Alergijos gydymas. Tiksliai nustatyta diagnozė užtikrina sėkmingą alergijos gydymą

2008 03 20

Aušra Visminaitė, žurn. Medicina ir dar kai kais visiems


Med. dr. doc. A. Blažienė
(A. Ališausko nuotrauka)

Pavasaris malonina ne tik saulėtomis dienomis ir bundančia žaluma. Šiuo metų laiku paaštrėja ir alergiškų žmonių problemos. Besiskleidžiantys medžių pumpurai, pražystantys lazdynai, alksniai ir kiti medžiai bei žolynai veikia žiedadulkėms jautrius žmones. Juos kamuoja šienligė (polinozė, alerginė sloga, alerginis rinokonjunktyvitas): atsiranda čiaudulys, niežti nosį ir akis, iš nosies teka vandeningos išskyros, ašaroja akys, patinsta vokai. Padėti sužinoti, kas sukelia alergiją, gali tik gydytojas specialistas – alergologas.

Apie alergines ligas, naujausius jų diagnostikos metodus ir gydymo specifiką kalbamės su Medicinos diagnostikos centro Alergologijos centro vadove gydytoja alergologe-klinikine imunologe, medicinos mokslų daktare docente Audra Blažiene.

Ar daug žmonių kreipiasi į gydytoją alergologą?

Taip, sergančiųjų alerginėmis ligomis sparčiai daugėja. Prieš 10 metų Medicinos diagnostikos centre alergologai konsultuodavo dvi dienas per savaitę. Šiuo metu konsultuoti, nustatyti alergijos priežastis ir gydyti jau reikia daugybę pacientų. Dabar pacientus priimame penkias dienas per savaitę.

Kas svarbiausia gydytojo alergologo darbe?

– Svarbiausia – tiksliai nustatyti diagnozę, kad būtų galima racionaliai gydyti ligą. Juk alerginių ir nealerginių būklių simptomai gali būti panašūs ir tik specialūs alergijos tyrimai gali patvirtinti ligos diagnozę.

Kokią informaciją turėtų pateikti pacientas, kad gydytojas alergologas tiksliai nustatytų ligos priežastis?

– Kartais pacientas supyksta, kai gydytojas alergologas, domėdamasis nusiskundimais, smulkmeniškai klausinėja net asmeniškų dalykų. Tačiau pasikalbėjus su pacientu galima gauti apie 90 proc. diagnozei nustatyti reikiamos informacijos.

Alergologai turi nustatyti daugybę dalykų: kokioje aplinkoje pacientas gyvena, kada atsirado ligos simptomai, kiek jie trunka, ar paciento giminėje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis.

Jei pacientui įtariamas alerginis kontaktinis dermatitas, reikia nustatyti, su kokiomis cheminėmis medžiagomis jis kontaktavo buityje ir darbe, kokias kosmetikos priemones naudoja.

Jei tai alerginės slogos simptomai, svarbu sužinoti, kiek tęsiasi sloga, ar jai būdingas sezoniškumas. Pagal tai galima įtarti ligą sukėlusį alergeną. Pavyzdžiui, jei sloga prasidėjo ankstyvą pavasarį ir kartojasi kasmet, galima jos priežastis – medžių žiedadulkės, jei birželio–liepos mėnesiais – kaltos pievų žolių žiedadulkės.

Tačiau vien tik paciento pateiktos informacijos tikriausiai nepakanka?

– Jokiu būdu. Kad galima būtų patvirtinti diagnozę ir skirti tinkamą gydymą, būtina atlikti tyrimus. Medicinos diagnostikos centre atliekami alerginėms ligoms diagnozuoti reikalingi tyrimai: odos alerginiai mėginiai, lopo testai, įvairūs laboratoriniai tyrimai. Taip galima sužinoti, kas sukelia alerginę ligą.

Laboratoriniai tyrimai įvairiems alergenams nustatyti

ĮKVEPIAMIEMS:

  • augalų (medžių, žolių) žiedadulkėms;
  • namų dulkių erkėms;
  • naminiams gyvūnams;
  • tarakonams;
  • pelėsiniams grybams.

MAISTO:

  • žemės riešutams;
  • pienui, kazeinui;
  • kakavai;
  • šokoladui;
  • kiaušiniams;
  • bulvėms, salierams, morkoms, pomidorams;
  • menkėms, krevetėms, lašišoms, tunui;
  • persikams, obuoliams, apelsinams;
  • kvietiniams, ruginiams miltams;
  • kepimo mielėms;
  • sojoms;
  • gliutenui;
  • sezamų sėkloms;
  • kiaulienai, vištienai.

KITIEMS:

  • amoksicilinui;
  • bičių nuodams;
  • vapsvų nuodams;
  • širšių nuodams.       

 
Kaip gydoma alergija?

– Ligą sukėlusio alergeno nustatymas yra pati svarbiausia alergologo darbo dalis, nes tik tada pacientas sužino, kokių alergenų reikia vengti. Jei diagnozuojama, tarkime, maisto alergija, pacientui siūloma laikytis specialios dietos (nevalgyti alergizuojančio maisto produkto). Gydant alerginę slogą, astmą, atopinį dermatitą ir kt. labai svarbu medikamentinis gydymas.

Efektyvus alerginės slogos, astmos gydymo būdas – specifinė imunoterapija (skiriama ligą sukėlusio alergeno). Gydant šiuo metodu pasiekiama ilgalaikės ligos remisijos ar net pasveikstama.

Su kokiais kitais gydytojais specialistais alergologas bendradarbiauja dažniausiai?

– Gydant alergiją gali prireikti įvairių specialistų pagalbos. Tarkime, nustačius, kad pacientas alergiškas maistui, neretai būtinas glaudus alergologo bendradarbiavimas su dietologu, gastroenterologu ir dermatologu. Alergija maistui pasireiškia labai įvairiai: vaikams ji sukelia atopinį dermatitą, suaugusiesiems – dilgėlinę, gastritą, enterokolitą ar net anafilaksiją. Jei tenka gydyti pacientą, sergantį alergine sloga, bendradarbiaujama su ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojais.

Norėčiau palinkėti pacientams suprasti bendradarbiavimo su alergologu svarbą. Tegul svarbiausias patarėjas sveikatos klausimais kiekvienam tampa ne kaimynas, ne pažįstamas, o jo gydytojas.

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT

 
Konsultacijos ir registracija +370 698 00000
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras
V. Grybo g. 32, A
Vilnius, Vilniaus apskritis LT-10318 Lietuva

Telephone: (8-5) 2333000
Telephone: 8 698 00 000
Fax: (8-5) 2709127