2005 06 28

Dažniausiai skiriami laboratoriniai tyrimai Bendras kraujo tyrimas atliekamas pirmojo apsilankymo metu. Šiuo tyrimu nustatoma, ar nėščioji neserga mažakraujyste, ar nėra kitų organizmo pokyčių, ūmių ar lėtinių ligų. Tyrimas kartojamas apie 32 nėštumo savaitę.

Taip pat rekomenduojama ištirti gliukozės koncentraciją kraujyje.Kraujo tyrimais nustatomos ir lytiniu keliu plintančios ligos, pvz., sifilis, kurį reikia išgydyti iki 20-osios nėštumo savaitės, kol dar būna nepakenktas vaisius. Atliekami tyrimai dėl ŽIV, toksoplazmozės, raudoniukės, citomegaloviruso.Labai svarbu atlikti nėščiajai tyrimus dėl lytiniu keliu plintančių sukėlėjų Chlamydia trachomatis ar Ureaplasma urealyticum. Tyrimui medžiaga imama iš makšties, sukėlėjai nustatomi PGR metodika. Šios bakterijos, patekusios iš motinos, kūdikiui gali sukelti lėtinę plaučių ligą.

Nėščias moteris rekomenduojama ištirti ir dėl bakterinės vaginozės, kurią sukelia Bacteroides spp., Peptostreptococcus spp. ir Gardnerella vaginalis. Sirgdamos bakterine vaginoze moterys dažniausiai nejaučia jokių simptomų. Tačiau tai pavojinga būklė, kadangi šie sukėlėjai gali sukelti priešlaikinį gimdymą.

Šlapimo tyrimas. Tiriama, ar šlapime yra gliukozės, jei randama - tai gali būti cukrinio diabeto požymis. Taip pat tikrinama, ar nėra baltymo, kuris parodo nėščiosios inkstų būklę. Jei baltymo randama vėlesniame nėštumo etape, gali išsivystyti preeklampsija. Preeklampsija - liga, kuri pasireiškia tik nėštumo metu. Tai viena iš komplikacijų, išsivystančių nėštumo pabaigoje. Ji pasireiškia padidėjusiu kraujospūdžiu, dideliu svorio prieaugiu; moteriai patinsta čiurnos, pėdos, plaštakos.

Papildomi tyrimai. Daugeliui moterų 16-tąją nėštumo savaitę atliekamas AFP tyrimas. Šis tyrimas parodo  vaisiaus apsigimimo riziką Dauno sindromu arba atviru stuburo kanalu. AFP testas atliekamas įvairaus amžiaus moterims. Pagal statistiką vyresnio amžiaus moterys turi didesnę riziką pagimdyti kūdikį su Dauno sindromu.Trigubas, arba Barto, tyrimas nustato AFP (alfa fetoproteino), estriolio ir žmogaus chorioninio gonadotropino kiekį motinos kraujyje. Mažėjanti chorioninio gonadotropino ir estriolio koncentracija kraujyje rodo blogėjančią vaisiaus būklę, gresiantį priešlaikinį gimdymą ar nesivystantį nėštumą.AFP tyrimą turėtų pasidaryti moterys, kurios jau yra pagimdžiusios kūdikį su genetiniais defektais, ir vyresnės nei 30-35 metų moterys. Jei tyrimo rezultatai teigiami, daromi kiti - ultragarso tyrimas ar amniocentezė. Bet kuri moteris, kuriai atliekami tokie testai, turi juos aptarti su gydytoju, akušere ar gydytoju genetiku.

Nėščiajai svarbu nustatyti kraujo grupę ir Rh D faktorių. Jei pirmojo nėštumo metu nėščiosios ir būsimojo kūdikio rezus faktorius buvo netapatus, t.y. motinos Rh (D) neigiamas, o būsimo kūdikio Rh (D) teigiamas, tai motinai kyla pavojus dėl Rh sensibilizacijos. Gimdymo metu kūdikio kraujas susimaišo su motinos krauju, todėl moters imuninė sistema gali pradėti gaminti antikūnus prieš kūdikio eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius) kito nėštumo metu. Tokia antikūnų gamyba yra vadinama Rh sensibilizacija. Dėl to antrojo nėštumo metu kūdikiui gali grėsti Rh liga, naujagimių hemolitinė liga arba net fetalinė eritroblastozė. Todėl nėščiosioms atliekamas Kumbso mėginys.Be išvardytų tyrimų, nėščiosioms labai svarbu išsitirti skydliaukę ir jos funkciją atspindinčius hormonus.

Ina ŠAPRANAUSKIENĖ,
Medicinos diagnostikos centro gydytoja 

Straipsnis publikuotas www.medicinavisiems.lt

Dalintis
Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams.