2011 02 09
Vėžio gydymą lemia radiologija
Radiologija yra nepakeičiama šiuolaikinėje medicinoje, tačiau tik nedaugelis pacientų žino jos svarbą. Radiologija prisideda prie gyvybių gelbėjimo kiekvienoje medicinos srityje: nuo vėžio diagnozės ir gydymo iki insulto ar politraumos savalaikės diagnostikos. Siekdama didinti visuomenės sąmoningumą, Europos radiologų draugija vasario 10-ąją skelbia Europos radiologijos diena. Tą dieną minima rentgeno spindulių atradėjo Vilhelmo Konrado Rentgeno mirties diena. Dauguma Europos šalių draugijų prisidėjo prie šios iniciatyvos, tarp jų ir Lietuvos radiologų asociacija, kuri akcentuoja, koks yra svarbus radiologo vaidmuo onkologijoje.
Radiologija yra svarbi, nes nuolat didėja būrys pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis. Nuolat kuriami nauji metodai, padedantys diagnozuoti įvairias ligas, tarp jų ir onkologines, anksčiau ir tiksliau.
Labiau nei bet kada klinicistai remiasi radiologiniais tyrimo metodais, vertindami naviko atsaką į įvairų gydymą. Anksčiau radiologas tik įvertindavo navikų dydį ir tūrį. Šiuo metu įvairios technologijos leidžia tiksliai įvertinti funkcinius pokyčius. Pavyzdžiui, radiologai gali stebėti kraujo tėkmę (perfuziją), apskaičiuoti ląstelių tankį ir įvertinti naviko griuvimą.
Ši informacija labai vertinga, kadangi leidžia skirti individualų gydymą. Tai reiškia, kad pacientas gauna tik jam būtinų labai specifinių vaistų ar spindulinį gydymą. Kadangi gydymas skiriamas kiekvienam pacientui, ekspertai teigia, kad toks tikslinis gydymas padidina remisijos tikimybę.
Lietuvos ligoninėse atliekama kompiuterinė tomografija (KT) yra tikslus tyrimo metodas. Jį sudaro rentgeno vamzdis ir kompiuterinė įranga, kurios pagalba pateikiamos pasluoksninės ir trijų matavimų rekonstrukcijos. Kiti tyrimai - magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir ultragarsinis tyrimas (UG) - atliekami nenaudojant jonizuojančios spinduliuotės, galinčios sukelti vėžį. Lietuvos gydymo įstaigose kol kas nėra PET/KT skenerių. Pozitronų emisijos tomografija (PET) yra technika, kuri pateikia funkcinių kūno procesų trijų dimensijų vaizdą. Kartu su KT radiologas gauna funkcinę ir anatominę informaciją apie naviką.
Vilniaus universiteto Onkologijos institute taip pat trūksta dinaminės magnetinio rezonanso tomografijos aparatų, kvalifikuotų radiologijos technologų ir pagalbinio personalo.
Jei vėžys diagnozuojamas anksti, išgyvenamumo tikimybė gerokai padidėja. Ankstyva diagnostika leidžia onkologams taikyti individualų gydymą.
2004 metais Lietuvoje pradėtos nacionalinės vėžio patikros programos. Pirmiausia buvo pradėta gimdos kaklelio vėžio, ketvirto pagal dažnį moterų vėžio, profilaktikos programa, 2005 metais pradėtos krūties ir prostatos vėžio patikros programos. Regioninis storosios žarnos vėžio patikros projektas startavo 2009 metais.
Kitas iššūkis Lietuvoje yra kvalifikuotų specialistų trūkumas. Galime suskaičiuoti apie dešimt kompetentingų krūtų radiologų. Kol nėra mokymų ir sertifikavimo sistemos programoje dalyvaujantiems radiologams, kyla problemų įgyvendinant krūties vėžio patikros programą. Kai kuriose gydymo įstaigose trūksta specialistų, kurie galėtų visapusiškai įvertinti onkologinėmis ligomis sergančius pacientus. Tokie tyrimai dažniausiai atliekami specializuotuose centruose.
Dviejose gydymo įstaigose - Vilniaus ir Kauno universitetinėse klinikose dirba onkologinės radiologijos specialistai. Šie onkologijos centrai gali užtikrinti krūties vėžio diagnostiką, chirurginį ir konservatyvų gydymą.
Radiologai, dirbantys nurodytose įstaigose, yra kvalifikuoti, turi didelę praktinio darbo patirtį. Nemažai jų vyksta į rajonus, moko kolegas radiologus, dirbančius rajoninėse gydymo įstaigose. Tačiau to nepakanka. Gydytojai radiologai tikisi, kad artimiausiu metu bus įsteigtas krūties vėžio patikros bei radiologų ir technologų mokymų centras.
Radiologijoje, kaip ir kitose medicinos srityse, labai svarbus bendravimas. Siekiant suteikti radiologams ir kitiems gydytojams kuo daugiau žinių apie radiologiją, organizuojami seminarai, kursai ir paskaitos visoje šalyje. Lietuvos radiologai taip pat dalyvauja tarptautiniuose renginiuose, kuriuose ne tik susipažįsta su naujovėmis, bet ir dalinasi patirtimi.
Dr. Rūta Briedienė
Vilniaus universiteto Onkologijos instituto gydytoja radiologė
Lietuvos radiologų asociacijos narė