2008 02 04

Artroskopija: revoliucija chirurgijoje

Vytautas Tutkus – garsus ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas, prisipažįsta, jau beveik du dešimtmečius pakerėtas artroskopinės chirurgijos.

Tutkus Vytautas Plastikos chirurgas

„Atėjo laikas, kai chirurgui nepakanka vien tvirtų ir įgudusių rankų,  išmanymo, įgūdžių ir gerai išgaląsto skalpelio. Jis pasitelkia kompiuterius, elektroniką, šiuolaikines technologijas, leidžiančias įsiskverbti į žmogaus kūną pro menkutes angeles ir jo nesužaloti dideliais atvirais pjūviais. Tai nuostabu, tai labai praplečia galimybes efektyviai padėti žmogui,“ – sako gydytojas.

Artroskopinė operacija – ne tik gydomoji, bet ir diagnostinė. Ji atliekama ir tuomet, kai neaiški diagnozė ir tik apžiūrėjus sąnarį iš vidaus įmanoma nustatyti patologinius pakitimus. „Kitas įdomus dalykas - artroskopinė chirurgija privertė išsitreniruoti dirbti abiem rankomis. Net susimąstau, kuri ranka manipuliuoja instrumentu. Tik rašyti kaire dar neišmokau,“ - juokiasi gydytojas V.Tutkus. (nuotraukoje gyd. V.Tutkus)

Informacija – tikslesnė

Nuo 1918 metų, kai japonų gydytojas Katsumasa Takagi optiniu prietaisu pirmą kartą apžiūrėjo kelio sąnarį iš vidaus, praėjo jau beveik šimtmetis.

Šiuo metu medikai naudojasi žymiai tobulesniais optiniais prietaisais, šviesos šaltiniais, vaizdo kameromis ir tik 4 – 5 mm skersmens medicininiais instrumentais, įkišamais į sąnarį pro dvi nedideles – vos 1 cm -  skylutes, kuriais galima manipuliuoti sąnaryje. Žiūronas, esantis sąnaryje, sujungtas su vaizdo kamera, ir vaizdas transliuojamas į televizoriaus ekraną. Pro antrąją skylutę į sąnarį įkištu instrumentu chirurgas pašalina iš sąnario kremzlės atplaišas, svetimkūnius arba pakitusius audinius.

Ankščiau, atlikdamas operacijas atviruoju būdu chirurgas matydavo tik tą vietą, kurią prapjaudavo, o dabar, pasitelkus artroskopą, galima gauti labai  daug ir daug tikslesnės informacijos. Instrumentai labai ploni, todėl operuojamas sąnarys išlieka judrus. Chirurgai gali matyti, kaip kaulai tarpusavyje jungiasi, kaip sąveikauja, kaip girnelė slankioja sąnaryje, kokių dar yra defektų. „Operuojant  artroskopu gerai matome, kaip juda girnelė, nes galime lankstyti sąnarį ir stebėti, kaip jis veikia ir kokių turi defektų“. –pasakoja gydytojas.

Apie sinovijos klostę, kuri kartais trinasi į kaulo kraštą, ir sąnarį skauda, sužinota tik artroskopijos eroje. Dabar jau žinoma, kad pakanka tą plėvę tik perkirpti, ir žmogus nebejaučia sąnario skausmo. 

Pradžia - Amerikoje

Gydytojas V. Tutkus - vienas iš gražaus doc. Mečislovo Vitkaus išugdyto mikrochirurgų, prieš porą dešimtmečių padariusių perversmą Lietuvos chirurgijoje, būrio. Jauni gydytojai po dešimtį valandų praleisdavo operacinėje, siūdami smulkiausias nutrauktų rankų, pirštų kraujagysles ir audinius, su nerimu laukdami atsikuriančios kraujotakos, pirmųjų nedrąsių operuotos galūnės judesių, liudijančių gydytojo sėkmę. Didžiausias atpildas už jaunatvišką maksimalizmą  -  pelnytas pasididžiavimas, kad padėjo žmogui.

„Visi buvome jauni, atrodėme kaip studentai. Prisimenu atvejį, kai į ligoninės gydytojų kabinetą įėjęs pacientas paklausė: „O daktarų ar yra?”  Nepajutome, kaip tapome senjorais, kiekvienas radome savo kelią. Nemažai kolegų pasirinko plastinę chirurgiją, dirba Vilniuje, Kauno, Klaipėdos centruose,  - pasakoja gydytojas V. Tutkus. – Mano gyvenimą „sujaukė” artroskopinė chirurgija. Gal todėl, kad iš pat pradžių buvau pasirinkęs traumatologiją. ”

Įdomu tai, kad artroskopinės chirurgijos Lietuvoje pradžia buvo... Amerikoje. Mikrochirurgas Kęstutis Vitkus gydęs Arvydą Sabonį,   kartu su krepšininku nuvyko į Ameriką reabilitacijos.

K. Vitkus susidomėjo amerikiečių chirurgų daromomis artroskopinėmis kelio sąnario operacijomis ir  pasikvietė juos į Lietuvą. Tuomet nelabai kas tikėjo, kad jie tikrai atvyks...

Tačiau po metų į Lietuvą atvyko daktaras Jamesas Baldwinas. Jis atsivežė ir artroskopinėms operacijoms atlikti reikalingą įrangą. 1990 m. Vilniuje daktaras J.Baldwin  kartu su V.Tutkumi atliko pirmąją  Lietuvoje artroskopinę menisko rezekcijos operaciją.

„Buvo neįtikėtina, kad netrukus po operacijos mūsų ligonis jau pats galėjo vaikščioti - net be ramentų. Tai buvo tikra revoliucija kelio sąnarių chirurgijos , - prisimena gydytojas V.Tutkus.

Po atvirosios  kelio sąnario meniskų operacijos žmogus į darbą grįždavo po dviejų-keturių mėnesių. Po tokios pat artroskopinės operacijos - po dviejų trijų savaičių.

Pagrindiniai artroskopijos pranašumai – informatyvumas, geresnė operacijos kokybė, daug trumpesnis pooperacinis laikotarpis.

Profesionali pagalba ir komfortas

Sąnarių traumų ypač padažnėja žiemą, ne tik dėl prastai valomų ir slidžių šaligatvių, bet ir dėl išpopuliarėjusio kalnų slidinėjimo.

Deja, patyrus minėtas traumas, profesionalios pagalbos tenka ilgai laukti eilėse.

„Dabar ir daugelyje rajonų ligoninių yra geros aparatūros. Bet to nepakanka. Kiek operacijų per metus ten atliekama? Keletas, keliolika. Pasaulyje prityrusiu chirurgu laikomas tas, kuris atlikęs ne mažiau kaip šimtą vienos srities operacijų. Ligonis turi patekti pas išmanantį, pakankamai patirties ir įgūdžių turintį specialistą”, – teigia gydytojas V.Tutkus.

Pats chirurgas V.Tutkus yra atlikęs per du tūkstančius atroskopinių operacijų. „Medicinos diagnostikos centro įranga niekuo nenusileidžia pačių pažangiausių Vokietijos, Danijos arba JAV ligoninių, kuriose man teko stažuotis, įrangai, o gydytojų komanda dirba kaip gerai sustyguotas instrumentas“, - sako specialistas.

„Medicinos diagnostikos centras – tai  privati ligoninė, kurioje dirba gydytojai, pripažinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, sėkmingai derinantys praktiką ir mokslinę veiklą. Šiuolaikinė technologija, moderni įranga, kvalifikuoti ir patyrę specialistai – visa tai ir yra kokybiškos medicinos garantas ”, - tęsia gydytojas V.Tutkus.

Labai svarbu, kad pacientai čia ateina pasitikėdami gydytojais, jų kompetencija ir profesionalumu neabejoja. Ir jiems tikrai netenka nusivilti.

Kompensuoja ligonių kasos

Dar visai neseniai artroskopinės kelio sąnario operacijos buvo prieinamos tik  daugiau pinigų turintiems Medicinos diagnostikos centro pacientams, bet pastaruoju metu situacija stipriai pasikeitė.

Dabar, artroskopines kelio sąnario operacijas, kaip ir daugelį kitų dienos chirurgijos operacijų, Medicinos diagnostikos centro pacientams  iš dalies kompensuoja teritorinės ligonių kasos. Itin kokybiška medicinos pagalba tapo prieinama ir vidutines pajamas gaunantiems pacientams. Jau įprasta, kad dienos chirurgijos paslaugomis naudojasi ne tik Vilniaus ar kitų didžiųjų miestų, bet ir iš įvairiausių Lietuvos regionų atvykstantys žmonės.

Pacientams svarbu žinoti, kad kreipiantis į Medicinos diagnostikos centrą dėl dienos chirurgijos operacijos, tam, kad operacijos bazinė kaina būtų kompensuojama iš teritorinės ligonių kasos, būtina turėti siuntimą ir būti apsidraudus privalomuoju sveikatos draudimu.

Siuntimą operacijai išrašo šeimos gydytojas, jį taip pat galima gauti Medicinos diagnostikos centre.

Vida Nakaitė, žurnalas „Veidas"
2008 m. vasario 4 d.

Dalintis
Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams.