2020 08 17
Pažangus tyrimas padės nustatyti, kodėl svaigsta galva
Medicinos diagnostikos ir gydymo centre nuo šiol taikomas naujas pažangus tyrimų metodas – videonistagmometrija, skirtas dar tiksliau nustatyti galvos svaigimo ir pusiausvyros sutrikimų priežastis. Tai vienintelis tyrimų metodas, leidžiantis tiksliai nustatyti ir kiekybiškai įvertinti vienpusius ir abipusius vidinės ausies pažeidimus, galinčius sukelti pusiausvyros sutrikimus ir galvos svaigimą.
„Galvos svaigimas – gana dažnas ir nespecifinis simptomas, kurį gali sukelti daugelis įvairių negalavimų – nuo fizinių vidinės ausies pažeidimų iki kraujospūdžio sutrikimų ar net onkologinių ligų. Atsiradus svaigimui, sutrinka aplinkos ir savo kūno joje suvokimas – pusiausvyra, apima judėjimo, sukimosi iliuzija. Nors įprastai svaigimo epizodai trunka trumpai ir praeina savaime, sunkesniais atvejais žmogų gali kamuoti ir tokie lydintys reiškiniai kaip pykinimas, vėmimas, baimės jausmas. Neretai patyrus galvos svaigimo priepuolį žmonės baiminasi, kad jis kartosis“, – pasakoja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja otorinolaringologė Irina Arechvo. Pasak gydytojos, galvos svaigimo epizodų bent kartą gyvenime yra patyręs bene kiekvienas, tačiau jei svaigimas kartojasi – tai signalas, kad reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų nustatyta svaigimą sukelianti priežastis.
Vienas iš būdų tai padaryti – pažangus videonistagmometrijos tyrimas. Tai visiškai saugus instrumentinis neinvazinis tyrimas, kurio metu nustatoma, ar galvos svaigimą ir pusiausvyros sutrikimus sukėlė vidinės ausies labirintų pažeidimas, kurioje pusėje ir kokios apimties jis yra. Tai vienintelis tyrimas, galintis padėti nustatyti, ar vidinės ausies pažeidimas yra vienpusis, ar dvipusis.
Videonistagmometrijos tyrimas trunka vos 30 minučių, o pacientas tiriamas realiu laiku. Atliekant tyrimą, pacientui uždedami specialūs akiniai, kuriuose esanti infraraudonųjų spindulių kamera fiksuoja akių obuolių judesius – nistagmą. Šie judesiai specialia kompiuterine programa paverčiami į atitinkamas kreives, kurias analizuoja gydytojas. Tyrimo metu stebimi duomenys vertinami atsižvelgiant ir į kitus paciento išsakomus simptomus ir požymius, galinčius sukelti svaigimą, pavyzdžiui, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, netgi vartojami vaistai, kurių galimas šalutinis poveikis – galvos svaigimas.
Videonistagmometrijos tyrimas rekomenduojamas tais atvejais, kai pacientą kamuoja neaiškios kilmės galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimai, po patirtų galvos traumų, persirgus vidurinės ausies infekcija, tam tikrų ausų ligų atvejais.
Pasak gydytojos I. Arechvo, ypatingo pasiruošimo šiam tyrimui nereikia. Tiesa, prieš atliekant tyrimą rekomenduojama kurį laiką nevartoti raminamųjų, svaigimą slopinančių, kai kurių priešuždegiminių vaistų, vartoti kofeino turinčių gėrimų, o kelias valandas prieš tyrimą nevalgyti ir negerti. Iškart po tyrimo pacientas gali grįžti prie įprastos dienotvarkės.