Kas alina verslininko širdį?

2014 07 18
Kas alina verslininko širdį?

© Gettyimages.com nuotr.
Karolina Kondratjevaitė, žurn. BznStart

„Naktis turėtų būti skirta miegui, o diena – darbui" - gyd. kardiologė Greta Radauskaitė

Įsitikinimas, kad širdies ligos – vyresnių žmonių problema, yra klaidingas. Aktyvėjant gyvenimo tempui žmonės renkasi netinkamą gyvenimo būdą: vis daugiau laiko praleidžia prie kompiuterio arba darbo stalo, apkrauto įvairiais popieriais, netinkamai ir nereguliariai maitinasi, patiria nuolatinį arba didelį stresą, per mažai mankštinasi, vaikšto, neretai turi antsvorio. Anot Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos kardiologės Gretos Radauskaitės, šios priežastys didele dalimi lemia, kad širdies ligomis serga vis jaunesni žmonės.

Dažnos ligos priežastis – stresas

„Paprastai verslininkai gyvena itin aktyviai, patenka į stresines situacijas. O stresas yra veiksnys, turintis didelę įtaką daugeliui mūsų fiziologinių funkcijų ir širdies veiklai, – sako G. Radauskaitė. – Patiriant stresą į kraują patenka daug streso hormono adrenalino, kuris dažnina širdies ritmą ir taip didina deguonies poreikį širdies raumenyje, be to, sukelia širdies kraujagyslių spazmą, blogina deguonies patekimą į miokardą.

Įvykus stipriam širdies kraujagyslių spazmui ir pablogėjus kraujotakai, gali ištikti miokardo infarktas arba staigi mirtis. Kartu su dideliu nuovargiu stresas gali lemti aukštą kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimus.“

„Be streso, yra ir kitų širdies ligų riziką didinančių veiksnių, tokių kaip nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, didelis druskos kiekis maiste, – vardija G. Radauskaitė. – Užimtas žmogus ne visada rūpinasi tuo, ką ir kada valgo, dažnai tai daro vėlai vakare arba naktį. Dėl šių priežasčių gali padidėti cholesterolio kiekis kraujyje, atsirasti antsvorio.“

Labiausiai paplitusi širdies liga – miokardo infarktas

„Svarbu suprasti, kad miokardo infarkto ir staigios mirties priežastis gali būti ne tik pažengusi arterosklerozinė liga, bet ir netinkamos mitybos ar nuolat patiriamo streso, kai spazmuojamos kraujagyslės arba jose susidaro trombų, pasekmė“, – sako G. Radauskaitė.

Paklausta, kaip atpažinti miokardo infarktą, kardiologė paaiškina: „Dažniausiai miokardo infarkto metu juntamas stiprus skausmas už krūtinkaulio, šis skausmas gali plisti į gerklę, kairę ranką ar apatinį žandikaulį. Įprastai skausmas trunka daugiau nei 30 minučių, jį lydi šaltas prakaitas ir mirties baimė.“ Anot G.Radauskaitės, pajutus šiuos simptomus reikėtų skubiai kreiptis į gydytoją.

Kardiologė pabrėžia, kad galimos ir netipinės miokardo infarkto formos, kurių metu skausmas gali atsirasti žemiau krūtinkaulio, t. y. skrandžio srityje, tokį skausmą lydi pykinimas, vėmimas. „Pajutę šiuos simptomus žmonės susimąsto apie opaligę ar kitas skrandžio skausmo priežastis, todėl į medikus kreipiasi vėlai“, – patirtimi dalijasi G. Radauskaitė.

„Be miokardo infarkto, gali būti ir kitos koronarinės širdies ligos formos. Viena iš dažniausių yra krūtinės angina, kuriai būdingas skausmas už krūtinkaulio fizinio krūvio metu, praeinantis pailsėjus. Deja, kartais ligos eiga būna visiškai pasyvi, o vienintelis pasireiškimas – staigi mirtis, – sako kardiologė. – Kita ligų grupė – padidėjusio kraujospūdžio. Kaip ir miokardo infarktas, šis sutrikimas vis dažniau pasitako tarp jaunų pacientų. Didžiausią įtaką šiai ligai turi didesnis simpatinės nervų sistemos aktyvumas, atsirandantis dėl per didelio patiriamo streso, netinkama mityba, komandiruotės, kai sutrinka dienos ir nakties režimas.“

Pašnekovės teigimu, norint įveikti šią ligą kartais užtenka pakeisti gyvenimo būdą, daugiau ilsėtis. „Tuomet gydymas medikamentais nebus reikalingas“, – tvirtina G. Radauskaitė.

„Trečioji ligų grupė – ritmo sutrikimai, – tęsia kardiologė. – Dažniausiai ritmo sutrikimai pasireiškia dažnu ar neritmišku širdies plakimu. Kartais jausmas toks, tarsi širdis vis stabtelėtų. Neretai ritmo sutrikimus lydi bendras silpnumas, oro trūkumas, nemalonūs pojūčiai krūtinėje.“

Kardiologė pažymi, kad kai kurie ritmo sutrikimai, tokie kaip ekstrasistolės, gali praeiti savaime, kitus, tokius kaip prieširdžių virpėjimas, gali tekti gydyti ligoninėje.

„Ritmo sutrikimai dažnesni tiems, kurie patiria didelį stresą ar nuolatinį nuovargį. Vieną kartą atsiradę, jie turi polinkį kartotis“, – perspėja G. Radauskaitė.

Ar galime sumažinti susirgimo širdies liga riziką?

Gydytojos kardiologės G. Radauskaitės nuomone, taip. „Reikėtų pradėti nuo gyvenimo būdo pokyčių, pavyzdžiui, susikurti tinkamą darbo ir poilsio režimą. Tai reiškia, kad naktis turėtų būti skirta miegui, o diena – darbui, – sako kardiologė. – Be to, reikėtų vengti didelio streso. Žinoma, tai padaryti sudėtinga, o kartais net neįmanoma. Atsižvelgdama į tai rekomenduočiau turėti mėgstamą užsiėmimą, kuris nukreiptų mintis nuo darbo, verslo ar kitų stresą keliančių reikalų.“

„Galiausiai žmogus neturi sėdėti tik prie stalo, reikia palaikyti tam tikrą fizinį aktyvumą. Geriausia kardiotreniruotė yra važiavimas dviračiu, bėgimas arba lengva mankšta. Tinkama mityba taip pat labai svarbi. Kaip ir kalbant apie darbo bei poilsio laiką, turi būti tam tikras mitybos režimas. Siūlyčiau vengti riebių patiekalų, mažinti druskos kiekį maiste“, – patarimų negaili kardiologė.

Kalbėdama apie profilaktinės patikros svarbą G. Radauskaitė tvirtina, kad didžioji dalis žmonių į gydytoją kreipiasi pastebėję ligos simptomus arba aplink įvykus nelaimei – kai ką nors ištinka infarktas arba staigi mirtis.

„Užimti žmonės nelinkę rūpintis sveikata, kol neturi bėdų. Vis dėlto ne visos ligos turi aiškius simptomus, ne visas lengva pažinti. Taigi profilaktinę patikrą reikėtų atlikti bent kartą per metus“, – rūpintis sveikata ragina kardiologė.

  • Dėl širdies ir kraujagyslių ligų Europos Sąjungos šalyse kasmet miršta 1,9 mln., Lietuvoje – maždaug 23 tūkst. žmonių.
  • Lietuvoje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų 2 kartus didesnis nei ES šalyse senbuvėse.
  • Vyrų mirtingumas 2 kartus didesnis nei moterų.
  • Širdies ir kraujagyslių ligos yra 52 % gyventojų mirčių priežastis.
  • Moterys dažniau kenčia dėl ritmo sutrikimų, tarp vyrų dažnesnis miokardo infarktas arba staigi mirtis.

Kardiologė Greta Radauskaitė konsultuoja

I 16.00 - 19.00 val.
IV 15.30 - 20.00 val.

Registruotis

Susiję straipsniai:

 

 

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT
06.24 - nedirbsime

 

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT
06.24 - nedirbsime

 
Konsultacijos ir registracija +370 698 00000
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras
V. Grybo g. 32, A
Vilnius, Vilniaus apskritis LT-10318 Lietuva

Telephone: (8-5) 2333000
Telephone: 8 698 00 000
Fax: (8-5) 2709127