2006 09 14
Vaikų stuburo iškrypimas. Gydymas ir patarimai
Kūno laikysena ir jos įtaka vaiko sveikatai
Netaisyklinga kūno laikysena - vienas labiausiai paplitusių vaikų sveikatos sutrikimų, šį teiginį patvirtina ir tai, kad nuo 12 iki 80 procenų Lietuvos moksleivių diagnozuojama ydinga laikysena, o stuburo iškrypimas į šoną - (skoliozė) nuo 1 iki 20 procentų. Statistikos duomenimis laikysenos sutrikimų daugėja, jų amžius "jaunėja".
Laikysena pradeda formuotis vaikystėje ir susiformuoja augimo pabaigoje, nors turi tendeciją kisti visą gyvenimą. Taisyklinga kūno laikysena – tai sėdėjimo, rašymo, stovėjimo, skaitymo ir judėjimo poza, kuri mokinį vargina mažiausiai, netrikdo atskirų kūno dalių kraujotakos, skatina normalų audinių, organų augimą ir vystymąsi. Atsiradus stuburo deformacijoms apsunkinama širdies ir kvėpavimo sistemų veikla ir tai neigiamai įtakoja visą organizmo būklę.
Kaip galima įvertinti vaiko laikyseną?
Vertinant laikyseną vaikas apžiūrimas iš priekio, nugaros bei šonų. Stebint iš priekio bei nugaros atkreipiamas dėmesys į galvos padėtį, abiejų pečių, menčių kampų, talijos trikampių, klubų sparnų lygį t.y. tikrinama, ar jie yra viename lygyje. Stebint vaiką iš šono atkreipiamas dėmesys į galvos, pečių bei kelių padėtis. Laikysenos sutrikimui būdinga į šoną ar į priekį palenkta galva, nevienoda pečių, menčių, krūtinės ląstos, liemens trikampių ir klubakaulių sparnų padėtis. Pavyzdžiui, vaikas stovi persikreipęs, vieną koją sulenkęs, kitą – ištiesęs, vienas peties sąnarys būna aukščiau, kitas – žemiau, viena mentė labiau pakelta ir atsikišusi nei kita ir t.t. Visus šiuos sutrikimus tėveliai gali pastebėti patys, bet tiksliau ir išsamiau įvertinti vaiko laikyseną turėtų vaikų gydytojas – ortopedas arba gydomosios mankštos specialistas (kineziterapeutas).
Išoriškai matomi netaisyklingos kūno laikysenos požymiai:
Dubens kraštai nevienodam aukštyje |
|
Išlinkusi stuburo linija |
|
Nevienodi trikampiai tarp liemens ir rankų |
|
Pečiai nevienodam aukštyje |
Kodėl svarbu lankyti kineziterapinius užsiėmimus?
Plačiai paplitusi nuomonė, kad bet koks judėjimas ar sportinė veikla teigiamai veikia žmogaus organizmą ir stiprina sveikatą. Dažna tokios veiklos pasekmė – gerai išvystytos kelios fizinės savybės, bet pažeistas stuburas bei jį aptarnaujančios (raiščiai, raumenys, kremzlinis audinys) struktūros. Pvz.: krepšininkams būtina atlikti specialius pratimus nugaros juosmeninės dalies raumenų stiprinimui. Būtent dėl šių priežasčių ne tik vaikams, bet ir suaugusiems būtina sportines pratybas lygiagrečiai derinti su individualiais sveikatos stiprinimo užsiėmimais. Kineziterapinių užsiėmimų metu parinkti fiziniai pratimai sėkmingai pašalina stubure ir jį aptarnaujančiose struktūrose (raiščiuose, raumenyse, kremzliniame audinyje) atsiradusias problemas.
Rekomendacijos
Norint išvengti rimtų sveikatos problemų bei pagerinti laikyseną, būtina ankstyva stuburo vystymosi sutrikimų diagnostika. Intensyviuoju augimo periodu (mergaitėms iki 4 - 6 m. ir 11 – 14 m. periode, berniukams iki 6 – 8 m. ir 13 – 16 m.) laikysena turėtų būti tikrinama 2 - 3 kartus per metus, kito amžiaus vaikams bent kartą per metus. Kuo ankščiau bus diagnozuoti stuburo bei griaučių-raumenų sistemų sutrikimai, parinktos tinkamos korekcinės priemonės, tuo geresnių rezultatų bus galima tikėtis.
Medicinos diagnostikos centre atliekamas tyrimas, kurio metu nustatomi laikysenos sutrikimai, stuburo patologinių linkių buvimas bei dydis, dubens padėties pokyčiai, raumenų asimetrija, atrofuotų bei pertemptų raumenų sritys. Tyrimo metu naudojama skaitmeninė fotografija sudaro galimybę pakartotinio tyrimo metu įvertinti laikysenos gerėjimą ar blogėjimą rodančius pokyčius. Kiekvienas tiriamasis gauna vaizdžiai pateiktus savo tyrimo rezultatus, kuriuos aptarus su kineziterapeutu yra parenkamos poveikio priemonės (specialūs fiziniai pratimai ir kt.), leidžiančios išspręsti pagrindinę problemą, bei visapusiškai sustiprinti pagrindines ir dažniausiai pažeidžiamas organizmo struktūras – stuburo bei sąnarių funkcinę būklę.