2020 01 15
Gydytoja urologė: trečdaliu atvejų poros negalėjimą susilaukti atžalos lemia vyro vaisingumo sutrikimai. Kada reikia išsitirti?

Kasmet Lietuvoje pasaulį išvysta apie 30 tūkst. naujagimių. Tačiau kol vienos šeimos laimingai sūpuoja ką tik gimusias atžalas, apie 15–18 proc. porų susiduria su vaisingumo sutrikimais. Nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad dėl poros nevaisingumo kalta moters sveikata, Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja urologė Jonė Verikaitė sako, kad trečdaliu atvejų, kai porai nepavyksta susilaukti kūdikio, priežasčių reikia ieškoti išsamiai ištiriant būtent vyrą.

Kada įtariamas nevaisingumas?

Specialistų teigimu, daugeliui šeimos pagausėjimą planuojančių porų pavyksta pastoti jau per pirmuosius metus. Priklausomai nuo amžiaus, sveikatos būklės ir net emocinės būsenos, vieniems tai pavyksta greičiau, kitiems vėliau, tačiau skaičiuojama, kad per 12 mėnesių pastoja apie 85 proc. kūdikį planuojančių porų.

Medicinos diagnostikos Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja urologė Jonė Verikaitė„Nevaisingumą galima įtarti tada, kai porai gyvenant reguliarų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontraceptinių priemonių per metus taip ir nepavyksta pastoti. Tokiu atveju jau verta kreiptis į specialistus, kurie padėtų išsiaiškinti tikslią priežastį, kodėl kyla sunkumų susilaukti vaikų. Gydytojai ginekologai padeda atsakyti į klausimus apie moters lytinę sveikatą ir išsiaiškinti galimo jos nevaisingumo priežastį, tačiau kiek daugiau nei 30 proc. atvejų atsakymų tenka ieškoti urologo kabinete, nes tikrąją poros negalėjimo susilaukti atžalos priežastį gali lemti būtent vyro vaisingumo sutrikimai“, – sako gydytoja urologė.

Statistiškai apie 30 proc. nevaisingumo atvejų lemia moters, dar panašiai tiek – vyro vaisingumo sutrikimai, likusi dalis – abiejų partnerių nevaisingumas arba nenustatytos priežastys.

Jaunas ir stiprus, bet nevaisingas

Gydytojos teigimu, vyro nevaisingumą gali lemti įvairios sveikatos būklės, tačiau dažna to priežastis – nekokybiška sperma. „Įtakos spermos kokybei turi daug ir įvairių veiksnių. Jos kokybę ir netgi kiekybę gali lemti ne tik persirgtos ligos, pavyzdžiui, kiaulytė ar kai kurios lytiškai plintančios ligos, bet ir gyvenimo būdas bei aplinkos veiksniai. Spermatozoidų, apvaisinančių moters kiaušialąstę, vystymuisi, jų judrumui ir skaičiui įtakos turi ir nesubalansuota mityba, ir nepakankamas fizinis aktyvumas, jau nekalbant apie rūkymą ar piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotikų vartojimą. Tam įtakos turi ir sėdimas darbas, dėl kurio apsunkinama sėklidžių kraujotaka, ir tokie aplinkos veiksniai kaip karštis, didelis užterštumas, taip pat kai kurių medikamentų ar hormoninių preparatų vartojimas“, – aiškina gydytoja urologė.

Pasak jos, kitaip nei moterų vaisingumui, vyrams amžius tokios didelės reikšmės neturi, mat jų vaisingumas mažėja kur kas lėčiau. Vis dėlto bėgant metams taip pat mažėja sėklos kiekis, spermatozoidų judrumas, kinta jų morfologinė forma – atsiranda daugiau patologijų.

Atsakymus iškloja spermograma

Pasak gydytojos J. Verikaitės, apie galimą nevaisingumą vyrai dažnai ir ilgai nė neįtaria. Neretai tik atmetus visas galimo moters nevaisingumo priežastis kreipiamasi į specialistus dėl partnerio lytinės sveikatos sutrikimų.

Siekiant išsiaiškinti galimas vyro nevaisingumo priežastis atliekamas sėklos tyrimas, dar vadinamas spermograma, kitaip tariant, išsami vyro spermos analizė.

Atliekant spermogramą analizuojamas spermos kiekis, jos fizinės savybės: pH, spalva, kvapas, tirštumas, klampumas. Įvertinamas spermatozoidų kiekis ir judrumas, tiriamas jų gyvybingumas. Įvertinama ir spermatozoidų morfologija, t. y. jų forma, ar ji nėra pakitusi (galvos, kaklo, uodegos defektai).

Vis dėlto net ir aptikus nuokrypių nuo normos ribų, gydytoja ragina vyrus nepulti į paniką. Pirmą kartą aptikti spermos pakitimai nebūtinai reiškia kokią nors ligą, tuo labiau dar nepatvirtina nevaisingumo.

„Šie pokyčiai gali būti laikini, atsiradę dėl jau minėtų gyvensenos ar aplinkos veiksnių, o pakoregavus tam tikrus įpročius, sugrįžti į normos ribas“, – sako gydytoja. Dėl to remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, pirmojo tyrimo metu aptikus pakitimų, siūloma jį pakartoti priklausomai nuo individualaus atvejo net ir keletą kartų, darant 2–12 savaičių pertraukas.

Kaip pasiruošti tyrimui?

Gydytojos urologės Jonės Verikaitės teigimu, tyrimui į specialų sterilų indą surenkama ejakuliacijos metu ištekėjusi sperma, kuri vėliau ištiriama laboratorijoje. Šiandien toks tyrimas gali būti atliekamas tiek tiriančioje gydymo įstaigoje, tiek namuose, kur vyras, tikėtina, jaučiasi ir patogiau, ir jaukiau. Tiesa, mėginį paėmus namuose, jį į laboratoriją privalu pristatyti per valandą, laikant šiltai arti kūno, mat dėl sugaišto laiko ar netinkamų laikymo sąlygų gali nukentėti spermos kokybė ir reikšmingai pakisti tyrimo rezultatai.

Ruošiantis šiam tyrimui rekomenduojama 3–7 dienas susilaikyti nuo lytinių santykių ir masturbacijos, patariama vengti alkoholio, kofeino, nerūkyti. Gydytoja pabrėžia, jog labai svarbu, kad tyrimui būtų pristatytas visas ištekėjusios sėklos kiekis, nes šis taip pat vertinamas analizės metu ir tai gali daryti įtaką galutiniam tyrimo rezultatui. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad tyrimui negalima naudoti į prezervatyvą surinktos sėklos. Jame esantys spermicidai (cheminė spermos judėjimą trukdanti medžiaga) gali pakenkti tyrimo rezultatams.

Išsityriau, o kas toliau?

Tolesnė gydymo eiga priklauso nuo gautų tyrimų rezultatų. Jei tyrimo rezultatai neparodo reikšmingų pakitimų ir vyras vertinamas kaip sveikas, jis gali grįžti prie įprasto gyvenimo. Esant pakitimų spermos tyrimuose ir nustačius anatomines to priežastis, pavyzdžiui, varikocelę – dėl išsiplėtusių kapšelio venų kylantį sėklidžių kraujotakos sutrikimą, taikomas chirurginis gydymas. 

Tačiau gydytoja pabrėžia, kad tiek nevaisingumo ištyrimas, tiek gydymas turėtų būti atliekamas kompleksiškai, tiriant abu partnerius ir bendradarbiaujant įvairių sričių specialistams.

Spermos tyrimas dėl vyrų nevaisingumo – už specialią kainą!

© 2020 MDGC. Autorių teisės saugomos.