LOR operacijos

Vaikai, kurie blogai kvėpuoja pro nosį, dažnai knarkia naktimis, serga slogomis, peršalimo ligomis, ausų uždegimais, ar yra prikurtę, reikėtų jiems atlikti adenoidų būklės nosiaryklėje tyrimus. Esant adenoidų hipertrofijai (padidėjimui), ar lėtiniam jų uždegimui, kai patologinė mikroflora pakenkia limfoidinį audinį reikalinga operacija – adenoidektomija.

Tai kasdieninė otorinolaringologų operacija, kurios metu pašalinami adenoidai iš nosiaryklės. Vaikai po operacijos dažnai nejaučia skausmo ar tik nedidelį maudimą gerklėje, praėjus kelioms valandoms po operacijos gali gerti skysčius, valgyti. Ligoniai dažniausiai išleidžiami ambulatoriniam gydymui tą pačią dieną po operacijos, nes komplikacijų pasitaiko labai retai.

Kita dažna vaikų liga – lėtinis tonzilitas. Juo susergama kai ūminės anginos kartojasi tris ir daugiau kartų per metus. Tačiau gana dažnai ji diagnozuojama ir suaugusiems. Lėtinis tonzilitas - lėtinė infekcinė, toksinė bei alerginė organizmo liga su lokalia simptomatika Waldeyer‘io limfoidiniame žiede ryklėje. Palankias sąlygas lėtiniam tonzilitui atsirasti sudaro ypatinga ryklės tonzilių anatominė struktūra – jos sudarytos iš kriptų (kišenių), kurias supa folikulai.

Vienas iš ryškiausių lėtinio tonzilito simptomų, tai besikartojantys ūminiai tonzilitai (anginos). Sergant lėtine angina gali būti teigiamas streptokokų pasėlio testas, padidėjęs pažandinės srities limfmazgiai, nuolatinis subfebrilitetas, sąnarių, raumenų skausmai, besikartojantys paratonziliniai pūliniai, palpuojant iš tonzilių gali tekėti skysti pūliai, būti pasunkėjęs rijimas, diskomfortas kvėpuojanty, knarkimas miegant, netaisyklingas sąkandis, netaisyklingas veido formos vystymasis.

Lėtinio tonzilito gydymas – tik operacija, kuri vadinama tonzilektomija – gomurinių tonzilių pašalinimas.

Kaip atliekama operacija?

Operacijos metu įpjaunami priekiniai gomurio lankai, tonzilės išdalinamos buku būdu instrumentais bei kilpų pgalba pašalinamos. Kraujavimas sustabdomas spaudžiant vatos tamponais, elektrokauteriu prideginamos ar perrišamos kraujagyslės.

Kokios galimos pooperacinės komplikacijos?

Po operacijos ypač ryjant, skauda gerklę. Kadangi ta pati juntamųjų nervų grupė įnervuoja burną, ausis, ryklę, po operacijos gali atsirasti dantų, vienos ar abiejų ausų skausmai, apie kuriuos reikėtų informuoti gydytoją. Skausmas stipriausias ne pirmą, o 2-3 parą po operacijos, gali trukti iki 10 dienų po operacijos. Skausmui mažinti (ypač pirmas dienas po operacijos) naudojami: analgetikai ar (ir) nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai, kuriuos paskiria gydytojas.

Dar viena dažnesniau pasitaikanti komplikacija - kraujavimas iš tonzilių nišų po operacijos. Gali būti ankstyvas (24 valandas po operacijos) ir vėlyvas (tarp 24 val. po operacijos iki 10 parų) kraujavimas, kuris stabdomas medikamentų ar instrumentų pagalba, labai retais atvejais tai atliekama bendroje nejautroje.

Apsunkintas kvėpavimas bei pakitusi kalba gali būti dėl vietinio gerklės audinių paburkimo. Gali pakilti temperatūra  iki 38° C keletą dienų po opercijos, gali sumažėti kūno svoris mažo maisto bei skysčių naudojimo po operacijos (dažniausiai dėl pooperacinio gerklės skausmo).

Dėmesio! Balkšvai gelsvos apnašos, kurias galite pamatyti gerklėje po operacijos – ne pūliai, o fibrino apnašos, reikalingos normaliam  pooperacinės žaiždos gijimui.

Po operacijos rekomenduojama kelių dienų ramybė ir poilsis, riboti fizinį aktyvumą vieną mėnesį, nesikaitinti saulėje, saunoje, neperkaisti (karšta vonia), nesušalti (ypač kojų). Rekomenduojama praustis duše, galvą galima trinkti praėjus keletui dienų po operacijos. Nerekomenduojama valyti krūminių dantų septynias dienas po operacijos.

Svarbiausia po operacijos - laikytis specialios dietos. Gerti  pakankamai skysčių, tačiau negalima gerti prisotintų angliarūkšte, taip pat labai karštų ar labai šaltų gėrimų. Rekomenduojamas šiltas, švelnus ir minkštas maistas. Alkoholį draudžiama naudoti dvi savaites, dėl kraujavimo pavojaus.

Kita dažna patologija, kuriai treikalingas operacinis gydymas yra nosies pertvaros iškrypimas.

Įprastai nosies pertvara yra daugiau ar mažiau tiesi ir kvėpavimui pro nosį netrukdo. Tačiau nosies pertvara gali iškrypti dėl netolygiai besiformuojančio kaulinio ir kremzlinio skeleto, po traumų – dėl netaisyklingai suaugusios nosies pertvaros dalių. Taip pat nosies pertvaros iškrypimo priežastis gali būti spaudimas iš vienos nosies ertmės pusės dėl ten esančių darinių: polipų, padidėjusių nosies kriauklių ar navikų. Svarbiausias nosies pertvaros iškrypimo simptomas yra nuolat sutrikęs kvėpavimas nosimi, dėl to gali atsirasti diskomfortas, sumažėti gyvenimo kokybė. Be to, nosies pertvaros iškrypimas gali sąlygoti sinusito išsivystymą. Kvėpavimo sutrikimas nebūtinai priklauso nuo deformacijos laipsnio. Kiti dažniausiai pasitaikantys simptomai yra pastovi sloga, besikartojantys sinusitai, galvos skausmai. Diagnozę patvirtina nosies ertmės apžiūra – rinoskopija ar endoskopinis ištyrimas: įvertinamas nosies pertvaros nukrypimas nuo vidurinės linijos bei jos ryšys su šalia esančiomis nosies struktūromis: apatine bei vidurine kriauklėmis.

Nosies pertvaros iškrypimas gydomas operaciniu būdu. Operacija vadinama septoplastika.

Operacijos esmė – iškrypusios pertvaros dalies ištiesinimas.

Operacija dažniausiai atliekama bendroje nejautroje. Ji gali trukti įvairiai, priklausomai nuo pertvaros iškrypimo sudėtingumo.

Operacija atliekama nosies viduje, be jokių išorinių pjūvių nosyje. Nosies prieangyje, pertvaros priekyje atliekamas nedidelis pjūvis, kuris po to užsiuvamas tirpstančiaus siūlais. Iškrypusi nosies pertvaros dalis gali būti pilnai pašalinta arba išimta, ištiesinta ir įdėta atgal į buvusią vietą. Po to nosis tamponuojama marliniais ar specialiai tamponais, kad būtų išvengta kraujavimo iš nosies bei palaikyti pertvarą tiesią.

Tamponai iš nosies ištraukiami po dviejų dienų, o visą tą laiką pacientui tenka kvėpuoti pro burną.

Galimos septoplastikos komplikacijos: gausus kraujavimas iš nosies, kuris sustabdomas užtamponavus nosį ar prideginus elektrokauteriu; pooperacinė infekcija, kuri gydoma antibiotikais; kraujo susikaupimas pertvaroje - hematoma, kuri gydoma atlikus pjūvį ir išvalius seną kraują; perforacija nosies pertvaroje, kuri gydoma operaciniu būdu – atliekama nosies pertvaros plastika.

Po operacijos atliekamos kelios nosies landų valymo procedūros, nes jose susikaupia krešuliai, gleivės, fibrinas. Rekomenduojama riboti fizinį krūvį dvi savaites po operacijos.

Savaitę po operacijos rekomenduojama vengti karštų skysčių bei gėrimų su angliarūkšte, neperkaisti, nesimaudyti pirtyje, vonioje, nesikaitinti saulėje apie 2 savaites laiko. Esant skausmui, rekomenduojami  nuskausminantys vaistai, išskyrus aspiriną bei kai kuriuos nesteroidinius medikamentus.

Pirmą savaitę po operacijos rekomenduojami aerozoliai, riebaliniai lašai arba antiseptiniai tepalai į nosį.

Atsiradus šaltkrėčiui, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Darbingumas atsistato praėjus vienai, dviems savaitėms po operacijos.

Reikia žinoti. Kvėpavimas nosimi nepagerėja iš karto po operacijos bei tmponų pašalinimo. Sekrecija iš nosies tęsiasi iki dviejų savaičių, o nosies gleivinės patinimas plaipsniui mažėja penkias, šešias savaites.

Dr. Raimondas Pliaukšta 1996 metais baigė Vilniaus universiteto medicinos fakultetą, ten pat 2000 metais baigė rezidentūrą ir įgijo otorinolaringologo kvalifikaciją.

2001 metais apgynė disertaciją „Rinologinės kilmės galvos skausmai“.

Taiko šiuolaikines otorinolaringologinių ligų diagnostikos ir gydymo metodikas.

Atlieka nosies ir sinusų endoskopines bei gerklų mikroskopines operacijas.

Stažavosi Vokietijoje, Estijoje.

Vilniaus otorinolaringologų asociacijos pirmininkas.