Šeimos gydytoja paaiškina, kodėl imuniteto stiprinimui ne visada gelbsti vitaminai

2020 02 20
Šeimos gydytoja paaiškina, kodėl imuniteto stiprinimui ne visada gelbsti vitaminai

Šeimos gydytoja paaiškina, kodėl imuniteto stiprinimui ne visada gelbsti vitaminai  

Bendras silpnumas, padidėjęs nuovargis ir sumažėjęs organizmo atsparumas – tai vieni dažniausiai šeimos gydytojų girdimų nusiskundimų baigiantis žiemai. Apie tai, kodėl artėjant pavasariui susilpnėja mūsų imunitetas, kaip žmonės jį stiprina ir kodėl vitaminų preparatai ne visada yra geriausias sprendimas,  kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Inga Lapūniene.

Susilpnėjusiu imunitetu skundžiasi kas antras

Remiantis š. m. vasario pradžioje Medicinos diagnostikos ir gydymo centro socialiniuose tinkluose atkliktos apklausos rezultatais, kas antras (52 proc.) apklausos dalyvis teigia, jog baigiantis žiemai ir artėjant pavasariui iš tiesų jaučia imuniteto susilpnėjimą ir sumažėjusį atsparumą peršalimo ligoms. Ne gana to, kiek daugiau nei kas 10 (12 proc.) sako, kad šiuo metų laiku jomis taip pat serga kur kas dažniau nei sezono pradžioje.

Pasak šeimos gydytojos I. Lapūnienės, dėl to kalti ne tik virusai. „Šaltuoju metų laikotarpiu aplinkoje cirkuliuoja daugiau virusų. Tačiau dėl to, kad susergame, kalti ne tik jie. Jei atidžiau pažvelgsime į savo gyvenseną, pamatysime, kad žiemą keičiasi ir mūsų įpročiai – mažiau laiko praleidžiame gryname ore, mažiau judame, nesilaikome mitybos ir poilsio režimo. Visa tai sekina organizmą ir sukelia energijos atsargų išeikvojimą. Nepastebimai papuolame į užburtą ligų ir nuovargio ratą – nusilpus organizmui, sumažėja atsparumas virusams ir bakterijoms, todėl sergame, o kovai su ligomis organizmui reikia dar daugiau energijos“, – sako šeimos gydytoja I. Lapūnienė.

Nemažiau svarbi ir emocinė sveikata

Paklausti, kokiais būdais stiprina savo imunitetą, apklausos dalyviai sakė, kad dažniausiai organizmo atsparumą stiprina stengdamiesi sveikiau maitintis ir papildomai vartodami vitaminų bei maisto papildų. Taip, remiantis apklausos rezultatais, elgiasi net 60 proc. jos dalyvių. Kiek daugiau nei pusė (56 proc.) sako, kad stiprindami  imunitetą stengiasi daugiau laiko praleisti gryname ore, 45 proc. – subalansuoti darbo ir poilsio režimą, 34 proc. – būti fiziškai aktyvūs, dagiau laiko skirti sportui, o 13 proc. – įvairiai grūdintis.

Vis tik gydytoja pastebi, kad imuniteto stiprinimui svarbu ne tik fizinė sveikata. „Apie judėjimo ir mitybos reikšmę kalbama daug, tačiau labai svarbu ir emocinė žmogaus būklė. Mėgstamas darbas ir laisvalaikio užsiėmimas ar tiesiog bendravimas su maloniais žmonėmis suteikia papildomos energijos“, – sako I. Lapūnienė.

Pasak jos, fizinė veikla taip pat turi teikti džiaugsmo. Jei bėgiojate dėl mados ar kompanijos, o iš tiesų kiekvieną sykį patiriate stresą, gal geriau būtų tiesiog pasivaikščioti gryname ore, o intensyvesnes treniruotes perkelti į baseiną ar sporto salę, pavyzdžiui, tinklinio, o gal net tango treniruotes.

Nėra stebuklingos tabletės

Žmogaus organizmas visus reikiamus vitaminus, mikroelementus ir maistingąsias medžiagas gauna su maistu, todėl jis turi būti įvairus ir kokybiškas. „Deja, nėra tokios tabletės ar mikstūros, kuri stebuklingai sustiprintų imunitetą. Žmogaus įpročiai ir elgsena yra svarbiausias veiksnys, lemiantis imuniteto būklę. Reikia išmokti įsiklausyti į savo organizmą ir jo poreikius“, – pasakoja gydytoja I. Lapūnienė

Anot gydytojos, dažnas imunitetą bando sustiprinti vartodamas įvairių vitaminų, tačiau jų vartojimas gali būti beprasmis, jei nežinoma, kokių vitaminų iš tikrųjų trūksta organizmui. Jei nuovargis net ir gerai išsimiegojus nepraeina, o peršalimo ligos puola dažniau nei aplinkinius, reikėtų išsitirti, kokių medžiagų organizme iš tikrųjų trūksta.„Šiandien turime galimybę atlikti išsamius vitaminų ir mikroelementų tyrimus. Jei jie parodo tam tikros medžiagos trūkumą, gydytojas gali tikslingai paskirti tinkamą būtent to vitamino, mikroelemento dozę ar jų derinį“, – sako gydytoja.

Išimtis vitaminas D

Vienintelis vitaminas, kurio žiemos periodu labai trūksta faktiškai visiems mūsų platumose gyvenantiems žmonėms, yra vitaminas D. Jo organizmas pasigamina, kai odą veikia ultravioletiniai saulės spinduliai. Deja, žiemą saulės būna mažai, drabužiais nepridengtas tik veidas ir plaštakos, o ir šios kūno vietos dažnai būna išteptos kremais, sulaikančiais UV spindulius.

Vitamino D galime gauti ir su maistu, pavyzdžiui, riebia žuvimi ar kiaušiniais, tačiau tas kiekis nėra pakankamas. „Vitaminas D veikia daug organizmo sistemų, viena iš jų – imuninė. Tyrimai rodo, kad, trūkstant vitamino D, kyla didesnė infekcinių ligų tikimybė, todėl tamsiuoju, šaltuoju metų periodu patartina vartoti vitamino D preparatus. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad vitamino D perdozavimas taip pat gali būti pavojingas sveikatai, todėl labai svarbu, kad dozę paskirtų gydytojas, tyrimais nustatęs tikrąjį poreikį“, – pastebi šeimos gydytoja I. Lapūnienė.

Nuovargis atveria kelią ligoms

Dėl noro visur ir viską suspėti dažnai atsiranda būsena, kai visuomet jautiesi pavargęs. Nepertraukiamas, ramus miegas, darbo ir poilsio režimo nustatymas, streso mažinimas padeda subalansuoti organizmą. Tačiau jei žmogus jau nuo pat ryto jaučiasi pavargęs, reikėtų susirūpinti. Tai gali būti pervargimo, o kartais ir rimtesnių fizinių ar psichikos ligų simptomas.

„Organizmas nuovargiu signalizuoja mums, kad yra problema, kuri nesprendžiama gali sukelti sniego gniūžtės efektą. Nuovargio ir streso kamuojamą žmogų dažniau kamuoja virusinės ir peršalimo ligos“, – sako I. Lapūnienė. Beje, dėl nuovargio kenčia ir vaikai. Jei vaikas dažnai serga virusinėmis ir peršalimo ligomis, verta peržiūrėti jo dienotvarkę, pailginti miego laiką ir sumažinti lankomų būrelių skaičių.

Maisto įtaka imunitetui

Nuo seno kalbama apie įvairius maisto produktus, galinčius padėti sustiprinti imunitetą. Remiantis atliktos apklausos rezultatais, jais pasikliaujama ir šiandien: 64 proc. apklausos dalyvių imunitetą bando stiprinti vartodami daugiau tradiciškai su apsauga nuo peršalimo ligų siejamų produktų: česnako, imbiero, citrusinių vaisių. Kas antras (56 proc.) į savo mitybą įtraukia daugiau šviežių daržovių ir vaisių, 45 proc. – stengiasi vartoti daugiau produktų, kuriuose yra imunitetui svarbaus vitamino D. Ir tik beveik 8 proc. įsitikinę, kad vartojami maisto produktai neturi įtakos imuniteto stiprumui.

„Vien jau tai, kad žmogus išgeria papildomą puodelį arbatos, padeda jam kovoti su peršalimu. Medus ir jo produktai taip pat duoda daug naudos organizmui, žinoma, jei žmogus nėra jiems alergiškas. Tik reikia atsiminti, kad medaus gerosios savybės dingsta karštesniame nei 40 laipsnių vandenyje. Medų geriau valgyti gryną, o karštą arbatą gerti atskirai“, – pataria gydytoja I. Lapūnienė.

Imunitetą stiprinančio vitamino C gausu šviežiose ir raugintose daržovėse bei vaisiuose. Įdomu tai, kad daugiausia vitamino C yra ne citrinose ar kiviuose, bet raudonojoje paprikoje, todėl šią daržovę verta dažniau įtraukti į savo valgiaraštį.Jeigu racione bus daug įvairių daržovių, riebios žuvies, pieno produktų, organizmas sugebės įsisavinti reikiamas medžiagas, o grynas oras, fizinis krūvis ir geros emocijos padės išlikti sveikiems ir energingiems net ir tamsiais žiemos vakarais.

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT
Karantinas!
Paslaugų teikimas apribotas!


 

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT
Karantinas!
Paslaugų teikimas apribotas!


 
Konsultacijos ir registracija +370 698 00000
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras
V. Grybo g. 32, A
Vilnius, Vilniaus apskritis LT-10318 Lietuva

Telephone: (8-5) 2333000
Telephone: 8 698 00 000
Fax: (8-5) 2709127