2019 04 29
Hila pasijutau svarbia komandos dalimi
Net ir didžiausią niurzglį nuginkluoja nuoširdi šypsena ir rūpestis. Tai jau išbandė medicinos studentė AUSTĖJA ŽIBŪDAITĖ, neseniai atlikusi praktiką Medicinos diagnostikos ir gydymo centre Vilniuje. „Džiaugiuosi, kad pagaliau studentišką suolą iškeičiau į būsimą savo kasdienybę.“
Šiuo metu Austėja Žibūdaitė atlieka internatūrą, rašo magistrinį darbą ir... nerimauja dėl ateities.
„Vasarą vyks stojamieji egzaminai į rezidentūrą. Visus studijų metus tikslingai siekiau dermatovenerologijos specialybės, tačiau konkurencija didelė, todėl sunku pasakyti, kas laukia“, – sakė Austėja.
Kodėl pasirinkote mediciną?
Mano tėvai visą gyvenimą dirbo paslaugų sektoriuje, todėl iš jų išmokau bendrauti su žmonėmis. Mokykloje mokiausi labai gerai, tad nusprendžiau, kad medicinos studijos geriausiai įprasmins mano norą mokytis. Be to, paauglystėje sutikau ne vieną šaunią medikę – tai man buvo pavyzdys. Draugų kompanijose visada esu ta, kuri šneka daugiausia (juokiasi). O juk medicinoje svarbu bendrauti su pacientais ir kolegomis – daugiausia problemų ir kyla dėl komunikacijos netikslumų.
Kas studijuojant sunkiausia? Gal kas nors tapo stulbinamu atradimu?
Studijuoti sekėsi gerai, tačiau per šešerius metus ne kartą buvo kilusi mintis viską mesti. Bet niekur kitur savęs neįsivaizdavau – tik su baltu chalatu klinikose! Didžiausias atradimas – savęs pačios: net neįsivaizdavau, kokia stipri galiu būti ir kiek daug kantrybės turiu.
Kodėl praktikai pasirinkote Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą?
Sprendimas ateiti į šias klinikas buvo pats geriausias – tai absoliučiai pakeitė mano mąstymą ir požiūrį į mediciną. Po šešerių studijų metų tai buvo tarsi atgaiva. Dažniausiai savanoriškas vasaros praktikas atlikdavau valstybinėse įstaigose, vieną vasarą vykau pasidairyti į vieną turtingiausių pasaulio šalių – Kuveitą. Ten stebėjau darbą tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose. Tačiau niekur tokio teigiamo požiūrio kaip MDC neteko matyti. Studentai čia vertinami, komandai jie rūpi nuoširdžiai. Nuo pat pirmos dienos mūsų domėjosi, ko norime išmokti, čia taikomas aukščiausias paslaugų kokybės standartas: gydytojai ir slaugės – viena komanda. Taip ir turėtų būti, tačiau jau žinau, kad tai – retas reiškinys. Centro darbas sudėliotas taip, kad pacientui būtų kuo patogiau – jam net kabinetų nereikia ieškoti, nes palydimas nuo durų iki durų. Taigi, MDC išmokau komandinio darbo, pagarbos kolegoms. Smagu, kad jie mus, studentus, vertina kaip ateities kolegas. Šiame Centre pasijutau svarbia komandos dalimi.
Pacientai – tai ne džiaugsmu trykštantys asmenys. Kaip nuraminate besiskundžiančius, kaip susidorojate su neigiamomis emocijomis?
Tai nemažas iššūkis, ypač neparsinešti įtampos namo. Bet to vis dar mokausi. Labiausiai padeda geras nusiteikimas, šiltas bendravimas – tuomet net ir didžiausias niurzglys galiausiai pasiduoda nuoširdžiai šypsenai ir rūpesčiui. Mano patirtis dar nedidelė, bet ji sufleruoja, kad atidus paciento išklausymas – vos ne pusė darbo. Tikiuosi neprarasti kantrybės.
Įtemptam ir atsakingam darbui reikia turėti atsvarą gyvenime. Kuo domitės?
Su tėvais daug keliaudavau, dabar šį pomėgį derinu su medicinos konferencijomis. Neseniai grįžau iš Olandijoje, Leidene, surengtos LUMSC konferencijos, kur pristačiau du mokslinius darbus. Aplankiau ne tik klinikas, bet ir tarptautinę Europos kosminę stotį. Mėgstu skaityti dokumentiką, knygas apie gyvenimo meno paslaptis, bendravimą. Viliuosi grįžti prie pamėgto golfo.
Koks būtų jūsų gyvenimo moto?
Kiekvienas žmogus, kurį sutinku gyvenimo kelyje, yra kuo nors už mane pranašesnis, todėl aš iš jo mokausi. Tai perskaičiau knygoje „How to find friends and influence people“. Šią citatą stengiuosi prisiminti, kai būnu pavargusi, kai sunku, kai bendrauju su pacientu.