2010 02 26

Kataraktos operacija sugrąžino gyvenimo džiaugsmą ir spalvas

Akių ligos

operuota katarakta - gydymas sugrąžino gyvenimo spalvas

Katarakta – akies lęšiuko padrumstėjimas – išsivysto ir jauniems žmonėms ir iki šiol yra pagrindinė aklumo priežastis pasaulyje. Kaip atpažinti kataraktą? Pagrindiniai simptomai – akina ryški šviesa, vaizdas tampa lyg pro rūką, atsiranda dvejinimas, spalvos tampa gelsvesnės, palaipsniui blogėjantis regėjimas pradeda trukdyti atlikti kasdienius darbus. Akių ligų gydytojui diagnozavus kataraktą - gydymas turėtų būti pradedamas nedelsiant, nes katarakta gydoma daug sėkmingiau jos pradinėje stadijoje. Ilgai laukiant pažeistas lęšis kietėja ir akies lęšiuko keitimas tampa sudėtingesnis, didėja pooperacinių komplikacijų rizika. Labai ilgai negydant kataraktos, gali padidėti akispūdis, susergama glaukoma. 

Skaitykite apie kataraktos gydymą ir akies lęšiuko keitimo operaciją

Patarlė sako: „Liga nesirenka amžiaus". Tuo spėjo įsitikinti 32-uosius gyvenimo metus skaičiuojanti rokiškėnė Asta Jakuntavičienė.

Katarakta ėmė progresuoti

„Gimtojo Rokiškio" kalbinta p. Asta pasakojo, jog įgimtos ligos pirmieji požymiai pradėjo ryškėti dar pradinėse klasėse: silpstanti rega vertė ją sėsti kuo arčiau lentos, nuo skaitymo greitai pavargstančios akys nuolat primindavo, kad jai teks minti tuos pačius takus, kuriais ėjo ne vienas jos artimas žmogus.

„Buvo aišku, kad katarakta manęs nepasigailės. Įžengus į paauglystės periodą – akys silpo, ugnelė jose vis geso... Liga ypač  ėmė progresuoti sulaukus pilnametystės. Dar tebesimokiau mokykloje, kai laikiau egzaminą vairuotojo teisėms gauti. Medikai sakė, jog mano regėjimas vos telpa į vairuotojams taikomus „rėmus". Jie prognozavo, kad matysiu vis prasčiau. Tada vienintelis išsigelbėjimas buvo – akių lašiukai, kurie labai nedaug stabdė ligos progresavimą. Apie galimybę išgydyti kataraktą nebuvo nė kalbama. Tik gerokai vėliau sužinojau apie tai, kad man gali padėti kataraktos operacija ir akies lęšiuko keitimas." – pasakojo p. Jakuntavičienė.

Išmoko prisitaikyti prie vis blogėjančio regėjimo

“Man buvo 24-eri, kai pagimdžiau dukterį. Užgriuvo motiniški rūpesčiai, atsidaviau mažylei. O vieną dieną... „pagavau" save žlibinėjančią produktų etiketes", – pasakojo rokiškėnė. Rodos, apsidairyti nespėta, kai pirmagimei sukako septyneri... „Prastėjantį regėjimą maniau esant neišvengiamu dalyku, todėl kantriai mokiausi gyventi savaip. Nepastebėjau, kaip išmokau maigyti mobiliojo telefono mygtukus nė nežvilgtelėdama į aparatą. Be to, ir skaičių nebepajėgiau įžiūrėti... Bičiuliai ir pažįstami žinojo apie mano ligą, todėl nesistebėdavo, kai gatvėje praeidama pro šalį nepasisveikindavau. Žmonių bruožų nebeįžvelgdavau vos per kelis žingsnius. 

Aplinkoje ėmiau pasikliauti ne akimis, o pirštais. Prisilietimu tikrindavau, ar kruopščiai nuvalytos dulkės, ar gerai išplauti indai. Vis labiau silpstant akims, aštrėjo klausa: pradėjau miegoti „kiškio miegu", ėmiau girdėti menkiausius krebždesius, šnibždesį", – pasakojo p. Asta. 

Kataraktos simptomų daugėjo - ėmė bėgioti natos…

Geležinė jaunos moters kantrybė, kaip pati sakė, trūko praėjusiųjų metų kovą. Panevėžio kolegijos Rokiškio filiale muzikos pedagogiką studijuojanti moteris egzaminų sesijos metu pastebėjo, kad vis sunkiau sekasi įskaityti lentoje dėstytojų pateikiamą medžiagą, o praktinių užsiėmimų metu penklinėje ėmė bėgioti natos…

„Pasijutau nepilnavertė. Grupės draugų nuolat klausdavau, ką nuo lentos jie užsirašė į sąsiuvinį, o grojant akordeonu ėmiau pasikliauti klausa, nes natų nebeįžiūrėdavau. Prie kompiuterio ar knygos begalėdavau išbūti vos dešimt minučių: akys kaipmat imdavo skaudėti, parausdavo, o galiausia ir visai užtemdavo", – prisiminė rokiškėnė. 

Moteris prisipažino, jog didžiausiu išbandymu tapo kelionė į darbą Juodupėje. „Vieną rytą supratau, jog net vairuodama pasikliaunu ne akimis, o atmintimi: žinojau kiekvieną duobę, kiekvieną posūkį. Meldžiau Dievo vienintelio dalyko – apsaugoti mane nuo dviratininko, kurio kelyje paprasčiausia neįžiūrėčiau", – neslėpė p. Asta.

Kataraktos gydymo delsimas grasė aklumu

Supratusi, kad jos neatsakingumas gali kainuoti kito žmogaus gyvybę, p. Jakuntavičienė nutarė nebedelsti: vieną dieną ji paskambino broliui ir pasiteiravo, ką jis žino apie Medicinos diagnostikos centre, įsikūrusiame V.Grybo gatvėje, Vilniuje, atliekamas kataraktos operacijas. 

„Šio tavo skambučio jau seniai laukiau. Pagaliau supratai, kad ilgiau delsti negalima", – tokie buvo p. Astos brolio pirmieji žodžiai. Brolis buvo teisus – tyrimus atlikę medikai konstatavo, jog dar vieni kiti delsimo metai rokiškėnei būtų grėsę visišku aklumu. Moteris neslėpė, jog ir pati tai nujautė: ji bematė tik per ištiestą ranką, už kurios visas pasaulis išsiliedavo į vientisą neryškių spalvų masę... „Paskutinėmis dienomis prieš operaciją vyras balsu man skaitydavo laikraštį, tarsi guosdamas, tarsi padėdamas susiorientuoti pasaulyje. Tuomet kairiąja akimi mačiau vos 8, o dešine – 10 proc. to, ką mato puikaus regėjimo žmonės. Gatvėje nė nebežiūrėjau į žmones: berūpėjo neužkliūti už ko nors", – savo išgyvenimais dalinosi jauna moteris.

Po kataraktos operacijos grįžo gyvenimo spalvos

2009-ųjų kovą p. Astai buvo atlikta kairiosios, o po mėnesio – dešiniosios akies kataraktos operacijos. Jų metu buvo pašalinti sudrumstėję akių lęšiukai ir jų vietoje implantuoti toriniai lęšiukai. „Kitą dieną po pirmosios operacijos nuėmus tvarstį, aiktelėjau iš nuostabos. Savotiškame transe buvau visą pusdienį – palatoje kabantis paveikslas iš vakarykščio blausaus virto ryškiu ir net žaižaruojančiu. Gydytojo veidas, kuris prieš operaciją man atrodė keistai vientisas, įgavo išraiškingą nosį, lūpas... Stebėjausi visu pasauliu ir verkiau iš laimės. Brolis juokavo, jog man dar teks iš naujo susipažinti su visais namiškiais, nes juos tikriausia būsiu įsivaizdavusi visiškai kitaip", – pasakojo moteris ir kaip anuomet neslėpė džiaugsmo ašarų.

Katarakta ir jos gydymas

Dar nesukurtas vaistas, kuris galėtų panaikinti drumstį lęšiuke. Vienintelis kataraktos gydymo būdas, kai regėjimas sėkmingai gali būti grąžinamas, yra akies lęšiuko keitimas - operacija, kuri trunka 20-45 min. Kadangi kataraktos operacija atliekama ambulatoriškai, po jos nereikalingas stacionarus gydymas. Pacientas jau tą pačią ar kitą dieną išleidžiamas gydytis į namus, tačiau jam būtina laikytis gydytojo nurodymų. 

Ponios A.Jakuntavičienės akies lęšiuko keitimo operacijos išlaidas Medicinos diagnostikos ir gydymo centre iš dalies padengė teritorinė ligonių kasa (TLK). Pacientei tereikėjo sumokėti už dirbtinius torinius lęšius, ned ligoniai jau gali pasirinkti ir TLK kompensuojamus minkštuosius lęšius. 

“Po kataraktos operacijos apie 95 proc. žmonių atgauna nuo 50 iki 100 proc. turėto regėjimo ir gali grįžti prie įprastų darbų ir pomėgių.”

Ponia Asta džiaugiasi, kad nepavėlavo priimti sprendimo ir ryžosi akies lęšiuko keitimo operacijai. „Dabar vėl galiu džiaugtis ryškiu, spalvotu gyvenimu. O juk nedaug tetrūko, jog šį nuostabų pasaulį būčiau iškeitusi į baltąją neregio lazdelę..." – šypsojosi jauna moteris.

Kokį lęšį pasirinkti?

Operacijos metu sudrumstėjęs lęšis pakeičiamas dirbtiniu lęšiu. Žmogui po operacijos nebereikia nešioti storų akinių, jis gerai mato, spalvos vėl pasidaro ryškios, galima gyventi įprastą gyvenimą. 

Naujų technologijų įdiegimas suteikė galimybę pagaminti sulankstomus dirbtinius lęšiukus, kurie įdedami į akį pro labai mažą pjūvį (2,75-3,2 mm). Dar daugiau, Medicinos diagnostikos ir gydymo centre implantuojami ir vadinamieji pseudoakomodaciniai lęšiai, kurie leidžia po kataraktos operacijos gerai matyti ir arti, ir į tolį bei toriniai lęšiai, leidžiantys pašalinti astigmatizmą. Būtent pastarieji ir buvo implantuoti p. Astai.

 

 

Dalintis
Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams.