Susipažinkite su uhealth! Gaukite skaitmenines šeimos gydytojo paslaugas per 24 val. Apie uhealth

2017 03 30

Reabilitacija – pagalba kūnui ir dvasiai

Sporto medicina, reabilitacija, kineziterapija

4 min. skaitymo

Reabilitacija pagalba kunui ir dvasiai

Reabilitacija – tiesiausias kelias sugrįžti į sveiką ir visavertį gyvenimą po patirtos traumos ar persirgtos sunkios ligos. Tuo abejojančiųjų šiandien nėra, bet reabilitacija siūlo kur kas daugiau galimybių, teigia Medicinos diagnostikos ir gydymo centro fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, refleksoterapeutė ir homeopatė Svetlana Malychina. Patyrusi medikė sako, kad  reabilitaciją galima taikyti ir tuomet, kai sunkių ligų dar nėra, bet organizmas jau siunčia pirmuosius pavojaus signalus.

Vieni kreipiasi įveikę ligą, kiti – vos pajutę pirmuosius simptomus

Reabilitacijos paslaugas galima gauti dviem būdais: pirmasis – kai reabilitacija po traumų ar ligų yra paskiriama gydytojo, antrasis – kai pagalbos kreipiamasi savo iniciatyva.

Baigus gydyti traumą ar sunkią ligą, reabilitacija yra tas tiltas, kurį perėjęs žmogus gali susigrąžinti prarastą sveikatą. Konkrečiam pacientui reikalingą reabilitacijos programą sudaro gydytojas reabilitologas, susipažinęs su ligos istorija.

Jauni, nuovokūs žmonės dėl pagalbos į gydytojus reabilitologus kreipiasi savo iniciatyva, vos pajutę pirmuosius negalavimų simptomus. Taip jie sustabdo beprasidedančius rimtesnius negalavimus, pašalina besikaupiančias dėl patiriamo streso, problemų, didelio gyvenimo tempo sveikatos problemas.

Pavargsta ir kūnas, ir dvasia

Gydytoja S. Malychina atkreipė dėmesį, kad savo iniciatyva dėl reabilitacijos besikreipiančiuosius galima suskirstyti į dvi grupes: vienus pas gydytojus specialistus atgina įvairūs fiziniai sutrikimai, skausmai, o kitus – psichoemocinės problemos.

Fizinius negalavimus paprastai sukelia nuolatinis sėdėjimas. Net ir jauni žmonės pernelyg ilgai nepakyla nuo kėdės – ištisas dienas ir savaites. Tai ilgainiui sukelia stuburo, sąnarių problemas. Pajutus, kad vyksta negeri dalykai, dažniausiai daroma dar viena klaida. Jaunimas, paprastai taip elgiasi jauni vyrukai, puola į sporto salę, kur įninka daryti sekinančius pratimus, taip dar labiau sau kenkdami.

Ne paslaptis, kad jaunimas šiais laikais patiria didelių išbandymų ir kasdienę psichologinę įtampą: dideli reikalavimai darbe, milžiniška konkurencija tarp kolegų, ne visada sėkmingai besiklostantys santykiai darbo kolektyve, galų gale galvos skausmas dėl paskolų, kitokie asmeninio gyvenimo nemalonumai.

Kasdien tokius psichologinius krūvius patiriantis žmogus netrunka pajusti pirmiausia virškinimo sutrikimus, galvos skausmą, pradeda kankinti nemiga. Nieko nedarant, negalavimų sąrašas netrunka ilgėti, galiausiai išsivysto lėtinio nuovargio sindromas.

Ligų paieškos nuveda pas psichiatrus

Anot gydytojos S. Malychinos, lėtinio nuovargio sindromą sunku nusakyti įprastiniais medicininiais terminais. Tai negalavimas, kuris ilgai buvo neigiamas, nes nuovargis juk – anokia liga!

Pastaraisiais metais lėtinio nuovargio sindromas yra pripažintas liga, kuri diagnozuojama vis dažniau.

Paprastai lėtinio nuovargio sindromas pasireiškia tuomet, kai turima kokių nors somatinių negalavimų simptomų: kažką skauda, maudžia, kelia kasdienį įkyrų, sekinantį diskomfortą.

Pacientą ištyrus pagal išsakytus nusiskundimus dažniausiai paaiškėja, kad negalavimas tik juntamas, bet jokios konkrečios ligos nėra. Galiausiai pacientas siunčiamas pas psichiatrą.

Psichiatras dažniausiai skiria antidepresantų. Tai nėra geriausias sprendimas, įsitikinusi gydytoja S.Malychina. Anot medikės, tokie negalavimai kaip lėtinio nuovargio sindromas medikamentais gydomi sunkiai ir neretai nepasiekiama norimų rezultatų.

Sveikatą galima susigrąžinti ir be cheminių vaistų

Susidūrus su sveikatos problemomis, tikrai nebūtina gerti antidepresantų, geriau pasidomėti gydymo alternatyvomis, teigia gydytoja S. Malychina. Neretai jų pakanka susigrąžinti šlyjančią sveikatą.

Anot gydytojos, stuburo, sąnarių problemas, įtampos sukeltus galvos skausmus, nepraeinantį nuovargį, panikos atakas ar kitus negalavimus galima sėkmingai gydyti specialiais reabilitacijos pratimais, homeopatiniais vaistais, akupunktūra ir kitais reabilitacijos centruose siūlomais natūraliais sveikatos susigrąžinimo būdais.

Atpalaiduojantys masažai ar reabilitacinės vandens procedūros yra nepamainomi gydant įtampos sukeltus ar migreninius galvos skausmus. Po masažų ar atpalaiduojančių procedūrų šiltame vandenyje ženkliai pagerėja miego kokybė, ryte žmogus atsikelia lyg iš naujo gimęs. Gydytojos S. Malychinos teigimu, povandeniniai masažai, atpalaiduojamosios perlinės vonios ar kitos vandens procedūros yra išbandyta ir labai efektyvi priemonė pašalinti bet kokią įtampą.

Kaip alternatyvą antidepresantams nuo lėtinio nuovargio sindromo gydytoja S. Malychina siūlo išbandyti ir kitą reabilitacijos būdą – akupunktūrą. Gydytoja pati turi didžiulės patirties šioje srityje ir teigia, kad šis reabilitacijos būdas 90 proc. padeda atsikratyti galvos skausmų, panikos priepuolių.

Sveikata reikia rūpintis nuolat

Gydytoja S. Malychina pabrėžė, kad dėl reabilitacijos savo iniciatyva besikreipiantys pacientai pirmiausia turi pasikonsultuoti su gydytoju reabilitologu. Kartais prireikia tyrimų, kad kiek įmanoma tiksliau būtų nustatyta negalavimų, kuriais skundžiamasi, priežastis.

Įvertinus sveikatos būklę, specialistai skiria pačią efektyviausią reabilitacijos programą. Ją gali sudaryti ir specialūs pratimai salėje bei baseine, atpalaiduojamieji masažai, įvairios procedūros, atliekamos aparatais.

Baigus paskirtą reabilitacijos kursą, susigrąžinus sveikatą ir gerą savijautą, būtina nepamiršti, kad reikia dėti pastangas tokiai būklei išlaikyti.

Gydytoja S. Malychina rekomenduoja gerai savijautai palaikyti reabilitacijos procedūras atlikti bent du ar tris kartus per metus. Ir to dar negana. Kad jaustumėtės tikrai gerai, tarp reabilitacijos programų turite nuolat rūpintis savimi – daugiau judėti ir sveikai maitintis.

Dalintis
Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams.