Kataraktos operacija sugrąžino gyvenimo džiaugsmą ir spalvas

2010 02 26

Agnė PUTEIKYTĖ

Straipsnis laikraštyje „Gimtasis Rokiškis“
2010 m. vasario 20

Patarlė sako: „Liga nesirenka amžiaus". Tuo spėjo įsitikinti vos 32-uosius gyvenimo metus skaičiuojanti rokiškėnė Asta Jakuntavičienė. Anot jos, žodį „katarakta" nuo pat vaikystės ji girdėdavusi taip pat dažnai, kaip ir kasdienį „mama". Su šia akių liga kovojo p. Astos močiutė, mama, dėdė, brolis. „Liga keliauja iš kartos į kartą ir nepailsdama kamuoja mūsų giminę", – sakė jauna moteris.

Ėmė progresuoti
„Gimtojo Rokiškio" kalbinta p. Asta pasakojo, jog įgimtos ligos pirmieji požymiai pradėjo ryškėti dar pradinėse klasėse: silpstanti rega vertė ją sėsti kuo arčiau lentos, nuo skaitymo greitai pavargstančios akys nuolat primindavo, kad jai teks minti tuos pačius takus, kuriais ėjo ne vienas jos artimas žmogus. „Buvo aišku, kad katarakta manęs nepasigailės. Įžengus į paauglystės periodą – akys silpo, ugnelė jose vis geso... Liga ypač  ėmė progresuoti sulaukus pilnametystės. Dar tebesimokiau mokykloje, kai laikiau egzaminą vairuotojo teisėms gauti. Medikai sakė, jog mano regėjimas vos telpa į vairuotojams taikomus „rėmus". Jie prognozavo, kad matysiu vis prasčiau. Tada vienintelis išsigelbėjimas buvo – akių lašiukai, kurie labai nedaug stabdė ligos progresavimą. Apie galimybę išgyti nebuvo nė kalbama. Tik gerokai vėliau sužinojau apie tai, kad man gali padėti kataraktos operacija..." – pasakojo p. Jakuntavičienė.

Tik susilaukus vaikelio
Su vyru Teisučiu aštuonerių metų dukrelę Miglę auginanti p. Asta dirba Juodupės miestelio kultūros namų meno vadove. Moteris pasakojo: „Apie naujausią kataraktos gydymo būdą sužinojau prieš dešimtmetį. Būtent operacija padėjo atsikratyti regos problemų mamos broliui. Tačiau tuokart medikai rekomendavo pirma susilaukti vaikelio: atsisveikinimo su katarakta džiaugsmą nukėliau vėlesniam laikui. Man buvo 24-eri, kai pagimdžiau dukterį. Užgriuvo motiniški rūpesčiai, atsidaviau mažylei. O vieną dieną... „pagavau" save žlibinėjančią produktų etiketes", – pasakojo rokiškėnė.

Išmoko prisitaikyti
Rodos, apsidairyti nespėta, kai pirmagimei sukako septyneri... „Net sau gėda prisipažinti, kad labai apsileidau. Prastėjantį regėjimą maniau esant neišvengiamu dalyku, todėl kantriai mokiausi gyventi savaip. Nepastebėjau, kaip išmokau maigyti mobiliojo telefono mygtukus nė nežvilgtelėdama į aparatą. Be to, ir skaičių nebepajėgiau įžiūrėti... Bičiuliai ir pažįstami žinojo apie mano ligą, todėl nesistebėdavo, kai gatvėje praeidama pro šalį nepasisveikindavau. Žmonių bruožų nebeįžvelgdavau vos per kelis žingsnius. Aplinkoje ėmiau pasikliauti ne akimis, o pirštais. Prisilietimu tikrindavau, ar kruopščiai nuvalytos dulkės, ar gerai išplauti indai. Vis labiau silpstant akims, aštrėjo klausa: pradėjau miegoti „kiškio miegu", ėmiau girdėti menkiausius krebždesius, šnibždesį", – pasakojo p. Asta.

Ėmė bėgioti natos…
Geležinė jaunos moters kantrybė, kaip pati sakė, trūko praėjusiųjų metų kovą. Panevėžio kolegijos Rokiškio filiale muzikos pedagogiką studijuojanti moteris egzaminų sesijos metu pastebėjo, kad vis sunkiau sekasi įskaityti lentoje dėstytojų pateikiamą medžiagą, o praktinių užsiėmimų metu penklinėje ėmė bėgioti natos... „Pasijutau nepilnavertė. Grupės draugų nuolat klausdavau, ką nuo lentos jie užsirašė į sąsiuvinį, o grojant akordeonu ėmiau pasikliauti klausa, nes natų nebeįžiūrėdavau. Prie kompiuterio ar knygos begalėdavau išbūti vos dešimt minučių: akys kaipmat imdavo skaudėti, parausdavo, o galiausia ir visai užtemdavo", – prisiminė rokiškėnė. Moteris prisipažino, jog didžiausiu išbandymu tapo kelionė į darbą Juodupėje. „Vieną rytą supratau, jog net vairuodama pasikliaunu ne akimis, o atmintimi: žinojau kiekvieną duobę, kiekvieną posūkį. Meldžiau Dievo vienintelio dalyko – apsaugoti mane nuo dviratininko, kurio kelyje paprasčiausia neįžiūrėčiau", – neslėpė p. Asta.

Delsimas grasė aklumu
Supratusi, kad jos neatsakingumas gali kainuoti kito žmogaus gyvybę, p. Jakuntavičienė nutarė nebedelsti: vieną dieną ji paskambino broliui ir pasiteiravo, ką jis žino apie Medicinos diagnostikos centre, įsikūrusiame V.Grybo gatvėje, Vilniuje, atliekamas kataraktos operacijas. „Šio tavo skambučio jau seniai laukiau. Pagaliau supratai, kad ilgiau delsti negalima", – tokie buvo p. Astos brolio pirmieji žodžiai. Brolis buvo teisus – tyrimus atlikę medikai konstatavo, jog dar vieni kiti delsimo metai rokiškėnei būtų grėsę visišku aklumu. Moteris neslėpė, jog ir pati tai nujautė: ji bematė tik per ištiestą ranką, už kurios visas pasaulis išsiliedavo į vientisą neryškių spalvų masę... „Paskutinėmis dienomis prieš operaciją vyras balsu man skaitydavo laikraštį, tarsi guosdamas, tarsi padėdamas susiorientuoti pasaulyje. Tuomet kairiąja akimi mačiau vos 8, o dešine – 10 proc. to, ką mato puikaus regėjimo žmonės. Gatvėje nė nebežiūrėjau į žmones: berūpėjo neužkliūti už ko nors", – savo išgyvenimais dalinosi jauna moteris.

Grįžo gyvenimo spalvos
Beveik prieš metus, 2009-ųjų kovą p. Astai buvo atlikta kairiosios, o po mėnesio – dešiniosios akies kataraktos operacijos. Jų metu buvo pašalinti sudrumstėję akių lęšiukai ir jų vietoje implantuoti dirbtiniai. „Kitą dieną po pirmosios operacijos nuėmus tvarstį, aiktelėjau iš nuostabos. Savotiškame transe buvau visą pusdienį – palatoje kabantis paveikslas iš vakarykščio blausaus virto ryškiu ir net žaižaruojančiu. Gydytojo veidas, kuris prieš operaciją man atrodė keistai vientisas, įgavo išraiškingą nosį, lūpas... Stebėjausi visu pasauliu ir verkiau iš laimės. Brolis juokavo, jog man dar teks iš naujo susipažinti su visais namiškiais, nes juos tikriausia būsiu įsivaizdavusi visiškai kitaip", – pasakojo moteris ir kaip anuomet neslėpė džiaugsmo ašarų.

Kada operuoti?
Pagrindinis kriterijus – pablogėjęs matymas, dėl kurio prastėja gyvenimo kokybė, atsiranda trukdžių atlikti kasdieninį darbą. Akių ligų gydytojui diagnozavus kataraktą nerekomenduojama delsti, nes ilgai laukiant pažeistas lęšis kietėja ir operacija tampa sudėtingesnė, didėja pooperacinių komplikacijų rizika. Labai ilgai negydant kataraktos, gali padidėti akispūdis, susergama glaukoma.

Kokį lęšį pasirinkti?
Operacijos metu sudrumstėjęs lęšis pakeičiamas dirbtiniu lęšiu. Žmogui po operacijos nebereikia nešioti storų akinių, jis gerai mato, spalvos vėl pasidaro ryškios, galima gyventi įprastą gyvenimą. Naujų technologijų įdiegimas suteikė galimybę pagaminti sulankstomus dirbtinius lęšiukus, kurie įdedami į akį pro labai mažą pjūvį (2,75-3,2 mm). Dar daugiau, Medicinos diagnostikos centre implantuojami ir vadinamieji pseudoakomodaciniai lęšiai, kurie leidžia po kataraktos operacijos gerai matyti ir arti, ir į tolį bei toriniai lęšiai, leidžiantys pašalinti astigmatizmą. Būtent pastarieji ir buvo implantuoti p. Astai.

Po kataraktos operacijos
Kadangi kataraktos operacija atliekama ambulatoriškai, po jos nereikalingas stacionarus gydymas. Pacientas jau tą pačią ar kitą dieną išleidžiamas gydytis į namus, tačiau jam būtina laikytis gydytojo nurodymų.

Vietoj epilogo
Ponios A.Jakuntavičienės kataraktos operacijos, kurią Medicinos diagnostikos centre atliko patyręs mikrochirurgas med. dr. Darius Aukštikalnis, išlaidas padengė teritorinė ligonių kasa (TLK). Pacientei tereikėjo sumokėti už dirbtinius lęšius. Šiais metais ligoniai jau gali pasirinkti ir TLK kompensuojamus minkštuosius lęšius. Operacijos su minėtais lęšiais Medicinos diagnostikos centre kainuoja nuo 488 Lt, saugiai ir greitai atliekamos moderniu ultragarso aparatu. Po operacijos apie 95 proc. žmonių atgauna nuo 50 iki 100 proc. turėto regėjimo ir gali grįžti prie įprastų darbų ir pomėgių.
Ponia Asta džiaugiasi, kad nepavėlavo priimti sprendimo ir ryžosi kataraktos operacijai. „Dabar vėl galiu džiaugtis ryškiu, spalvotu gyvenimu. O juk nedaug tetrūko, jog šį nuostabų pasaulį būčiau iškeitusi į baltąją neregio lazdelę..." – šypsojosi jauna moteris.

Apie kataraktą…
Katarakta – akies lęšiuko padrumstėjimas – iki šiol pagrindinė aklumo priežastis pasaulyje. Tai gana dažna akių liga, ypač vyresnio amžiaus žmonių. Senatvinė katarakta atsiranda vyresniems nei 50 m. žmonėms dėl pasikeitusios organizmo medžiagų apykaitos.

Katarakta išsivysto ir jauniems žmonėms, dažniausia dėl įvairių sisteminių ligų, po traumų ar kenksmingo aplinkos poveikio.
Pagrindinis ligos simptomas yra palaipsniui blogėjantis regėjimas abiem ar viena akimi. Pradžioje žmogus pastebi, kad daiktai tapo neryškūs, vaizdas matyti kaip pro rūką ar matinį stiklą, kartais dvejinasi. Ypač akina ryški šviesa, sunku matyti saulėtą dieną, nebetinka anksčiau nešioti akiniai. Matymui vis blogėjant pasidaro sunku skaityti, vairuoti automobilį, galiausia skiriama tik šviesa nuo tamsos.

Dar nesukurtas vaistas, kuris galėtų panaikinti drumstis lęšiuke. Vienintelis kataraktos gydymo būdas, kai regėjimas sėkmingai gali būti grąžinamas, yra operacija, kuri trunka 20-45 min.

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 
Konsultacijos ir registracija +370 698 00000
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras
V. Grybo g. 32, A
Vilnius, Vilniaus apskritis LT-10318 Lietuva

Telephone: (8-5) 2333000
Telephone: 8 698 00 000
Fax: (8-5) 2709127