2008 05 07
Krūties vėžys: ankstyvos diagnostikos svarba
Įvairių šaltinių duomenimis, sergamumas krūties vėžiu mūsų šalyje yra vienas didžiausių Europoje. Pagrindinė didelio sergamumo priežastis ta, kad piktybiniai krūtų navikai diagnozuojami pavėluotai, kada vėžys jau yra pasiekęs III ar IV stadiją. Pavėluotą šios klastingos ligos nustatymą didele dalimi sąlygoja ir tai, kad moterys reguliariai nesitikrina krūtų ir nesigydo ikivėžinių krūtų ligų.
Labai dažnai moterys, ypač jaunesnės, neatpažįsta krūties vėžio požymių. Krūties vėžiu susirgusi moteris dažniausiai nejaučia skausmo, tačiau keičiasi jos krūties forma, įdumba ar susitraukia spenelis, kinta odos struktūra ar spalva, apčiuopiama mazgelių ar sustandėjimų krūtyse ir pažastyse.
Pastebėjusi išvardytus požymius, kiekviena moteris nedelsdama turėtų kreiptis į bendrosios praktikos gydytoją, ginekologą, mamologą ar onkologą.
Kiekviena moteris turėtų daugiau dėmesio skirti savo sveikatai. Ypač reikėtų susirūpinti toms, kurios patenka į rizikos grupę.
Pagrindiniai rizikos veiksniai yra šie:
- amžius;
- šeimos istorija (artimos giminaitės (mama, sesuo, dukra),sergančios krūties vėžiu; ypač didelis rizikos laipsnis, jei krūties vėžiu serga motina ir sesuo, jei giminaitėms vėžys išsivystė iki 50 metų, jei yra giminaičių, sergančių abiejų krūtų vėžiu, jei yra sergančių kiaušidžių ir krūties vėžiu arba jei vyriškos giminės šeimos nariui diagnozuotas krūties vėžys);
- ankstyvos menstruacijos ir vėlyva menopauzė;
- daugkartinis nėštumo nutraukimas, nėštumo nebuvimas arba pirmasis gimdymas įkopus į ketvirtą dešimtį;
- alkoholis, rūkymas, riebus maistas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas;
- radiacijos poveikis (iki 40 metų);
- jei geriamieji kontraceptikai ar pakaitinė estrogenų terapija per menopauzę paskiriami prieš tai neištyrus krūtų ir nenustačius ikivėžinės krūtų ligos ar vėži;
- nepiktybinės ir ikivėžinės krūtų ligos;
- jau diagnozuotas vienos krūties vėžys (būtina nuolatinė kitos krūties stebėsena);
Pirmas labai svarbus žingsnis tiriant krūtis – savityra. Tai viena galimybių anksti diagnozuoti vėžį.
Visos moterys per 20 m. kiekvieną mėnesį turi pačios atlikti krūtų apžiūrą, rekomenduotina tuo pačiu mėnesinių ciklo metu, geriausia pirmą ar antrą dieną po mėnesinių.
Patartina apžiūrėti save prieš veidrodį, ar nėra išorinių krūties ar spenelio formos pakitimų.
Po to atsigulus ar prausiantis duše reikia patikrinti, ar nėra mazgelių krūtyse ir pažastyse.
Antras žingsnis – gydytojo konsultacijos. Kiekviena moteris nuo 20 iki 30 metų kas 1–2 metus turėtų pasitikrinti krūtis pas krūtų specialistą – mamologą, o nuo 40 metų rekomenduojama tikrintis kasmet.
Trečias žingsnis – tyrimai echoskopu ir/arba mamografu. Šiuos tyrimus turi paskirti konsultuojantis gydytojas.
Krūtų echoskopija – svarbiausias jaunų moterų (iki 30 metų) krūtų tyrimas. Jis leidžia diagnozuoti ne tik nepiktybinius ar piktybinius auglius, bet ir cistas, trauminius, uždegiminius pokyčius. Echoskopija – tinkamas būdas tirti krūtis su implantais.
Krūtų echoskopija labai svarbi ankstyvai krūtų vėžio diagnostikai, ypač jaunesnėms, 20–40 metų, moterims. Joms echoskopiją rekomenduojama atlikti bent kartą per metus, o vyresnėms nei 40 metų moterims atliekama ir mamografija, ir echoskopija siekiant palyginti tyrimų rezultatus.
Mamografija – tai krūtų rentgeno tyrimas, kuriuo galima aptikti smulkių židininių pakitimų krūtyse. Daugiau kaip 70 proc. visų krūties vėžio atvejų nustatoma vyresnėms nei 40 metų moterims. Pastaruosius 5 metus krūtų vėžys „jaunėja”, todėl ypatingas dėmesys krūtims turėtų būti skiriamas jau nuo 25–30 metų. Krūtų rentgeno tyrimo metu galima pastebėti neapčiuopiamus pakitimus, kuriuos būtų įmanoma apčiuopti tik praėjus 1,5–2 metams.
Jaunesnėms nei 30 metų moterims rentgeno tyrimas atliekamas rečiau, jų krūtų audinys yra tankus ir pakitimai su mamografijos pagalba sunkiau pastebimi. Tačiau jei kas nors iš giminių serga krūties vėžiu ir yra pakitimų krūtyse, konsultuojantis gydytojas gali skirti mamografiją ir jaunesnėms moterims.
Vienas svarbiausių ir tiksliausių diagnostikos metodų – citomorfologinis punktato iš krūtų tyrimas. Konsultuojantis gydytojas aklai arba ultragarsu plonos adatos punkcijos metu aspiruoja medžiagą iš pakitusio krūties audinio. Paimtą medžiagą tiria gydytojas patologas. Jis atlieka citomorfologinio aspirato tyrimą.
Dar vienas būdas diagnozuoti krūties vėžį, jo išplitimą, stebėti ligos vystymąsi – laboratoriniai vėžio žymenų tyrimai. Jie paskiriami po gydytojo specialisto konsultacijos.
Medicinos diagnostikos centre krūties vėžiui nustatyti atliekam šių vėžio žymenų tyrimai:
CA 15 – 3, CEA, Tumor M2-PK, CA125 (feritinas, HCG, ūmios fazės baltymai).
Krūties vėžys – apgaulinga liga, tačiau šiandien, naudojant efektyvius terapinio ar chirurginio gydymo būdus, ankstyvos stadijos ją galima sėkmingai išgydyti.
Informacija parengta bendradarbiaujant su krūtų onkochirurge med. dr. V. Petraitiene