Šlapimo nelaikymas - šiandien jau nėra problema

2017 03 27
Šlapimo nelaikymas - šiandien jau nėra problema

 „Šokinėjau su vaiku ant batuto ir pajutau, kad atsitiko avarija“, – tokį pacientės pasakojimą išgirdo Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja akušerė-ginekologė Irena Kirilova. Tai toli gražu nėra išskirtinis atvejis, kai šlapimo nelaikymu skundžiasi jaunos moterys. 

– Apie šlapimo nelaikymo problemą daktarai kalba vis garsiau. Ar tai dar viena modernaus gyvenimo būdo sukelta epidemija?

– Šlapimo pratekėjimas visais laikais kamavo ir moteris, ir vyrus. Tikriausiai tai ir lėmė, kad mūsų sąmonėje įsigalėjo nuostata, jog sendami visi daugiau ar mažiau susidursime su šlapimo nelaikymu, kaip ir mitas, kad visos natūraliai pagimdžiusios moterys kenčia nuo šlapimo nelaikymo. Mes, gydytojai ginekologai, norime pabrėžti, kad šią ligą galima efektyviai išgydyti ir sugrąžinti žmogų į visavertį gyvenimą. Visai nesvarbu, ar jums trisdešimt, ar aštuoniasdešimt penkeri – jei kamuoja šlapimo nelaikymas, reikia kreiptis į medicinos įstaigą  ir gydytis, – sakė akušerė-ginekologė Irena Kirilova.

– Jeigu čiaudint išsiskiria nors lašelis šlapimo, ar tai jau šlapimo nelaikymas. Kada verta sunerimti?

– Bet koks nevalingas šlapimo ištekėjimas, nepriklausomai nuo jo kiekio, jau signalizuoja, kad „sistema“ nesandari, bet priežastys, sukeliančios šią ligą, gali būti labai skirtingos, todėl skiriasi ir gydymo metodai – medikamentinis, chirurginis, o kartais užtenka pakeisti gyvenimo būdą, sureguliuoti mitybą, sustiprinti dubens raumenis, ypač jaunoms pacientėms. Nedidelis šlapimo nelaikymas nekelia grėsmės gyvybei ar sveikatai, todėl žmonės dažnai bando patys spręsti problemą. Šiais laikais yra įvairių tam tinkamų higienos priemonių. Tačiau ilgainiui liga progresuoja ir žmogus, bijodamas „avarijų“, pradeda save izoliuoti – atsisako kelionių, susibūrimų, teatro, aktyvaus sporto ir kt. Tai gali sukelti menkavertiškumo kompleksą ir netgi depresiją. Jeigu kosint, čiaudint, vemiant nevalingai išsiskiria šlapimo, atsiranda dažnesnis noras šlapintis, reikia keltis naktimis, šlapinantis skauda, degina, šlapime atsiranda drumzlių ar kraujo pėdsakų, reikėtų būtinai kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti ne tik šlapimo nelaikymo problema, bet ir kitų inkstų ar šlapimo pūslės ligų simptomai.

– Kokios priežastys lemia, kad žmogus nelaiko šlapimo?

– Šlapimo nelaikymas daugiausia būdingas pagyvenusiems žmonėms, dėl anatominių ypatumų moterims dažniau nei vyrams. Demensija, išsėtinė sklerozė, Parkinsono liga, insultas, endokrininės ligos, taip pat kai kurių medikamentų vartojimas gali sukelti šlapimo nelaikymą. 

Jaunoms ir vidutinio amžiaus moterims šlapimo nelaikymas  gali pasireikšti po gimdymo, jei vaikas buvo didelis, gimdymas komplikuotas, jo metu pertempti tarpvietės ir dubens dugno raumenys. Visoms būsimoms mamytėms prieš ir po gimdymo rekomenduojama stiprinti dubens dugno raumenis, kasdien atliekant Kėgelio pratimus. Ši mankšta labai nesudėtinga, bet labai veiksminga: treniruojami makšties ir gaktos-stuburgalio raumenys taip pat apsaugos nuo dubens organų nusileidimo, dar vadinamo „gimdos iškritimo“, be to, Kėgelio mankšta intymiam gyvenimui suteiks naujų spalvų.

Išskiriami trys pagrindiniai šlapimo nelaikymo tipai: įtampos šlapimo nelaikymas, dirglios šlapimo pūslės sindromas ir mišrus. Įtampos šlapimo nelaikymas atsiranda dėl šlapimo pūslės kaklelio ir šlaplės nusileidimo arba dėl šlaplės uždarymo spaudimo sumažėjimo. Šiuo atveju šlapimo pratekėjimą sukelia fizinis krūvis –  šlapimo nevalingai išsiskiria ką nors keliant, bėgant, kosint, čiaudint, vemiant, juokiantis. Emocinė įtampa taip pat priskiriama įtampos šlapimo nelaikymo tipui.  

Moterims, kenčiančioms nuo dirglios šlapimo pūslės sindromo, nuolat pasireiškia staigus ir labai stiprus noras šlapintis, nors iš tikrųjų pūslėje dar nėra prisikaupę daug šlapimo. Dažna pacientė skundžiasi, kad jau artėdama prie namų ar rakindama buto duris suvokia, jog nedelsiant reikia eiti į tualetą, nors po to pasirodo, kad šlapimo pūslė nebuvo pilna. Panašų efektą gali sukelti ir iš čiaupo bėgantis vanduo. Šiuo atveju nevalingą šlapinimąsi sukelia per jautrūs šlapimo pūslės receptoriai.   

– Kaip gydomas šlapimo nelaikymas? Ar būtina operacija?

– Pirmiausia gydytojas išsiaiškina ligos priežastis, patikrina, ar nėra nusileidę dubens organai, atlieka diagnostinius testus ir nustato šlapimo nelaikymo tipą. Kartais sunku iš karto nustatyti šlapimo nelaikymo priežastis, reikalingi ilgiau trunkantys tyrimai, urologo ar kitų specialistų konsultacijos. Pas ginekologą pacientė turėtų atvykti pilna šlapimo pūsle, t. y. prieš vizitą nereikia eiti į tualetą. Jei diagnozuojamas dirglios šlapimo pūslės sindromas, dažniausiai skiriamas medikamentinis gydymas, kuris mažina šlapimo pūslės receptorių jautrumą. Pacientės taip pat turi laikytis tam tikros dietos, mažinti antsvorį, stiprinti dubens raumenis.

Įtampos šlapimo nelaikymas efektyviausiai gydomas chirurginiu metodu – atliekant minimaliai invazinę operaciją per makštį. Operacijos metu po šlaplės viduriu pravedama sintetinė indiferentinė juostelė. Šis metodas veiksmingas 95 proc. pacienčių, po penkerių– dešimties metų procedūros efektyvumas išlieka 80–70 proc.  Operacija atliekama taikant visišką nejautrą, trunka apie 10 min., po paros pacientė išrašoma namo.

Vandenį gerti būtina

„Pasitaiko, kad  šlapimo nelaikantys žmonės pradeda riboti skysčius. Tai – meškos paslauga sau, ypač jei žmogus kenčia nuo dirglios pūslės sindromo, – atkreipė dėmesį gydytoja I. Kirilova. – Koncentruotas šlapimas dar labiau dirgina pūslę, todėl gaunamas priešingas efektas. Žmogus turi gerti pakankamai vandens. Tuo tarpu tikrai vertėtų atsisakyti kavos, gazuotų gėrimų, koncentruotų sulčių, alkoholio, taip pat aštrių prieskonių. Pacientėms, nepriklausomai nuo ligos tipo, rekomenduojama atsikratyti antsvorio, stiprinti dubens raumenis Kėgelio pratimais, tausoti save, nekilnoti sunkių daiktų, nepersitempti. Šios priemonės ne tik apsaugos nuo šlapimo nelaikymo progresavimo, bet ir neleis  nusileisti dubens organams.“

Reguliarios ginekologo apžiūros ir atviras pokalbis su gydytoju padės laiku pastebėti organizmo pakitimus, išvengti ligų ir suvaldyti natūralių senėjimo procesų sukeliamus padarinius.

Susiję video:

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 
Konsultacijos ir registracija +370 698 00000
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras
V. Grybo g. 32, A
Vilnius, Vilniaus apskritis LT-10318 Lietuva

Telephone: (8-5) 2333000
Telephone: 8 698 00 000
Fax: (8-5) 2709127