Patarimai: atostogos kalnuose neturi tapti darbu

2015 12 10
Patarimai: atostogos kalnuose neturi tapti darbu

Foto: www.hotelgabi.com
Šaltinis:
www.smallplanetmag.com

Danutė SAVICKAITĖ

Daugelis žiemos sporto entuziastų žino, kad prieš vykstant į kalnus būtina pasiruošti: reikia sportuoti, stiprinti raumenis, lavinti pusiausvyrą. Tačiau medikai kiekvieną žiemą sulaukia traumas patyrusių pacientų. Pagrindinės traumų kalnuose priežastys – nuovargis, patirties trūkumas, pervertintos jėgos.

Apie aktyvių žiemos kalnų pramogų mėgėjų tykančius pavojus ir kaip jų išvengti kalbėjomės su sostinės V. Grybo gatvėje įsikūrusio Medicinos diagnostikos ir gydymo centro sporto medicinos gydytoju Kęstučiu LINKUMI.

Būtina aklimatizuotis

- Labai užsiėmę žmonės pasitreniruoti prieš atostogas kalnuose neturi laiko. Kaip jiems reikėtų elgtis pirmomis dienomis slidinėjimo trasose?

- Sakoma: „Neprivalgei – neprilaižysi.“ Tokiems slidininkams, taip pat ir tiems, kas pramogauti į kalnus vyksta pirmą kartą, rekomenduočiau nepersistengti, nes dažniausiai traumų patiriama ir negalavimai užklumpa pervargus. Pačią pirmą dieną nereikėtų pulti aktyviai pramogauti. Visų pirma reikėtų aklimatizuotis, priprasti prie specifinio kalnų oro: jis išretėjęs, jame – mažiau deguonies, tad organizmas dirba daug intensyviau nei įprastomis aplinkybėmis.

Po dviejų trijų aktyvių dienų vėl patartina pailsėti: ne slidinėti, o pasivaikščioti, paplaukioti baseine ar pasilepinti masažu. O ir aktyviomis dienomis krūvį patartina dozuoti – geriau pramogauti priešpiet ir po pietų po valandą ar dvi, nei kartą per dieną slidinėti po tris keturias valandas.

Prieš slidinėjant ir po to būtina atlikti raumenų, ypač – kojų, tempimo pratimų. Tai padės išvengti traumų, o po krūvio – raumenų sąstingio kitą dieną. Tempimo fazė turi trukti 20–30 sekundžių, kol pajuntamas šioks toks nepatogumas. Jei ryte vis tiek skauda raumenis, rekomenduoju susirasti sporto centrą ir 30–40 minučių lengvai paminti dviratinį treniruoklį. Per tokią treniruotę organizmas atsigaus, greičiau praeis skausmas.

Taip pat priminsiu, kad aktyviai poilsiaujant reikia susilaikyti nuo alkoholio. Jam skaidyti organizmas sunaudoja labai daug energijos, tad, pavartojus svaigiųjų gėrimų, kitą dieną raumenynas bus pavargęs.

Pramogaujantiems kalnuose pirmą kartą būtina išklausyti profesionalių specialistų instruktažą: kaip pasirinkti tinkamą inventorių, kaip šliuožti ar čiuožinėti, kaip stabdyti ar saugiai kristi. Dar vienas patarimas – rinktis pramogas taip, kad fizinis krūvis būtų ne per didelis. Fizinis aktyvumas – gerai, tačiau jis turi būti toks, kad žmogus nepajustų nepatogumų. Kokios atostogos, jei per jas daugiau dirbi, nei ilsiesi?

Atsakingiau pramogas kalnuose turėtų rinktis sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių ar kvėpavimo sistemos ligomis. Kalnuose dėl mažesnio deguonies kiekio organizmas dirba intensyviau, net pulsas kalnuose gali būti iki 20 dūžių dažnesnis nei įprastomis sąlygomis. Būnant kalnuose širdis per minutę gali sutvinksėti 130–140 kartų, žemumose tokie pulso rodmenys fiksuojami, kai vidutinio amžiaus žmogus patiria vidutinį fizinį krūvį.

Sergantiems sąnarių ligomis derėtų prisiminti, kad nusileisti nuo kalno reikia gerokai daugiau jėgų, nei kopti į viršų. Lipant žemyn žmogus nuolatos turi stabdyti, tad raumenynas dirba gerokai intensyviau, nei lipant į viršų, kai reikia kelti savo svorį.

- Kaip patartumėte atsipūsti tiems, kuriuos trasoje apleido jėgos?

- Kad nelaiku neužkluptų nuovargis, rekomenduoju vartoti pakankamai skysčių. Įrodyta, kad reguliariai vartojant skysčius, ypač – padidėjus fiziniam krūviui, nuovargis pajuntamas vėliau. Tad, kai per valandą patiriamas vidutinio intensyvumo krūvis, reikėtų išgerti 500–600 mililitrų skysčių. Su savimi visada rekomenduočiau turėti ir šiokį tokį „energinį užtaisą“ – šokolado gabaliuką ar saldų batonėlį.

Jei vis tik jėgos staiga apleido, geriau prisėsti ir pailsėti, nei iš paskutiniųjų stengtis pasiekti trasos pabaigą. Dauguma traumų juk ir patiriama pervargus.

Kada būtina medikų pagalba

 - Kaip ilsėtis po aktyvios dienos, kad ir kitą dieną galėtumei mėgautis žiemos malonumais?

 - Geriausias poilsis – miegas ir geras maistas. Masažas po didelio krūvio nerekomenduojamas – jei raumenyje išsiskyrė daug pieno rūgšties, masažas tik pablogins kraujotaką. Taip pat paveiks ir šilta vonia.

 - Kaip reikėtų elgtis susižeidus? Kokie požymiai rodo, kad mediko pagalba būtina?

 - Reikia įsidėmėti: jei susižalojote ir skauda, pirmas 48 valandas traumuotą vietą reikia šaldyti. Jeigu kritote taip, kad buvo sunku net atsikelti ir eiti arba net buvote praradę sąmonę – reikia kreiptis į gydytoją.

Rimčiausios kalnuose patiriamos traumos – lūžiai, kryžminių raiščių plyšimai, menisko pažeidimai, stipresni sumušimai. Slidininkai dažniausiai patiria kelio sąnario traumų, snieglentininkai dažniau krenta ant nugaros ar susižaloja rankas, o jų kojų pažeidimo rizika mažesnė, nei slidinėjant.

Jei sąnarys tik sutrenktas, skausmas po kurio laiko praeina. Tačiau kartais pažeistoje kremzlėje ima vystytis potrauminė artrozė, vyksta degeneraciniai procesai. Žmogus vis jaučia sąnario maudimą, po intensyvesnio krūvio tą vietą vėl pradeda skaudėti. Tai ženklas, kad reikėtų kreiptis į medikus.

Plyšus kryžminiams raiščiams, per kelias minutes į sąnarį priplūsta labai daug kraujo, kelis ištinsta. Tuomet operacijos išvengti nepavyks. Jei raiščiai tik patemti, galūnei reikia ramybės. Tačiau jei skausmas nepraeina, koja tampa nestabili, sąnarys treška – reikėtų pasikonsultuoti su specialistu.

Susiję straipsniai

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 
Konsultacijos ir registracija +370 698 00000
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras
V. Grybo g. 32, A
Vilnius, Vilniaus apskritis LT-10318 Lietuva

Telephone: (8-5) 2333000
Telephone: 8 698 00 000
Fax: (8-5) 2709127