2005 06 13
Alergija – šiuolaikinio žmogaus liga?
Alergijos priežastys
Šiais laikais vis daugiau žmonių serga įvairiomis alerginėmis ligomis. Čiaudulys, ašarojančios akys, peršinti gerklė, įvairūs bėrimai – visa tai gali būti alergijos požymiai. Alergija – tai padidėjęs organizmo jautrumas tam tikriems aplinkos veiksniams. Tai gali būti maisto produktai, žiedadulkės ar dulkės, naudojama kosmetika ir kt. Sergančiųjų alerginėmis ligomis organizmas reaguoja į tam tikras medžiagas, į kurias sveiko žmogaus organizmas visai nereaguoja. Dėl padidėjusio jautrumo pažeidžiami organizmo audiniai bei organai.
Alergijos plitimui lemiamą reikšmę turi:
* didėjantis aplinkos užterštumas;
* nesaikingas gydymasis vaistais (ne paskirtais gydytojo, o pasirinktais savo nuožiūra);
* neracionali mityba nekokybiškais maisto produktais, kuriuose yra įvairiausių konservantų, maistinių dažų, antioksidantų; naminių gyvulių šėrimas vitaminais ir antibiotikais.
Manoma, kad alergiją sukeliantys veiksniai patenka per placentą į vaisių jau nėštumo metu. Ypač pavojingi yra pirmieji trys nėštumo mėnesiai bei penktasis – septintasis nėštumo mėnesiai, kai vaisiaus reaktyvumas alergenams yra itin didelis. Taigi ką tik gimęs kūdikis jau gali būti alergiškas.
Alergenai
Organizmui svetimos medžiagos, sukeliančios alergines reakcijas, vadinamos alergenais. Tai yra antigenai, prieš kuriuos žmogaus organizme gaminasi antikūnai. Alergenai yra labai įvairūs: maisto produktai, dulkių erkutės, žiedadulkės, pelėsiniai grybeliai, įvairūs cheminiai elementai ir daugybė kitų.
Svarbiausias veiksnys, lemiantis alergiją, yra antikūnų imunoglobulinų E (Ig E) gaminimasis organizme, kurį paskatina kartotinai į organizmą patekę alergenai. Nustatyta, kad kai kuriems žmonėms gaminasi labai daug imunoglobulinų E. Tai priklauso nuo genetinių (paveldimų) faktorių.
Egzistuoja dar viena alergijos forma – netikroji alergija. Ligos požymiai yra tokie patys kaip alergijos (odos bėrimai, tinimai, sloga, dusulys), tačiau organizmas neturi genetinio polinkio gaminti IgE. Padidėjęs organizmo jautrumas yra neimuninės kilmės, todėl dar vadinamas netoleravimu. Organizmas yra neįjautrintas, todėl gali nespecifiškai, bet audringai reaguoti ir į pirmą kartą patekusias svetimas medžiagas, ypač, jei didelis jų kiekis ir koncentracija (maisto dažai, koncentratai, vaistai).
Alergija turi savo organus „taikinius“, kuriuos „atakuoja“:
- Oda – alergija pasireiškia niežuliu, pleiskanojimu, paraudimu, bėrimu, pūkšlėmis ir kt.
- Kvėpavimo sistema – alergija pareiškia apsunkintu kvėpavimu, sloga, bronchinės astmos simptomais.
- Virškinimo traktas – žmogus viduriuoja , vemia, jam raižo pilvą ir pan.
- Akys – alergija pasireiškia paraudimu, niežuliu, ašarojimu.
- Širdies ir kraujagyslių sistema – gali išsivystyti stipriausia alerginė reakcija – anfilaksinis šokas, kurio metu žmogus gali netgi numirti.
Pajutę kuriuos nors iš minėtų simptomų pats, pastebėję juos vaikams ar artimiesiems, skubėkite kreiptis į alergologą. Jis atliks svarbiausią darbą – atlikęs alergologinius tyrimus, nustatys alergijos priežastį ir tada galės paskirti tinkamą gydymą. Alergiją reikėtų pradėti gydyti kuo anksčiau – gydomi vaikučiai jau nuo 2 metų. Taikomas desensibilizuojantis gydymas, t. y., organizmas palaipsniui pripratinamas prie alergenų.
Medicinos diagnostikos centre alergenams nustatyti atliekami imunofermentiniai tyrimai: jais nustatoma, koks alergenas ir kokio stiprumo alerginę reakciją sukelia konkrečiam žmogui. Tai nustatoma, kraujyje ištyrus specifinių baltymų – Imunoglobulinų E koncentraciją. Nustatomi Imunoglobulinai E, specifiški šiems alergenams:
Įkvepiamiems alergenams:
- Beržų, alksnių, lazdynų, ąžuolų, žolių mišinio, rugių, kviečių, gysločių žiedadulkėms.
- Dulkių ekutei.
- Šunų, kačių, arklių, jūros kiaulyčių, žiurkėnų, triušių epiteliui (viršutiniam odos sluoksniui).
- Galveniui, juodgrybiui, pelėjūnui, sausgrybiui.
Maisto alergenams:
- Lazdyno, žemės, graikiškiems riešutams, migdolams.
- Pienui.
- Kiaušinio baltymui ir tryniui.
- Kazeinui.
- Bulvėms
- Salierams.
- Morkoms.
- Pomidorams
- Menkėms.
- Krevetėms.
- Persikams, obuoliams.
- Kvietiniams, ruginiams miltams, sojai.
Sakoma, kad alergija – šiuolaikinio žmogaus liga, nes pastaruoju metu jos atvejų itin padaugėjo. Tačiau alergija buvo aptikta labai seniai. Pirmasis alergijos patvirtinimas rastas Egipto papiruse. Jame rašoma, kad 2641 m. pr. Kr. įgeltas vapsvos mirė faraonas Menas. Pirmą kartą alergiją maistui aprašė Hipokratas (460 – 375 m. pr. Kr.).