miežius ir kitus nesmulkintus grūdus;

  • valgyti riešutus, juose gausu augalinių baltymų;

  • vartoti produktus, kuriuose gausu nesočiųjų riebalų (alyvuogės, avokadai, saulėgrąžos);

  • vartoti produktus, kuriuose nėra daug druskos;

  • rinktis avokadus, nes jie padeda padidinti gerojo cholesterolio kiekį ir sumažinti blogojo.

Padidėjęs cholesterolis: ką būtina žinoti geros sveikatos palaikymui?

Produktai, turintys didelį cholesterolio kiekį

  • Sūris (fermentinis);

  • majonezas;

  • ikrai;

  • vištų kiaušinių tryniai;

  • sviestas;

  • grietinė;

  • lašiniai, taukai, spirgučiai.

Dislipidemijos gydymas

Cholesterolio frakcijų balanso sutrikimas gydomas kompleksiškai. Pirmiausia koreguojamas maisto racionas:

  • mažinamas gyvulinės kilmės riebalų kiekis;

  • atsisakoma transriebalų;

  • skiriama  omega-3 riebalų rūgščių, kurių žmogaus organizmas pats negamina;

  • didinamas skaidulinių medžiagų kiekis.

„Vartojant tam tikrus maisto papildus ir pakeitus racioną, gali sumažėti cholesterolio kiekis kraujyje, bet jei cholesterolio padidėjimas yra ženklus, vien mityba nepasieksime norimo rezultato“, – sako kardiologė V. Rudienė.

Vaistai, mažinantys cholesterolį

Anot gydytojos, visuomenėje sklando mitai, kad vaistai, mažinantys cholesterolio koncentraciją kraujyje, yra labai žalingi. Šalutinių reiškinių pasitaiko labai retai. „Reikia suprasti, kad vaisto vartojimas atneša daug didesnės naudos nei yra šalutinio efekto rizika. Gydytojai, skirdami cholesterolį mažinančių medikamentų, visada periodiškai atlieka tam tikrus kraujo tyrimus norėdami įsitikinti, ar vaisto vartojimas konkrečiam žmogui yra saugus. Negydomos dislipidemijos pasekmės gali būti lemtingos, todėl būtinas paciento ir gydytojo bendradarbiavimas, abipusės pastangos sustabdyti ligos progresavimą“, – teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja kardiologė V. Rudienė.

Vaistai skiriami atsižvelgiant į cholesterolio tyrimų rezultatus, kiek reikia sumažinti cholesterolio kiekį, taip pat į gretutines ligas. Kai kuriais atvejais pakanka laikinai vartoti vaistus, kol išgydomos ligos, sukėlusios lipidų disbalansą. Sergant lėtinėmis nepagydomomis ligomis, vaistus gali tekti vartoti visą gyvenimą.

„Net ir vartojant vaistus labai svarbu, kad žmogus keistų savo gyvenimo būdą į sveikesnį, rūpintųsi mityba, būtų fiziškai aktyvus, atsisakytų širdžiai ir kraujagyslėms žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas. Šios priemonės leidžia sumažinti cholesterolio disbalansą, vadinasi, reikės mažesnių vaistų dozių“, – sako gydytoja V. Rudienė.

Susiję straipsniai:

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 
Konsultacijos ir registracija +370 698 00000
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras
V. Grybo g. 32, A
Vilnius, Vilniaus apskritis LT-10318 Lietuva

Telephone: (8-5) 2333000
Telephone: 8 698 00 000
Fax: (8-5) 2709127