Po stažuotės Jungtinėse Amerikos Valstijose – kitas požiūris į radiologiją

„Radiologija yra kelias į nuolatinį tobulėjimą, – sako gydytoja Rūta Nylander. – Mane visada žavėjo tai, kokia informatyvi yra ši medicinos sritis ir kiek daug ji aprėpia.“ Po beveik ketverius metus trukusios stažuotės viename garsiausių pasaulyje Jungtinėse Amerikos Valstijose, San Franciske įsikūrusiame Kalifornijos kraujagyslių mokslinio tyrimo centre, ji grįžo į Lietuvą ir dabar dirba Medicinos diagnostikos centro Radiologijos centre.  

Ketveri metai užsienyje, viename garsiausių pasaulyje mokslinio tyrimo centre. Kaip ten patekote?

Atsirado puiki galimybė, kurios praleisti buvo nevalia. Jokiose knygose neperskaitysi to, ką gali pamatyti savo akimis. Dirbau tikroje mokslinėje laboratorijoje, kur gimsta idėjos, kur atrandami nauji mokslo plėtros keliai.

Niekas nedrįstų abejoti, kad įgijote vertingos patirties. Sakykite, ar ji iš esmės pakeitė Jūsų požiūrį į mokslą, mediciną, radiologiją?

Tie ketveri metai buvo labai svarbūs mano karjeroje ir asmeniniame gyvenime. Gyvenimas svetur pakeitė mano požiūrį į žmonių tarpusavio santykius. Pagarba vienas kitam ir darbas JAV yra labai vertinami. Daug išmokau, daug naujo sužinojau, dalyvavau svarbiuose mokslo projektuose ir tarptautiniuose simpoziumuose.

Dirbau kartu su garsiais Kalifornijos kraujagyslių mokslinio tyrimo centro profesoriais: vienu iš kraujagyslių tyrimo magnetiniu rezonansu pradininkų prof. D. Saloneriu, Kalifornijos universiteto ultragarsinių diagnostikos tyrimų vadove prof. G. Gooding, Kalifornijos universiteto Kraujagyslių skyriaus vadovu, garsiu kraujagyslių chirurgu J. Rappu.

Mane sužavėjo valstybės požiūris į mokslą. Didžiulės valstybės dotacijos, stipendijos, – visi gerai supranta, kad mokslo laimėjimai ne tik kelia valstybės prestižą, bet ir plėtoja verslą.

Stažavotės Amerikoje, dirbote ne tik Lietuvoje, bet ir Airijoje, Didžiojoje Britanijoje. Matyt, labai gerai pastebite skirtumus?

Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose dirbama labai panašiai. Po penkerių rezidentūros metų gydytojai radiologai visiškai pasirengę darbui. Jie gerai išmano radiologijos pagrindus, ligas, ir gali dirbti visose radiologijos srityse: rentgeno, ultragarso, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso. Nuostata paprasta – iš pradžių reikia gerai išmanyti savo specialybės pagrindus, o tik vėliau gilintis į siauras specializacijas.

Lietuvoje – atvirkščiai. Mano nuomone, radiologijoje trūksta vientisumo. Vos baigę rezidentūrą, visi nori dirbti tik su mokslo naujovėmis – kompiuteriniu tomografu arba magnetinio rezonanso tomografu, visai nesigilindami į kitas radiologijos sritis – rentgeną ir ultragarsą.

Labai įdomu, kodėl radiologijos specialybę pasirinkote Jūs?

Dar studijų metais pradėjau domėtis ultragarsine diagnostika, ypač dvigubu kraujagyslių skenavimu. Tai plati ir informatyvi medicinos šaka.

Apsisprendimą tapti gydytoja nulėmė šeima. Esu iš trečios gydytojų kartos. Mano šviesaus atminimo senelis Ignas Gelombickas ilgus metus dirbo gydytoju Kaišiadoryse, tėvelis Ramutis Gelombickas – chirurgas.

Atrodo, kad pomėgį kalboms paveldėjote iš humanitarės mamos?

Mama ir dabar moko anglų kalbos. Ji visada rūpinosi, kad mes su broliu gerai mokėtume anglų kalbą. Šios kalbos mokėjimas mums abiem atvėrė duris į pasaulį.

Ar Jums dažnai tenka konsultuoti užsieniečius? Ar jų daug apsilanko Medicinos diagnostikos centro Radiologijos centre?

Taip, Medicinos diagnostikos centre apsilanko daug užsieniečių. Esu labai patenkinta, kad šioje įstaigoje, kaip ir geriausiose užsienio klinikose, vertinamas gydytojo radiologo išmanymas, plati jo specializacija.

Medicinos diagnostikos centras gali pagrįstai didžiuotis aukšta radiologų kvalifikacija, o ir medicinos įranga, su kuria dirbame, yra pasaulinio lygio. Moderniu ir ypač galingu (1,5 teslos) aukštos skiriamosios gebos General Electric (JAV) magnetinio rezonanso tomografu tiriame galvos, kaklo, stuburo, pilvo organų, urogenitalinės sistemos pakitimus, diagnozuojame raumenų ir kaulų ligas.

16-os sluoksnių firmos Siemens (Vokietija) kompiuteriniu tomografu, be įprastinių tyrimų, atliekame neintervencinius širdies vainikinių arterijų tyrimus, nustatome kalcio kiekį širdies vainikinėse arterijose, širdies vainikinių arterijų aterosklerotinius pakitimus.

Užsienyje tokia galinga aparatūra, kaip magnetinis branduolinis rezonansas, naudojama ne tik ligonių, bet ir moksliniams tyrimams.

Pati dirbusi ir Lietuvoje, ir užsienyje, galite lyginti mediciną čia ir ten...

Lietuvos medicina, mano nuomone, pasauliniame kontekste atrodo visai neblogai: didieji gydymo centrai yra apsirūpinę aukšto lygio medicinos aparatūra, yra daug puikių gydytojų specialistų, čia puoselėjamos kolegiškumo tradicijos, dalijamasi patirtimi.

Gerokai atsiliekame gydytojų atlyginimų srityje. Manau, jei išspręstume šį klausimą, daug kas pasikeistų: daug mažiau jaunų gydytojų vyktų dirbti į užsienį.

Atrodo, po sunkios darbo dienos apie mediciną gydytojas nė girdėti nenorėtų, tačiau Jūs randate laiko pasidalinti savo patirtimi su kolegomis

Esu įgijusi Amerikos širdies asociacijos sertifikuotą ekstrinės (skubios) medicinos instruktorės kvalifikaciją. Tai – trijų dalių kursai, kuriuose esama ir praktinių, ir teorijos užsiėmimų. Gana svarbi jų dalis tenka mokymams, kaip suteikti greitąją pagalbą ir kaip reanimuoti ligonį. Medikai turi mokėti tinkamai suteikti pirmąją medicinos pagalbą, atlikti dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą, o reikalui esant, netgi naudoti defibriliatorių. Kartu su vyru, kuris yra ekstrinės medicinos specialistas ir tarptautinis lektorius, dėstome šios medicinos pagrindus. Tokius mokymus vedžiau Tailande, Vietname, Dominikos Respublikoje, JAV.

Kartu su vyru mėgstate keliauti. Tai puikus būdas pravėdinti galvą?

Mūsų šeimos gyvenimo moto: kuo daugiau pamatyti! Jau aplankėme Afriką, Aziją, JAV, išmaišėme Europą. 

Nepamirštamą įspūdį paliko Japonija, – senoji šalies kultūra ir moderniausia technika, jų keliai, maistas, žmonės... Grįžusi savaitę negalėjau valgyti lietuviško maisto, – toks jis atrodė riebus.

Ar tiesa, kad būdama stažuotėje Amerikoje gilinotės ne tik į radiologijos, bet ir į teniso paslaptis?

Iš tiesų, tenisu rimtai susidomėjau JAV. Dvejus metus treneris mane mokė žaisti, kortuose turėjau nuolatinius partnerius. Lietuvoje šito labai trūksta. Žiemą su vyru savaitgaliais važiuodavome slidinėti į Sieros kalnus. Nuo mūsų namų – vos trys valandos kelio, tad dieną praleidę kalnuose, vakare grįždavome namo. Kalifornijoje užsikrėčiau ir lotynų šokiais, salsa. Vyras į šį mano pomėgį taip pat įtraukas. Planuojame salsą tobulinti Lietuvoje, juk čia šokti tampa taip populiaru.

Jei žadate mokytis salsos Lietuvoje, galima manyti, kad rengiatės čia gyventi visą laiką?

Tam ir grįžau į Lietuvą, kad čia gyvenčiau. Medicinos diagnostikos centre dirbu klinikinį darbą. Vėliau jį planuoju derinti su moksliniu. Kol kas tenka laviruoti tarp dviejų šalių – JAV ir Lietuvos. Amerikoje, netoli San Francisko, turime namą, ten likę daug draugų, gyvena vyro giminės.

Būdama svetur, supratau, kad namus galima susikurti bet kur. Gražius ir jaukius juos palikau Kalifornijoje, tačiau gimtinės nesusikursi, jos trauka – stipriausia. Tad dabar namus iš naujo kuriu čia, gimtajame Vilniuje.