2019 08 26
Gydytojas Simonas Kaupas: laimingas pacientas – laimingas ir aš
Nuotr. Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Simonas Kaupas.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centras sulaukė pastiprinimo. Čia veikiančiame Plastinės-estetinės chirurgijos ir dermatologijos centre pradeda dirbti vertingos patirties didžiausiose šalies ligoninėse įgijęs ortopedas-traumatologas, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Simonas Kaupas.
„Mano prioritetas – puiki komanda“, – pasirinkimą komentavo jaunas, bet jau pacientų ir kolegų puikiai vertinamas plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
Simonas Kaupas Plastinės-estetinės chirurgijos ir dermatologijos centro vadovą Renaldą Vaičiūną laiko didžiuliu autoritetu, su kuriuo, kaip ir kitais čia dirbančiais medikais, bus naudinga dalytis žiniomis. Tačiau ir pats galės nemažai kolegoms bei, žinoma, pacientams duoti, nes kelerius metus vienose didžiausių šalies ligoninių sėkmingai atlieka ir sudėtingiausias replantacines operacijas – prisiuva nutrauktas galūnes, po veido nervo paralyžiaus pacientams padeda vėl džiaugtis mimika ir daug kitų. Kadangi turi ir ortopedo-traumatologo licenciją, ši patirtis taip pat praverčia.
Santaros klinikų kolektyvas jį išrinko 2018-ųjų Metų gydytoju. Įvertinimas skirtas ir už profesionalumą, ir už žmogiškąsias savybes, tad Simonui Kaupui sutarti su pacientais išties sekasi ne prasčiau nei operuoti.
-Kaip ortopedas-traumatologas tapo dar ir plastinės bei rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju?
-Būdamas rezidentu ligoninėje turėdavau budėti Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje. Ten šia sritimi ir susidomėjau. Baigiau dvejų metų išlyginamąsias studijas, po kurių gavau ir plastinės chirurgijos licenciją. Savarankiškai operuoju nuo 2013-ųjų.
-Kuri pasirinktų sričių jums įdomiausia, artimiausia?
-Sunku išskirti, nes visose yra iššūkių. Įdomu ir rekonstrukcinė, ir estetinė chirurgija. Ypač džiugina įvairios korekcijos, kurios moterims atliekamos po gimdymų – gal dėl to, kad matau, kiek daug džiaugsmo joms suteikia, nors nė už ką nenuvertinu ir veido, krūtų chirurgijos.
-Po nėštumų pilvas dažnai būna pakitęs, išvagotas strijų, taip pat prireikia krūtų plastikos – maitinus vaikus jos pakinta kardinaliai, bet operacija galima atkurti buvusį vaizdą. Šios grupės pacientės dažniausiai išsyk po operacijos būna laimingos, nes mato aiškų pokytį: ant pilvo nebelieka odos pertekliaus, strijų, išsiskyrusių tiesiųjų raumenų, kurie imitavo išvaržą ir galėjo sukelti funkcinių, virškinimo sutrikimų. Krūtys koreguojamos pagal norus: jei jie susiję ir su dydžiu, dažniausiai tenka siūlyti implantus, jei krūtims sumažėjus erzina odos perteklius, jas reikia tiesiog pakelti ir gražiai suformuoti.
-Kodėl savo pacientėms nesiūlote didelių implantų?
-Lietuvoje tokie net nėra labai populiarūs, mūsų moterų vizijos dažniausiai neperžengia anatominių rėmų, bet būna atvejų, kai jų prireikia. Tarkim, po onkologinių ligų, kai visiškai nelieka vienos krūties, o kita – gana nemaža, D dydžio. Pacientėms, kurios ateina tiesiog pasididinti krūtinės, nesu linkęs naudoti didelių implantų, nes tai yra svetimkūnis. Nėra rekomendacijų, kiek vienu kartu didinti krūtinę, daugeliu atvejų keičiame ją maždaug dviem dydžiais – vieno dydžio pokytis būtų nelabai matomas.
-Viena retesnių jūsų specializacijų – veido nervo paralyžiaus gydymas. Nuo jo kenčiantys pacientai žino, kad problema gali būti sprendžiama chirurginiu būdu ar injekcijomis?
-Veido paralyžiaus kamuojamų žmonių matau gatvėse. Žinios, kad tai galima ištaisyti, jų nepasiekia. O būdų spręsti problemą yra įvairiausių: ir iš kojų raumenis persodiname, ir veido nervus vietomis sukeičiame, kad sukąsdamas dantis žmogus išmoktų nusišypsoti. Neretai padeda injekcijos – tam tikrose vietose suleidžiama botulino toksino. Taip atpalaiduojami raumenys ir ištiesinamas veidas.
-Galbūt kiti išvargę po onkologinių operacijų tiesiog nebeturi vidinių resursų darsyk ryžtis gydymui. Taip pat ir moterys krūtų rekonstrukcijai dažnai kreipiasi prabėgus dešimčiai ar penkiolikai metų – jau atsigavusios, nebebijančios atkristi. Nors šiais laikais vis daugėja operacijų, kai vienu metu krūtis ir šalinama, ir atkuriama – persodinami audiniai. Jų procentas pamažu didėja dėl švietimo, Krūties vėžio draugijos veiklos.
Esate nuolatinis Lietuvos ir užsienio medikų mokymų, konferencijų dalyvis ir pranešėjas. Viskas greitai keičiasi?
-Baziniai dalykai – chirurgija, metodikos iš esmės nesikeičia, tik instrumentai, technologijos. Tą reikia sekti. Populiarėja kompleksinės operacijos, kai, pavyzdžiui, iškart atliekama pilvo plastika, krūtų operacija ir riebalų nusiurbimas arba nusiurbti riebalai persodinami į sėdmenis ar krūtis – žiūrint, ko pacientė pageidauja. Ši metodika taikoma ir asimetrijos atvejais, kai, pavyzdžiui, viena moters krūtis yra C, o kita – A dydžio. Implantu krūtys būtų iškart daugmaž suvienodintos, bet bėgant laikui skirtingai sentų. Persodinant riebalus, mažesnės krūties didinimas galbūt truktų apie dvejus metus, bet abi jos laikui bėgant keistųsi vienodai.
-Pamenu pacientę asimetriškomis krūtimis – kokia ji buvo laiminga, kai galiausiai pasiryžo operacijai! Jaunai merginai tai suteikė pasitikėjimo savimi ir net kažkiek pakeitė požiūrį į gyvenimą. Pagaliau ji nesidrovėdama galėjo paplūdimyje vilkėti maudymosi kostiumėlį.
Ar teikiant skubiąją pagalbą sukaupta patirtis padeda atliekant estetines operacijas?
-Taip. Chirurgija – neišvengiamas minkštųjų audinių traumavimas, o darydamas vadinamąsias mikrochirurgines operacijas esu įpratęs su audiniais elgtis itin delikačiai. Estetinė chirurgija nėra visagalė, bet kaskart labai džiaugiuosi, kai pasiekiame norimą rezultatą. Jei ne iškart, tai laikui bėgant. Laimingas pacientas – laimingas ir aš.