Centras atlieka lazerinę akių korekciją naujos kartos eksimeriniu lazeriu, kuriuo  trumapregystė, toliaregystė ir astigmatizmas gydomi patikimai ir be skausmo. Plačiau

TRUMPAREGYSTĖ

dažniausiai pasitaikanti akių refrakcijos yda, kai daikto atvaizdas akyje susidaro prieš tinklainę dėl per stipraus šviesos spindulių laužimo. Tokia akimi toliau esantys daiktai matomi neryškiai. Iš arti trumparegis mato gerai.

Trumparegystė gali būti paveldėta - trumparegių tėvų vaikai dažnai taip pat turi tą pačią refrakcijos ydą. Jei trumparegystė yra įgyta, nemažą įtaką turi didelis krūvis akims: ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas, ilgas darbas ar žaidimas kompiuteriu, netinkamas darbo vietos apšvietimas, skaitymas gulint. Taip pat įtakos ligos išsivystymui turi lėtinės ligos ir organizmo imuniteto sumažėjimas.

Trumparegis žmogus neryškiai mato toli esančius daiktus, prisimerkia žiūrėdamas į tolį, todėl įtempiami akių raumenys, akys greičiau pavargsta, pradeda mirgėti akyse, atsiranda skausmai judinant akį ar net galvos skausmai.
Kuo anksčiau prasideda trumparegystė, tuo labiau ji progresuoja, ypač paauglystėje, nes auga ir didėja akies obuolys. Dažniausiai liga nustoja progresuoti visiškai subrendus (18-20 metų). Jei trumparegystė progresuoja labai greitai (daugiau kaip 1,5D per metus), gali išsivystyti pakitimai akių dugne. Tada net su akiniais žmogus mato blogai. Trumparegystė nėra pagydoma. Regėjimą pagerina akiniai su minusinėmis dioptrijomis ar kontaktiniai lęšiai. Šios priemonės gerina matymą, išnyksta akių ir galvos skausmai, žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą. Jei žmogus negali ar nenori nešioti kontaktinių lęšių, jei jam nepatinka ar trukdo akiniai, yra galimybė regėjimą pakoreguoti eksimeriniu lazeriu. Po tokios operacijos žmogus gerai mato į tolį ir nebereikia nešioti kitų regėjimą koreguojančių priemonių. Tačiau lazeriu galima operuoti tik tada, kai refrakcija yra stabili bent vienerius metus ir nėra diagnozuota jokios kitos akies ligos. Esant didelio laipsnio trumparegystei, kai operacijos lazeriu atlikti neįmanoma, galima taikyti intraokulinę korekciją, kai į akį implantuojamas dirbtinis lęšiukas ir matymas labai pagerėja.

 

TOLIAREGYSTĖ

tai tokia akių refrakcijos yda, kai daikto vaizdas akyje susidaro už tinklainės, todėl žmogus gerai mato toli esančius daiktus ir blogai - esančius arti.
Beveik visi naujagimiai yra toliaregiai. Vėliau, vaikui augant, toliaregystė dažniausiai išnyksta ir susiformuoja normali akis. Akies obuolio forma ir jos šviesą laužiančių terpių savybės yra paveldimos.

 Jauni toliaregiai, turintys nedidelę refrakcijos ydą, iš pradžių sugeba prisitaikyti akomodacijos dėka (sugebėjimas matyti įvairiu atstumu esančius daiktus): labiau išsigaubia akies lęšiukas, padidėja jo laužiamoji galia, ir regimasis daiktas ryškėja. Tokie žmonės iki 40 metų nejaučia jokių regėjimo sutrikimų, gali matyti 100 proc. ir net nežinoti, kad yra toliaregiai. Tai - slaptoji toliaregystė. Kai toliaregystės yda yra vidutinė ar didelė, akis nebesugeba prisitaikyti, žmogus blogai mato daiktus iš arti. Tai - aiškioji toliaregystė. Tokiu atveju, norint gerai matyti, akis visą laiką turi akomoduoti, todėl ji pavargsta ir pasireiškia įvairūs akomodacinės astenopijos (akių nuovargio) požymiai - pradeda lietis vaizdas, akys greitai pavargsta, ima skaudėti akies obuolius ir net galvą, padidėja jautrumas, trūkčioja vokai, parausta akys ir vokų kraštai, o mažiems vaikams gali išsivystyti žvairumas. Toliaregės akys turi polinkį į lėtinį konjunktyvitą, blefaritą, glaukomą.
Toliaregystė, skirtingai nei trumparegystė, neprogresuoja.
Toliaregystė koreguojama akiniais su išgaubtais (pliusiniais) stiklais ar kontaktiniais lęšiais. Šios priemonės gerina matymą, išnyksta akių ir galvos skausmai, žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą. Taip pat yra galimybė regėjimą pakoreguoti chirurginiu būdu - eksimeriniu lazeriu.
Toliaregystės profilaktikai labai svarbu reguliariai tikrinti vaikų regą du kartus per metus, racionaliai maitintis, laikytis dienos režimo, vengti streso.

 

ASTIGMATIZMAS

tai tokia būklė, kai vienoje akyje yra dvi skirtingo laipsnio refrakcijos. Tokioje akyje iš vieno taško atėjęs spindulių pluoštas nesusikerta tinklainėje viename taške, todėl vaizdas atrodo neryškus, tarsi su šešėliu ar deformuotas. Tokia akis vadinama betaške. Astigmatizmu gali sirgti tiek trumparegiai, tiek toliaregiai.

Astigmatizmą dažniausiai lemia asferiška ragena (nevienodas ragenos paviršiaus gaubtumas). Nedidelis (iki 0,75 D) astigmatizmas pasitaiko labai dažnai, jis nekenkia regėjimui ir vadinamas fiziologiniu. Didesnio laipsnio astigmatizmas dažnai būna įgimtas arba paveldėtas. Kartais astigmatizmas atsiranda dėl sužeistos ragenos, jos randų arba akies obuolio operacijų.Žmonės, sergantys astigmatizmu, dažnai jaučia akių nuovargį ne tik po smulkaus darbo, bet ir ilgiau įtemptai pažiūrėję į tolį (spektaklis, filmas, mašinos vairavimas), nes nenešiodami akinių niekada aiškiai nemato. Jiems taip pat pasireiškia galvos skausmai, vokų kraštų ar junginių uždegimai.
Astigmatizmas koreguojamas cilindriniais stiklais, kuriems labai svarbu nustatyti tikslų pasisukimo kampą, bei minkštais toriniais ar kietais kontaktiniais lęšiais. Astigmatizmą reikia koreguoti vaikystėje, nes kuo vėliau skiriami cilindriniai stiklai, tuo sunkiau prie jų priprasti ir ne visada galima visiškai pagerinti regėjimą. Parinktus akinius reikia nešioti visą laiką. Esant dideliam astigmatizmui, labiau padeda kontaktiniai lęšiai, nors tokios korekcijos galimybės ribotos. Daug efektyvesnė astigmatizmo korekcija eksimeriniu lazeriu. Po operacijos lazeriu, pakeitus ragenos laužiamąją galią, paciento regėjimas labai pagerėja.

Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams