2020 04 20
Kai nerimą kelia širdies negalavimai: delsti – prasčiausias pasirinkimas

Koronaviruso krizė į keblią, kartais ir labai sudėtingą padėtį įstūmė daugybę kitomis ligomis sergančių pacientų, tarp jų – širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimų turinčius žmones. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – dažniausiai pasitaikanti mirties priežastis pasaulyje. Tačiau COVID-19 plitimo pabūgusiems ligoniams kartais tenka spręsti galvosūkį – ar skambinti greitajai, ar kreiptis konsultacijos telefonu? Kaip atsirinkti, ar simptomai skatina imtis skubių veiksmų? Kokia pagalba teikiama telefonu?

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kardiologas P.Trinkauskas.Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas kardiologas Paulius Trinkauskas pažymi, kad kokia sudėtinga bebūtų padėtis dėl naujojo viruso plitimo, pagalba širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis sergantiems žmonėms visuomet prieinama. 

„Žmonės iš tiesų prisibijo kreiptis į gydytojus, ir tai suprantama. Tačiau jokiu būdu neturi būti pražiūrimos situacijos, kai kyla grėsmė sveikatai ir gyvybei. Svarbu suprasti, kad medicinos sistema veikia, specialistai budi ir valstybinėse, ir privačiose medicinos įstaigose ir skubi pagalba teikiama“, – pabrėžia P. Trinkauskas.

Kada laukti nebegalima?

Gydytojas kardiologas atkreipia dėmesį į keletą simptomų, kuriuos pajutus nevalia laukti tikintis, kad šie netrukus  praeis. Vidutinio ar  stipraus intensyvumo skausmas krūtinėje, ypač už krūtinkaulio, spaudžiančio ar deginančio pobūdžio, lydimas dusulio, oro trūkumo, kartais pykinimo – būklė, kai privalu kreiptis į medikus. Kartais šis skausmas – ne tirpimas, o būtent skausmas – plinta į pečius, apatinį žandikaulį, gerklę, yra tarsi smaugiantis „kaklaraištis“. Skausmas gali nukeliauti ir į rankas, alkūnes, kiek dažniau – kairę ranką. Rečiau gali pasireikšti netipiniai simptomai – pykinimas, vėmimas, skausmas skrandžio projekcijoje. Pasak P. Trinkausko, apklausdami telefonu specialistai prašo paciento įvertinti skausmą skalėje nuo 1 iki 10: 10 – nepakeliamai stiprus skausmas, o 6 ir daugiau balų skausmas vertinamas kaip stiprus. 

Gydytojo teigimu, kiek mažiau pavojingas yra duriantis, taškinis skausmas, kai žmogus gali tiksliai pirštu nurodyti, kur jam skauda. Tai dažniausiai susiję su neurologinėmis problemomis, tačiau, savaime suprantama, išvadas turi padaryti gydytojas specialistas.

Tuo tarpu galvos svaigimas nėra tipinis ūmaus širdies veiklos sutrikimo požymis – žinoma, jei žmogus netenka sąmonės, jį „mėto į šonus“, padėtis gali būti labai rimta. Turi būti registruojama elektrokardiograma.

Dusulys – pavojaus signalas

Pavojaus signalas – ir naujai atsiradęs dusulys, ypač esant ramybės būsenos ar nedidelio fizinio krūvio metu. Tą įsivertinti nėra sunku – žmonės vis dar gali išeiti pasivaikščioti, tačiau jeigu užkopus nedaug laiptelių ar nuėjus nedidelę distanciją krūtinėje atsiranda spaudžiančio pobūdžio skausmas, jau vertėtų sunerimti. Dusulys ramybės metu – pavojingas ženklas, galintis pranešti apie krūtinės anginą,  infarktą ar plaučių arterinę emboliją. Tiesa, kaip priduria P. Trinkauskas, dabartinėje didesnio streso situacijoje lengvą dusulį jaučia ir jauni žmonės, tai lemia užsitęsusi emocinė įtampa. Tačiau šis emocinės įtampos nulemptas simptomas nėra pavojingas.

Širdies veiklos sutrikimas ar panikos ataka? 

Gydytojai kardiologai dažnai susiduria ir su pacientais, ištiktais panikos atakų, kurių kai kurie požymiai supainiojami su širdies veiklos sutrikimais. „Vis dėlto nėra algoritmo, pagal kurį žmogus pats sau nusistatytų diagnozę – ar tai širdies veiklos sutrikimas, ar panikos ataka. Žinoma, jei pacientas yra 20–30 metų, galime būti beveik tikri, kad infarktas jo neištiko. Tačiau visais atvejais geriausia išeitis – skambinti specialistams“, – pataria P. Trinkauskas.

Kartais, anot gydytojo, pakanka nuoseklaus, logiško pokalbio su įtampos kamuojamu pacientu, kad jis nurimtų ir pasijustų geriau.

Ar didelė emocinė įtampa gali lemti ligą lig tol sveikam žmogui?  

„Aplinkybės tikrai nepavydėtinos – ilgai trunkantis stresas, juk yra žmonių, kurie neteko darbo ir pajamų, vaikai negali lankyti mokyklų ir darželių, griūva įprasta tvarka, slegia baimė užsikrėsti nauja infekcine liga. Taip, dėl to gali pablogėti kraujospūdžio kontrolė, juntamas nemalonus širdies plakimas. Galbūt tai nekelia pavojaus, ypač jaunam žmogui, tačiau sukelia diskomfortą, nemigą. Lėtinis stresas niekam nėra gerai“, – sako gydytojas.

Didesnės rizikos grupėje, kalbant apie širdies sistemos ligas, yra 40 metų amžiaus ribą perkopę vyrai, ypač rūkantys, ir vyresnės nei 50-ies moterys. Visi asmenys, vyresni nei 60-ies, jau turėtų būti atidesni savo kūno signalams. Padidėjęs kraujo spaudimas, cukrinis diabetas,  aukštesni cholesterolio rodikliai – papildomi rizikos veiksniai.

Širdies ritmo sutrikimai gali turėti negrįžtamų pasekmių

Dar viena širdies sistemos sutrikimų grupė, kurios negalima palikti savieigai, – širdies ritmo sutrikimai. Rizika  patirti prieširdžių virpėjimą tuo didesnė, kuo vyresnio amžiaus žmogus. Esant sutrikusiam ritmui, kyla rizika susidaryti krešuliams širdies kamerose, o jie gali patekti į galvos smegenų arterijas, žarnyną, širdį maitinančias arterijas ir sukelti fatališkų pasekmių. Širdies ritmo sutrikimai nesukelia skausmo, bet žmogus gali jausti neritmišką širdies plakimą, oro trūkumą, pablogėjusią fizinio krūvio toleranciją. Jei toks pojūtis išlieka bent kelias valandas, būtina kreiptis į greitąją medicinos pagalbą, atlikti elektrokardiogramą. „Po dviejų parų tokio prieširdžių virpėjimo išauga embolinių ligų rizika, įskaitant insultą“, – perspėja P. Trinkauskas.

Atidūs turi būti ir turintys padidėjusį kraujospūdį

Dar viena didelė grupė žmonių, kurie turėtų atidžiai sekti savo sveikatos būklę, – pacientai, kurių kraujospūdis yra padidėjęs.

„Tokių žmonių yra tikrai daug. Jiems svarbiausia nestokoti vaistų. Jei pasibaigė vaistai, negalima numoti ranka, esą palauksime karantino pabaigos ir nusipirksime. Taip elgtis tikrai negalima, nes arterinis kraujospūdis gali smarkiai padidėti ir lemti rimtas ligas – insultą, ritmo sutrikimus, hipertenzinę krizę. Vaistų elektroniniu būdu gali paskirti tiek šeimos gydytojas, tiek privačios medicinos įstaigos. O jei asmens būklė pablogėja – šeimos gydytojas gali nukreipti pacientą pas kardiologą. Net ir neišeinant iš namų, elektroniniu būdu gali būti paskirti nauji vaistai, stebima, ar jie tinka pacientui“, – pasakoja gydytojas P. Trinkauskas.

Normos ribomis laikomas sistolinis (viršutinis) spaudimas iki 135 mmHg, diastolinis (apatinis) – iki 85 mmHg. Optimalus kraujospūdis pacientams iki 80 m. – 125/75 mmHg.

Atsiradus minimiems ūmiems, bauginantiems simptomams, rekomenduojama greitajai medicinos pagalbai arba kreiptis į šeimos gydytoją, kuris parekomenduotų tolesnius veiksmus. Su šeimos gydytojų nukreipimu pacientus šiuo metu nemokamai nuotoliniu būdu konsultuoja ir privačių medicinos įstaigų specialistai. Jei, jų vertinimui, ligoniui reikalinga išsami apžiūra, pacientas kviečiamas atvykti būklei įvertinti.

Fizinis aktyvumas – net ir karantino metu 

„Ir nepamirškite fizinio aktyvumo. Galima išeiti į lauką, laikantis saugaus atstumo ir kitų rekomendacijų. Taigi vis dar turime geras sąlygas pajudėti gryname ore. Tai išnaudoti tiesiog privalu, juolab kad tai prisideda prie streso mažinimo, gerina miego kokybę ir padeda suvaldyti kraujospūdį“, – pabrėžia P. Trinkauskas.

© 2020 MDGC. Autorių teisės saugomos.