Viduržiemį išsiskleidę žiedai jau pažadino ir pavasarines alergijas

2020 02 25
Viduržiemį išsiskleidę žiedai jau pažadino ir pavasarines alergijas

Žibutės žiemą – jau realybė. Šylant klimatui, mūsų platumose augalai pradeda žydėti vis anksčiau, o tai reiškia, kad alergijų žiedadulkėms sezonas taip pat pasislenka į metų pradžią. Apie alergijas žiedadulkėms, kaip jas atpažinti ir gydyti, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja alergologe ir klinikine imunologe doc. med. dr. Audra Blažiene.

Šiemet jau vasario mėnesį intensyviai žydi lazdynai ir alksniai. Žmonės, jautrūs šių medžių žiedadulkėms, jau kreipiasi į gydytojus su alerginės slogos simptomais. „Žmonės, kuriems diagnozuota alergija beržinių medžių žiedadulkėms, suskubo imtis prevencinių priemonių. Deja, toli gražu ne visi žiedadulkėms alergiški žmonės žino, kad kiekvieną pavasarį juos kamuojanti sloga yra ne įprastas peršalimas, bet alerginė organizmo reakcija“, – sakė gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė doc. med. dr. Audra Blažienė.

Kaip pasireiškia alergija žiedadulkėms?

Varvanti, paburkusi nosis, kosulys – tai tipiški alergijos žiedadulkėms požymiai. Sunkesniais atvejais žmogui gali prasidėti alerginė astma – pasidaro sunku kvėpuoti, užklumpa dusulio priepuoliai. Akių perštėjimas, niežėjimas, ašarojimas – taip pat alergijai būdingi požymiai.

„Alergija žiedadulkėms paprastai pasireiškia per kvėpavimo takus. Pačiam žmogui pirmą kartą suprasti, kad slogą išprovokavo žiedadulkės, yra sudėtinga, ypač jei organizmas įsijautrina ankstyvą pavasarį žydintiems augalams, kai aplinkoje vis dar aktyviai siaučia virusinės ir peršalimo ligos. Kadangi  šiemet augalai pražydo vasarį, ši užduotis tampa dar sudėtingesnė“, – sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro alergologė ir klinikinė imunologė.

Kaip atskirti alerginę slogą nuo virusinės?

Virusinė sloga paprastai išgydoma per 1–2 savaites, o alerginė trunka ilgiau. Ji žmogų kamuoja visą augalų, kuriems yra įsijautrinęs organizmas, žydėjimo laikotarpį. Jei kasmet panašiu metu užklumpa ilgai besitęsianti sloga, galima įtarti, kad ją išprovokuoja alergenas, ypač jei aplinkiniai neserga, o žmogui nepasireiškia kiti peršalimo simptomai, tokie kaip gerklės skausmas ar bendras organizmo silpnumas.

Alergeno nustatymas – pirmas žingsnis į alergijos gydymą

Norint išvengti alergijos arba pradėti efektyvų jos gydymą, visų pirma reikia žinoti, kas sukelia alerginę reakciją.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro alergologė ir klinikinė imunologė doc.med.dr. Audra Blažienė„Pasitaiko ir kombinuotų alergijų, kai organizmas įsijautrinęs ne tik medžių, bet ir pievų žolių žiedadulkėms. Gali būti, kad alergiją provokuoja ir žiedadulkės, ir namų dulkių erkutės arba gyvūnų kailis. Todėl prieš imantis gydymo svarbu tiksliai nustatyti alergenus. Šiandien tai padaryti padeda odos dūrio alerginiai mėginiai, kurių atsakymas gaunamas jau per 15–20 minučių. Tačiau tokius tyrimus galima atlikti tik tuomet, kai pacientas mažiausiai savaitę nevartoja alergijos simptomus mažinančių antihistamininių vaistų. Kitu atveju atliekamas taip pat labai tikslus kraujo tyrimas, kurio metu nustatomi alergenams specifiniai imunoglobulinai E“, – sakė doc. med. dr. A. Blažienė.  Pasak jos, alergijos žiedadulkėms, namų dulkių erkutėms, taip pat gyvūnų kailiui gali būti efektyviai gydomos alergenų specifine imunoterapija.

Sėkmingam alergijos gydymui prireikia kantrybės

Iš pirmo žvilgsnio alergijos gydymas atrodo paprastas – iš aplinkos pašaliname alergeną ir alerginė reakcija nebepasireiškia. Tad iš raciono išėmę tam tikrus maisto produktus, galime išvengti alergijų maistui. Deja, žiedadulkes šimtus kilometrų išnešioja vėjas, jų išvengti praktiškai neįmanoma. Miestuose, kur, atrodytų, augalų nėra labai daug, žiedadulkių koncentracija tarp namų taip pat yra didelė. Antihistamininiai vaistai palengvina alergijos simptomus, bet pačios ligos negydo. Ligi šiol vienintelis efektyvus būdas įveikti alergiją žiedadulkėms yra alergenų specifinė imunoterapija.

„Šio gydymo metodo esmė – laipsniškas organizmo pratinimas prie alergeno, mažomis dozėmis įvedant jį į organizmą. Tai ilgas, nuo trejų iki penkerių metų trunkantis gydymas, tačiau daugiau nei 80 procentų pacientų po specifinės imunoterapijos gydymo nebejaučia ligos simptomų, jiems nebereikia vartoti vaistų. Taip pat alergenų specifinė imunoterapija sustabdo alergijos progresavimą, padeda apsaugoti nuo alerginės astmos išsivystymo“, – sakė gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė A. Blažienė.

Nuo alergijos žiedadulkėms neapsaugoti ir vaikai

Alergija žiedadulkėms gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Kūdikiams alerginės reakcijos daugiausia pasireiškia atopiniu dermatitu, tačiau nuo ketverių, penkerių metų vaikus pradeda varginti alerginė sloga. Gydytoja įspėja, kad negalima ligos užleisti, nes alerginė sloga dažnai komplikuojasi sinusitu arba vidurinės ausies uždegimu. Kuo toliau liga pažengusi, ypač kai išsivysto alerginė astma, tuo sunkiau ją gydyti. Specifinė imunoterapija stabdo ligos progresavimą ir yra tinkamas būdas gydyti net ir alergijų varginamus vaikus.

„Gydymas pradedamas nuo labai mažų alergenų dozių, vaikams paprastai  taikoma poliežuvinė imunoterapija – alergeno ekstraktas purškiamas arba sulašinamas po liežuviu. Ši procedūra turi būti atliekama kasdien. Suaugusiems žmonėms dažniau taikoma injekcinė imunoterapija, kai, prižiūrint gydytojui alergologui ir klinikiniam imunologui, alergenų ekstrakto suleidžiama pacientui į poodį. Tokia procedūra iš pradžių atliekama du kartus per savaitę, vėliau – kas mėnesį. Tai neskausmingas, bet daug kantrybės ir disciplinos reikalaujantis gydymo metodas, kuris gali užtrukti ir penkerius metus“, – sakė gydytoja. Gydytoja atkreipė dėmesį, kad imunoterapijos su žiedadulkių alergenais negalima pradėti žydint augalams. Jei žmogus yra alergiškas šiuo metu žydintiems beržiniams medžiams, jam imunoterapiją reikėtų pradėti rudenį, o alergijos pievų žolių žiedadulkėms, vadinamosios šienligės, varginamiems žmonėms – žiemos pradžioje.

Kaip išvengti alerginių ligų

Alergijos – tai žmonijos mokama kaina už geras gyvenimo sąlygas. Alerginės ligos labiau būdingos išsivysčiusioms šalims, kuriose užtikrinamas aukštas higienos lygis, žmonės mažiau serga infekcinėmis ir parazitų sukeltomis ligomis. Alergija – tai padidėjusio jautrumo organizmo reakcija į įprastus aplinkos veiksnius, tokius kaip augalų žiedadulkės. Oro užterštumas taip pat prisideda prie alergijų išsivystymo. Ore esantys teršalai dirgina kvėpavimo takų gleivines, jos tampa pralaidesnės, nebesugeba tinkamai apsaugoti kvėpavimo takų, todėl alergenai lengviau prasiskverbia į organizmą.  

Nors polinkis sirgti alergijomis perduodamas genetiškai, nė vienas žmogus  nėra nuo jų apsaugotas. Todėl, siekiant jų išvengti, reikėtų buityje vartoti mažiau cheminių valiklių, dezinfekavimo priemonių, gyvenamąją vietą rinktis ten, kur oro tarša nėra didelė, stengtis daugiau judėti, būti gamtoje. Jeigu kyla abejonių, ar užsitęsusi sloga nereiškia alerginės ligos užuomazgų, geriausia ilgai nedelsiant pasikonsultuoti su gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu bei atlikti išsamius tyrimus. 

 Susiję straipsniai:

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT


 

Registruokitės

Mus rasite

V. Grybo g. 32A, 10318 Vilnius, Lietuva

Dirbame

I-V7:00–20:00 val.
VI8:00–15:00 val.
VI7:00–19:00 val. MRT


 
Konsultacijos ir registracija +370 698 00000
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras
V. Grybo g. 32, A
Vilnius, Vilniaus apskritis LT-10318 Lietuva

Telephone: (8-5) 2333000
Telephone: 8 698 00 000
Fax: (8-5) 2709127