2016 03 17

Inovacijos oftalmologijoje prasilenkia su realybe?

Akių ligos

Inovacijos oftalmologijoje prasilenkia su realybe

Dovilė Joneliūnienė

Didžiuliame informacijos sraute lazerinės regėjimo korekcijos paslaugos ieškančiam pacientui lengva pasiklysti tarp daugybės pasiūlymų. Tad kaip neapsirikti ir teisingai pasirinkti?

Lazerinės regėjimo korekcijos istorija prasideda su pirmųjų lazerių, taip pat ir eksimerinių, sukūrimu bei išbandymu. Kompanija IBM eksimerinių lazerių technologijas sukūrė dar 1976-aisiais, o 1982-aisiais šis lazeris buvo išbandytas ant įvairių medžiagų, tarp jų – ir biologinių, tokių kaip kaulai ir kremzlės.

Kad naujus lazerius būtų galima pritaikyti medicinoje, teko atlikti mokslinius tyrimus – bandymai vykdavo ne vienerius metus. Taip yra ir dabar – kad ir kiek lazerių inovacijų buvo pristatyta pasaulyje, tikrai ne visos sėkmingai pritaikomos atliekant regos korekcijas. Eksperimentai ir likdavo eksperimentais, o medicinos profesionalai procedūras ir toliau atlieka su pastaruoju metu pasaulyje plačiausiai paplitusiu eksimeriniu lazeriu.

Gydytojas oftalmologas, mikrochirurgas, Akių lazerinės chirurgijos centro vadovas Algimantas Gutauskas pasakoja, kad pirmasis lazeris, skirtas trumparegystės korekcijoms, atsirado 1990  metais. 2001-aisiais, praėjus 11 metų nuo pirmojo lazerio pristatymo, į Lietuvą atvežtas trečios kartos lazeris.

Kokia technologinė pažanga įvyko nuo 2001 metų? Pasak gyd. A. Gutausko, jokių revoliucingų pokyčių nėra. Mažėjo lazerio spindulys, tad buvo galima tiksliau pašalinti ragenos audinį, daugėjo galimybių atlikti įvairias individualias lazerio korekcijų programas. Pavyzdžiui, asferinės korekcijos suteikė galimybę geriau matyti naktį. Pastaraisiais metais atsirado galimybė taip koreguoti regėjimą vyresnio amžiaus žmonėms, kad jiems nereikėtų skaitymo akinių.

Viskas prasideda nuo klinikinių tyrimų

Neseniai viena akių klinikų informavo įsigijusi „LaserSoft“ –  naujos kartos kietąjį lazerį su šaltąja LED technologija – ir paskelbė eksimerinių bei femtosekundinių lazerių eros pabaigą. Ar galima teigti, kad Lietuva – šio lazerio inovacijos Baltijos šalyse pradininkė ir nuo šiol visos lazerinės chirurgijos lyderis yra vadinamasis kietasis lazeris?

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro oftalmologo, mikrochirurgo, medicinos mokslų daktaro Pauliaus Rudalevičiaus teigimu, kietąjį lazerį „LaserSoft“ 2003-iaisiais sukūrė firma „Katana technologies“ (Vokietija). Lazeris buvo išbandytas keliose Europos klinikose. Deja, rezultatai nebuvo labai sėkmingi. Dr. P. Rudalevičius pasakoja, kad didžiosios akių klinikos nuolat atlieka klinikinius tyrimus su naujais lazeriais. Tokiais atvejais lazerių kūrėjai pirmiausia pasirašo sutartį su gydymo įstaiga dėl klinikinių tyrimų, o vėliau pacientas pasirašo sutartį, kad sutinka būti operuojamas naujuoju lazeriu. Jei rinkoje pasirodo naujos technologijos lazeris, kreipiamasi į pagrindinius centrus Amerikoje ir Vokietijoje, prašoma atlikti akių operacijas naujuoju lazeriu ir paskelbti duomenis pripažintuose tarptautiniuose moksliniuose leidiniuose.  

„Šiandien pasaulyje dar nėra sukurtas toks kietojo kūno lazeris lazerinei regos korekcijai atlikti, kuris būtų patikimas, pripažintas ir plačiai naudojamas. Manau, kad kolegos paminėjo eksperimentinį modelį, kurio klinikinėje praktikoje lazerinės korekcijos specialistai per pastaruosius 12 metų nuo jo sukūrimo plačiai nenaudojo ir tikrai šiuo metu nenaudoja. Galbūt ateityje ši technologija bus patobulinta ir galėsime užtikrinti gerus ilgalaikius rezultatus“, – pabrėžia med. dr. P. Rudalevičius.

Pasaulyje šiuo metu pripažintos ir naudojamos dvi akių korekcijos lazeriu metodikos: pirmoji – LASIK. Ji atliekama esant trumparegystei, toliaregystei, rageniniam astigmatizmui. Antroji metodika ir jos atlikimo variantai vadinami įvairiai – FRK, LASEK, transFRK ir kt.

„Visame pasaulyje aukštai vertinamuose, griežtus reikalavimus keliančiuose ir kontrolės kriterijus atitinkančiuose moksliniuose bei medicininiuose žurnaluose kasmet pateikiama daugybė straipsnių, kuriuose analizuojami minėtomis metodikomis atliktų operacijų rezultatai. Jais remiantis technologijos tobulinamos iki mažiausių niuansų, kuriami naujausios kartos, greitesni eksimeriniai lazeriai. Jei ši metodika nebūtų patikima, ji tikrai nebūtų taip plačiai naudojama visame pažangiame pasaulyje“, – priduria Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akių ligų gydytoja mikrochirurgė Lolita Jotautienė.

Trūksta gerus rezultatus patvirtinančių klinikinių tyrimų

Gyd. Algimantas Gutauskas pasakoja, kad kasmet lankosi pasaulinėse refrakcinės chirurgijos konferencijose, kuriose pristatomi moderniausi regėjimą koreguojantys lazeriai. Jis prisimena, kad dar 2000-ųjų pradžioje nedidelė Australijos firma „CustomVis“ pristatė kietojo kūno lazerį „Pulzar Z“, tačiau bėgant metams šie lazeriai pasaulyje dėl nežinia kokios priežasties neišpopuliarėjo. „Gal todėl, kad atliekant jais operacijas negaunami tokie geri rezultatai kaip laiko patikrintais eksimeriniais lazeriais? Juk per 14 metų nė vieno iš jų FDA (Food and Drug Administration – agentūra, reguliuojanti medicininių prietaisų naudojimą) neleido pardavinėti JAV, o kietieji lazeriai išvis pakeisti negali femtosekundinio lazerio“, –  teigia gyd. A. Gutauskas.

Pašnekovas priduria, kad dar 2004–2006 metais teko skaityti keletą italų autorių mokslinių publikacijų apie „LaserSoft“ lazerį. Jose aprašyti klinikiniai tyrimai, kuriuose dalyvavo labai mažai pacientų.

Gyd. L. Jotautienės nuomone, kietojo kūno lazeriai gali būti ateities technologija. „Tačiau šiuo metu nei savo, nei pacientų akių jiems dar nepatikėčiau“, – pabrėžia pašnekovė.

Pašilaičių šeimos medicinos centro regos korekcijos gydytojas oftalmologas, medicinos mokslų daktaras Saulius Galgauskas pridūrė, kad mokslinių straipsnių apie „LaserSoft“ lazerius ir pooperacinius rezultatus, publikuotų aukšto citavimo indekso žurnaluose, yra vos keli, tad ir objektyviai vertinti pooperacinius rezultatus kol kas sunku.

Pašnekovai įsitikinę – jei kietuoju lazeriu atliekamų operacijų rezultatai būtų geri, dauguma pasaulio lazerinių centrų būtų perėję prie šios technologijos. „Lirema“ akių ligų gydytojos mikrochirurgės Linos Socevičienės nuomone, kietojo kūno „LaserSoft“ lazeris nėra naujovė. „Tokį lazerį aš mačiau prieš beveik 10 metų – 2007-aisiais stažuotėje Graikijoje. Nors regos korekcijos operacijos vyko kasdien, minėtas lazeris per du mėnesius nebuvo panaudotas nė karto, nes gamintojas tiesiog davė jį išbandyti chirurgui. Paskutiniai klinikiniai duomenys, susiję su šiuo lazeriu, kuriuos man teko skaityti mokslinėje literatūroje, pateikti 2004 metais“, – pasakoja gyd. L. Socevičienė.

Pacientui pasirinkti padeda išsami informacijos analizė

Pašnekovų teigimu, į naujoves medicinoje reikėtų žiūrėti atsargiai, nes pasiteisina ne visos inovacijos. Labiausiai nukenčia vartotojai, tad, ieškant informacijos, patariama atkreipti dėmesį į informacijos šaltinius, kur pateikiami duomenys, pasidomėti, kokie lazeriai naudojami pasaulyje, pasikonsultuoti su gydytoju oftalmologu, kuris, atlikus išsamius tyrimus, individualiai rekomenduos tinkamą gydymą.

 

Dalintis
Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams.