Kaip per karščius išsaugoti sveikatą?

2014 08 05
Kaip per karščius išsaugoti sveikatą?

© Gettyimages.com nuotr.

Šią vasarą užsitęsus karščiams, skubios pagalbos priėmimo skyriuose padaugėjo pacientų, po alpimo atvežtų greitosios pagalbos medikų iš įvairių darboviečių, viešojo transporto ar gatvės. Nemažai pacientų kreipiasi ir dėl peršalimo ligų, ypač padaugėjo sergančiųjų viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, artimiausią savaitę karščiai vis dar laikysis, o ir apskritai rugpjūčio vidutinė temperatūra bus aukštesnė nei vidutinė daugiametė.

Kaip elgtis per karščius? Kalbamės su terapeute Aušra Gervickaite.

Ne visi vienodai pakeliame karščius. Kodėl vieni jautresni? Kokie žmonės pažeidžiamiausi?

– Labai karštu oru kiekvienais metais pasaulyje miršta šimtai žmonių nuo hipertermijos (kai kūno temperatūra padidėja virš 37 °C temperatūros). Daugumos jų amžius yra per 55 metai.

Patys jautriausi karščiams yra vyresnio amžiaus žmonės, mažamečiai, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis, ypač širdies, vartojantys medikamentus, nutukę, sportininkai ir dirbantys lauke. Vyresnio amžiaus žmonėms didžiausia rizika patirti šilumos smūgį yra dėl sutrikusių organizmo kompensacinių galimybių, nes jie dažniausiai serga lėtinėmis ligomis, vartoja įvairius medikamentus, didinančius dehidratacijos pavojų.

Kūdikiai ir vaikai taip pat priklauso šiai rizikos grupei. Mažų vaikų organizmo termoreguliacija dar nėra iki galo susiformavusi. Ji tobulėja visus pirmuosius gyvenimo metus. Be to, mažų vaikų temperatūra šiek tiek priklauso ir nuo aplinkos temperatūros, todėl jei aplinkoje labai šilta, jo temperatūra gali būti didesnė nei 37 °C. Kūdikiai nejaučia troškulio. Jie greičiau įkaista ir dėl to,  kad jų kūno paviršius yra didesnis nei kūno masė. Todėl tokio amžiaus vaikams pavojus patirti šilumos smūgį taip pat ypač didelis.

Jautresni karščiams yra turintys antsvorio ir per mažo svorio asmenys. Pavojus perkaisti ar patirti šilumos smūgį yra ir piktnaudžiaujantiems alkoholiu (alkoholis didina skysčių praradimą iš organizmo).

– Minėjote, kad kaitra itin pavojinga sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Kokios dar ligos yra šiame sąraše? Ką galėtumėte patarti?

– Kaip minėjau, didžiausias pavojus gresia sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Per karščius žmones dažnai ištinka insultas ar infarktas. Labai sunkiai tokias oro sąlygas pakelia žmonės, sergantys sunkiu širdies nepakankamumu. Problemų iškyla ir aukštą kraujospūdį turintiems asmenims, paprastai jiems yra ribojamas skysčių, druskų kiekis maiste. Žinoma, kad per karščius dėl padidėjusio prakaitavimo netenkama įvairių mikroelementų. Vartojant raminamuosius, diuretikus (šlapimą varančius vaistus), kraujospūdį mažinančius vaistus, sunkiau atvėsinti kūną suprakaitavus. Taip pat kaitra pavojinga sergantiems plaučių, inkstų, kraujo ligomis, nusilpusiems ir karščiuojantiems asmenims.

Sergantieji hipertenzija, išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, patyrusieji miokardo infarktą turi vykdyti visus šeimos gydytojo ar kardiologo nurodymus, nenutraukti paskirtų medikamentų (ypač kraują skystinančių vaistų) vartojimo.

Per karščius būtina stebėti arterinį kraujo spaudimą, visada turėti greitai kraujospūdį mažinančių vaistų. Pacientai, sergantys išemine širdies liga, per karščius turėtų turėti medikamentų, vartojamų ištikus stenokardijos priepuoliui.

Svarbiausias patarimas – kreiptis į šeimos gydytoją, kuris individualiai patars pacientui, atsižvelgdamas į jo vartojamus vaistus, sveikatos būklę ir t. t.

– Kaip mūsų organizmas reaguoja į kaitrą? Kokie simptomai būdingi perkaitimui?

– Karštomis vasaros dienomis paprastai pakyla atmosferos slėgis ir oro temperatūra, sumažėja oro drėgnumas, padidėja prakaitavimas. Organizmas pradeda stokoti skysčių, atsiranda įvairių patologinių procesų: pakyla arterinis kraujospūdis, smegenys nepakankamai aprūpinamos deguonimi.

Dėl padidėjusio prakaitavimo organizme vystosi elektrolitų balanso sutrikimas, kadangi kartu su prakaitu pasišalina ir reikiami mikroelementai. Organizme sutirštėja kraujas, padidėja kraujo krešulių susiformavimo tikimybė, kurie gali užkimšti gyvybiškai svarbių organų – širdies, smegenų kraujagyslių spindį. Be to, metams bėgant, progresuoja aterosklerozė, todėl padidėjęs kraujo klampumas ir kiti sutrikimai gali pasireikšti dažniau per karščius. Taip pat dėl senėjimo procesų vyksta pokyčiai odoje, sutrinka prakaito liaukų veikla, greičiau galima perkaisti.

Esant aukštai aplinkos temperatūrai, odos kapiliarai išsiplečia, priplūsta kraujo ir aplinkai yra atiduodamas šilumos perteklius. Dar labiau kylant aplinkos temperatūrai, oda pradeda prakaituoti – garuojantis vanduo sunaudoja šilumos perteklių ir apsaugo organizmą nuo perkaitimo. Be to, kai aplinkos temperatūra yra aukštesnė nei odos temperatūra, viskas, kas neleidžia garuoti, pakelia vidinę kūno temperatūrą. Pvz., esant dideliam oro drėgnumui, stabdomas prakaito garavimas, todėl apsunkinamas organizmo atvėsimas. Nepakankamai vartojant skysčių, gausiai prakaituojant, gali išsivystyti dehidratacija. Tuomet žmogaus kūno temperatūra pakyla labai greitai. Labai aukšta kūno temperatūra paveikia smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus.

Perkaitimo simptomai: pykinimas, vėmimas, nuovargis, bendras silpnumas, galvos skausmas ir svaigimas, raumenų mėšlungis ir skausmas. Tačiau kai kuriais atvejais šilumos smūgis gali ištikti staiga, be jokių įspėjamųjų simptomų. Žmonėms šilumos smūgio simptomai gali pasireikšti įvairiai: oda tampa karšta, paraudusi, sausa, pakyla aukšta kūno temperatūra, pagreitėja pulsas, pasunkėja kvėpavimas, atsiranda sumišimas, susijaudinimas, dezorientacija, gali prasidėti traukulių priepuolis ir/arba ištikti koma.

– Kaip elgtis patyrus šilumos smūgį?

– Jei jau nukentėjote nuo šilumos smūgio, pirmoji pagalba yra  atvėsinti perkaitusį žmogų.  Paguldyti ar nuvesti į šešėlį, vėsesnę aplinką, atsegti, nurengti drabužius, ant kūno uždėti sudrėkintus vėsiame vandenyje rankšluosčius, padėti ledo paketėlius pažastų, kirkšnių srityse.  Jei žmogus gali gerti skysčių, duoti šalto vandens arba kitų gėrimų, kurių sudėtyje nėra alkoholio ir kofeino. Stebėti kūno temperatūrą ir aušinti, kol kūno temperatūra nukris iki 38,3–38,8 °C. Iškviesti greitąją pagalbą.

– Ne visiems žmonėms gerai daug gerti. Prašome pakomentuoti tai plačiau.

– Sveikam žmogui karštomis vasaros dienomis rekomenduojama išgerti daugiau kaip 3 l skysčių (maždaug 1 stiklinę kas val.). Sergantys širdies kraujagyslių ligomis turėtų riboti druskų kiekį maiste, skysčių suvartojimą. Tai itin svarbu sergantiems širdies nepakankamumu. Kuo daugiau skysčių toks žmogus išgeria, tuo didesnis krūvis tenka širdžiai. O jų širdies raumuo yra nusilpęs, todėl kuo daugiau skysčių širdžiai tenka perpumpuoti, tuo jai sunkiau įveikti krūvį. Tačiau kiekvieno paciento atvejis yra individualus, todėl reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju, kiek galima suvartoti skysčių karštomis dienomis. Paprastai sergantiesiems širdies nepakankamumu nerekomenduojama padidinti skysčių kiekio.

– Kokias dažniausias klaidas daro žmonės per karščius?

– Dažniausios klaidos yra šios:

  • Prie vandens telkinių būnama tiesioginiuose saulės spinduliuose neleistinomis valandomis (11–16 val.), neduodama odai palaipsniui priprasti prie saulės spindulių (nudegimo pavojus).
  • Nepakankamai vartojama skysčių arba vartojama su kofeinu, neretai ir alkoholio.
  • Mažamečiai paliekami be priežiūros, o jie greičiau gali perkaisti, pavojus jų sveikatai yra didesnis.
  • Būnant gamtoje valgomi maisto produktai, kurie negali būti ilgai laikomi karštyje, greitai genda (pieno, konditerijos gaminiai), atsiranda žarnyno infekcinių ligų pavojus.
  • Įkaitus saulėje, šokama į šaltą vandenį, o tai organizmui sukelia stresą. Atsiranda raumenų spazmų pavojus. Pavojinga vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems širdies kraujagyslių ligomis.

– Kokios dažniausios tėvų klaidos, dėl kurių jų atžalos perkaista, patiria šilumos ar saulės smūgį? Požymiai? Kokia pirmoji pagalba?

– Kūdikiai ir maži vaikai kartais be priežiūros paliekami užrakinti automobilyje. Jie gali greitai patirti su šiluma susijusių negalavimų, nes vidaus temperatūra užrakintame automobilyje gali pakilti iki pavojingo lygio. Todėl labai svarbu, kad tėvai tai suprastų ir elgtųsi atsakingai. Be to, automobiliai visada turėtų būti laikomi užrakinti, kai jais nesinaudojama, kad vaikai negalėtų įlipti ir įstrigti.

Dažnai tėvai, poilsiaudami prie vandens telkinių su vaikais, jau pirmomis atvykimo dienomis visą dieną būna saulėje, nors reikėtų pratintis po keliolika minučių, nebūti aktyviausios saulės valandomis (nuo 11–16 val.). Tokiais atvejais atsiranda ir odos nudegimo pavojus. Vaikai neretai būna ir be galvos apdangalų. Patys mažiausi nejaučia troškulio, jie neprašo gerti. Kūdikiai iki vienerių metų apskritai neturėtų būti tiesioginėje saulėje. Apsauginė nuo saulės odos funkcija susiformuoja nuo 13 metų. Tad ir didesni vaikai paplūdimyje turėtų vilkėti specialius nuo ultravioletinių spindulių saugančius galvos apdangalus. Nepridengtas vietas reikėtų tepti apsauginiu kremu. Keletą kartų per dieną patepti iš naujo, nes vaikai žaidžia judrius žaidimus, pliuškenasi vandenyje ir apsauginė plėvelė greitai nusitrina. Svarbiausia – nepalikti jų be priežiūros, stebėti ir nepamiršti duoti gerti skysčių.

Vaikams, patyrusiems šilumos smūgį, kūno temperatūra pakyla iki 40 °C, atsiranda elgesio pokyčių, vaikas būna neramus, susijaudinęs, oda tampa sausa, paraudusi, padažnėja širdies veikla, pasunkėja kvėpavimas, sunkiais atvejais gali išsivystyti traukuliai ar ištikti koma.

Suteikiant pirmąją pagalbą, reikia vadovautis tais pačiais principais. Visų pirma vaiką nunešti į vėsesnę aplinką, nurengti drabužius, uždėti ant kūno vėsius drėgnus rankšluosčius, paklodes. Jei vaikas gali gerti skysčius, duoti vėsaus vandens. Stebėti kūno temperatūrą termometru. Vėsinti, kol kūno temperatūra ims kristi. Kviesti greitąją medicinos pagalbą.

– Kaip elgtis suaugusiesiems, kurie karštą vasaros dieną daug laiko praleidžia automobilyje?

– Karštomis vasaros dienomis patariama mažiau laiko praleisti prie vairo. Dėl karščių labai susilpnėja vairuotojo dėmesingumas, sutrinka reakcija, dėl to gali įvykti avarija.

Ilgą laiką leidžiant automobilyje, verta pasinaudoti klimato kontrolės funkcija. Svarbu staigiai neatšaldyti oro salone, geriau temperatūrą mažinti palaipsniui. Pvz., jeigu oro temperatūra lauke yra 25 °C šilumos, iš pradžių automobilyje nustatomas 23 °C rodmuo ir palaipsniui mažinamas iki 20 °C. Rekomenduojamas temperatūrų skirtumas – 5 °C. Važiuoti automobiliu atvirais langais nepatartina, ypač mieste. Pro atvirus langus patenka įvairių teršalų, kuriuos įkvepiame į plaučius. Be to, atsiranda perpūtimo pavojus. Išimtis – šiltą vasaros vakarą tuščiame kelyje riedant nedideliu greičiu. Vairuotojams taip pat patariama vartoti pakankamai vėsių skysčių (4 l/d.), vengti kofeino, aštraus, sūraus maisto, sustoti pavėsyje poilsio pertraukėlei.

– Karštas ir tvankus oras trukdo susikaupti, dirbti. Kaip elgtis darbe?

– Darbuotojams, ypač dirbantiems kompiuteriu, patartina kas 45 min. daryti 10 min. pertraukėles. Vartoti daug vėsių skysčių. Rekomenduojama išgerti daugiau kaip 3 l skysčių (apie 1 stiklinę kas val.). Mažinti darbo intensyvumą. Vėdinti patalpas anksti ryte. Jei naudojami oro kondicionieriai, patariama palaikyti optimalią aplinkos temperatūrą iki 23 °C. Svarbu nepamiršti, kad, kaip jau minėjau, aplinkos ir vidaus temperatūrų skirtumas turėtų būti 5 °C. Labiau šaldant orą, atsiranda peršalimo pavojus (kosulys, gerklės skausmas, balso užkimimas). Ypač pavojingas sveikatai yra staigus temperatūrų pasikeitimas – įkaitus patekti į šaltą aplinką. Be to, kondicionieriai kenkia odai, ją sausina, paūmėja odos ligos, atsiranda akių sausumas.

Septyni svarbiausi patarimai, kaip elgtis per karščius:

  1. Gerti daug skysčių – vandenį (mineralizuotą) ar vaisių (slyvų), daržovių (pomidorų) sultis, kuriose daugiau kalio. Kiekvieną dieną patariama išgerti mažiausiai aštuonias stiklines.
  2. Vengti gėrimų, kurių sudėtyje yra kofeino ar alkoholio. Juos vartojant prarandama daugiau skysčių.
  3. Valgyti šviežią maistą, greitai gendančius produktus laikyti šaldytuve.
  4. Gyvenant namuose ar bute be ventiliatorių ar oro kondicionieriaus, norint išvengti perkaitimo, patariama: naktį atidaryti  langus; sudaryti kryžminio vėdinimo sąlygas, atidarant langus abiejose pastato pusėse; uždaryti langus, kai yra tiesioginiai saulės spinduliai; užtraukti užuolaidas, žaliuzes karščiausiu dienos metu.
  5. Dėvėti platesnius galvos apdangalus (skrybėles), šviesius natūralių audinių drabužius.
  6. Vengti tiesioginių saulės spindulių, sunkaus darbo per karščius.
  7. Vengti masinio susibūrimo vietų, kai lauke karšta. Planuoti kelionę mieste viešuoju transportu ne piko metu.

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 
Konsultacijos ir registracija +370 698 00000
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras
V. Grybo g. 32, A
Vilnius, Vilniaus apskritis LT-10318 Lietuva

Telephone: (8-5) 2333000
Telephone: 8 698 00 000
Fax: (8-5) 2709127