2014 10 23

Nenorintiems nešioti akinių ar lęšių – regos korekcija lazeriu

Akių ligos

Nenorintiems nesioti akiniu ar lesiu regos korekcija lazeriu

Kiek žmonių nešioja akinius? Lietuvos statistikos šiuo klausimu nėra. Užtat Amerikos regėjimo tarybos duomenimis, apie 75 proc. suaugusiųjų nešioja arba akinius, arba kontaktinius lęšius. Kita vertus, ir Lietuvos gydytojai muša pavojaus varpais, nes kasmet daugėja ir blogai matančiųjų, ir jaunėja jų amžius. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V.Grybo g., Vilniuje, akių ligų gydytojai spalio mėnesį skelbia gero regėjimo mėnesiu ir kviečia pasirūpinti savo akių sveikata, apsilankyti pas akių gydytoją, saugoti savo akis.

Užbėgti akių ligoms už akių

Akys – unikalus organas, suteikiantis mums galimybę pažinti ir grožėtis pasauliu, o kartu ir apsisaugoti nuo pavojų. Apie 70–80 proc. informacijos žmogus gauna regėjimo dėka. Vien tai turėtų paskatinti žmones rūpintis akimis. Tačiau praktika rodo, kad taip nėra. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, praėjusiais metais akies ir jos priedinių organų ligos buvo nustatytos kas ketvirtam vaikui (25,1 proc.) iki 17 m. ir kas 7–8 (13 proc.) suaugusiajam. Todėl Medicinos diagnostikos ir gydymo centro medikai skatina žmones rūpintis akių sveikata – tinkamai maitintis, leisti akims pailsėti, daryti akių mankštą. O pajutę, kad regėjimas pablogėjo, kad perši akis, skauda ar yra kitų nemalonių pojūčių, nelaukti, kol jie sustiprės, ir kreiptis į gydytoją oftalmologą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net 80 proc. regėjimo sutrikimų galima išvengti, jei jie bus tinkamai gydomi arba laiku atliekama akių profilaktika. Todėl kiekvienas gyventojas – ir nešiojantis akinius, ir ne – kartą per metus turėtų būtinai pasitikrinti regėjimą.

Akių ligos ir būklės, bloginančios regėjimo aštrumą

Dažniausios akių ligos yra trumparegystė, toliaregystė ir astigmatizmas. Tai refrakcijos ydos, kurios pasireiškia dėl to, kad šviesios spinduliai susikerta ne akies tinklainėje, o prieš ją (trumparegystė) arba už jos (toliaregystė). Dėl astigmatizmo daiktų ir vaizdo kontūrai matomi neryškiai, nes iš vieno taško atėjęs spindulių pluoštas nesusikerta viename tinklainės taške.

Nemažai vyresnio amžiaus žmonių akinius nešioja dėl presbiopijos. Tai natūralus reiškinys, dėl kurio maždaug nuo 40-ties metų visiems žmonėms sunkiau ryškiai matyti iš arti. Presbiopija nėra liga, o amžiaus nulemtas procesas, kai metams bėgant lęšiukas tampa kietesnis, mažiau elastingas, ir tai trukdo jam išsigaubti, t. y. užtikrinti gerą matymą iš arti.

Ką daryti, jei nenorite nešioti akinių?

Šiai laikais akinių pasiūla didžiulė ir kiekvienas gali pasirinkti tinkamiausius. Akiniai tampa ne tik būtina matymo priemone, bet ir madingu aksesuaru. Tačiau nemažai žmonių dėl įvairiausių priežasčių nenori nešioti akinių ar lęšių. Jiems gydytojai pataria atlikti regos korekciją lazeriu. Tai šiuo metu pats populiariausias būdas ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, kuris leidžia žmonėms, sergantiems trumparegyste, toliaregyste ir astigmatizmu, taip pat vyresniems, kuriems akys nusilpo dėl presbiopijos, atkurti regėjimo aštrumą.

Med. dr. P.Rudalevičius atlieka akių tyrimus prieš regos korekciją lazeriu

Akių operacijos lazeriu atliekamos jau apie  30  m. Beje, oftalmologija buvo pirmoji medicinos sritis, kurioje buvo panaudotas lazeris. Tai buvo 1965-aisiais. Be abejo, per tą laiką ir patys lazeriai, ir technologijos ištobulėjo. Tačiau mitų apie šį lazerinį gydymo būdą vis dar sklando nemažai.

Mitas Nr. 1 – akių korekcija lazeriu labai skausminga

Netiesa. Akių korekcija lazeriu yra visiškai neskausminga procedūra, jos metu pacientas gali jausti švelnų prisilietimą prie akies, paspaudimą. Galimi nemalonūs pojūčiai visiškai numalšinami specialiais lašais. Po akių korekcijos geras matymas atkuriamas jau per 12 val., nors tai labai individualu. Iš karto po operacijos matymas būna tarsi pro rūką, gali peršėti akis. Įprastai tai trunka kelias valandas arba kiek ilgiau ir priklauso nuo regos korekcijos lazeriu metodo, taikyto kiekvienu individualiu atveju.

Mitas Nr. 2 – stiprios trumparegystės lazeriu koreguoti negalima

Netiesa. Korekciją lazeriu galima atlikti ir esant didelio laipsnio trumparegystei, t. y. pacientams, kurių refrakcijos yda yra -6 dioptrijos ir daugiau. Netgi esant -12 dioptrijų galima regos korekcija lazeriu, tačiau ragenos storis turėtų būti pakankamas šiai operacijai atlikti. Kuo storesnė ragena, tuo lazerinės korekcijos metodas tinkamesnis žmogui. Be to, svarbu, ar nėra ektazinių ragenos pakitimų (patologinių išplonėjimų), ar pacientas neserga keratokonuso liga (kuriai būdingas ragenos formos kitimas ir plonėjimas), taip pat svarbu, ar sveikos kitos akies struktūros. Kitas svarbus dalykas – matymas turėtų būti stabilus ne mažiau kaip vienerius metus. Saugūs turėtų būti ir kiti ragenos parametrai. Todėl galutinis atsakymas į klausimą, kokiais atvejais galima lazerinė korekcija, būna aiškus tik atlikus specialų išsamų akių ištyrimą.

Taigi kiekvienas pacientas individualus, o kiekvienas atvejis išskirtinis. Todėl prieš procedūrą būtina gydytojo apžiūra, kuris ir atsakys į visus pacientams rūpimus klausimus.

Mitas Nr. 3 – po operacijos gresia komplikacijos, netgi apakimas

Kaip ir kiekvienos operacijos metu, atliekant regos korekciją lazeriu, išlieka komplikacijų tikimybė. Tačiau svarbu žinoti, kad jos pasireiškia labai retai – vienam pacientui iš tūkstančio. Kai kuriems pacientams (maždaug penkiems iš šimto) gali būti reikalingas gydymo efekto sustiprinimas, kuris paprastai atliekamas po 6 mėnesių.

Apakimas po lazerinės korekcijos negresia – šiuolaikinės technologijos leidžia labai preciziškai atrinkti tinkamus operacijai pacientus ir saugiai atlikti pačią procedūrą. Be to, ir įranga, t. y. lazeris, turi apsaugos mechanizmų, iki minimumo sumažinančių procedūros nepageidaujamų poveikių tikimybę. Be abejo, kaip ir bet kurios kitos operacijos, regos korekcijos lazeriu sėkmė labai priklauso nuo gydytojo patirties ir įrangos, kuria operuojama. Tuo reikėtų pasidomėti. Pvz., Medicinos diagnostikos ir gydymo centre patyrę gydytojai regos korekcijas atlieka pažangiausiu visame Baltijos regione lazeriu (daugiau informacijos www.medcentras.lt). Tokią įrangą naudoja JAV, Šveicarijos, Vokietijos akių ligų klinikos.

Mitas Nr. 4 – lazerinė akių korekcija nėra ilgaamžė, vis tiek prireiks akinių ar pakartotinos operacijos

Netiesa. Regos korekcijos lazeriu procedūros rezultatai yra ilgalaikiai. Kitas dalykas, kad metams bėgant operuotoje akyje vystosi tokie pat fiziologiniai procesai kaip ir neoperuotose akyse, t. y. atsiranda presbiopija. Taip pat metams bėgant gali atsirasti lęšiuko, tinklainės ar nervinių skaidulų patologinių pakitimų, kurie nėra susiję su korekcija lazeriu ir visiškai nereiškia, kad procedūra buvo neveiksminga. Tai, kaip jau minėta, senėjimo ar kitų patologinių procesų akyse pasekmės.

Mitas Nr. 5 – nėra aišku, kaip lazerinės akių korekcijos padariniai atsilieps senatvėje, atlikta per mažai tyrimų

Pacientai, kuriems lazerinė korekcija atlikta prieš 20–30 metų, dabar yra 50–70 metų. Jie serga tokiomis pat akių ligomis kaip ir pacientai, kuriems korekcija neatlikta. Svarbu suprasti, kad procedūros metu pakeičiama ragenos laužiamoji galia, t. y. akies optika ir jos stiprumas suderinamas su akies ilgiu. Pati procedūra neprovokuoja kitų akies ligų (šias ligas, kaip jau minėta, provokuoja amžiaus nulemti pakitimai, kurie vyksta neatsižvelgiant į tai, daryta regos korekcija lazeriu ar ne).

Pasaulyje kasmet galimybe koreguoti regėjimą lazeriu pasinaudoja apie 6 mln. žmonių. Atlikta šimtai tyrimų, įrodančių, kad tinkamai atlikta procedūra yra saugi, o rezultatai ilgalaikiai. Jei būtų priešingai, ši operacija paprasčiausiai nebūtų atliekama – neveiksmingas gydymas negalėtų būti gyvybingas tiek metų. Nemažai akių gydytojų gerą regėjimą susigrąžino lazeriu. Tai taip pat yra argumentas skeptikams ir tiems, kurie dar tiki mitais.

Mitas Nr. 6 – visi lazeriai vienodi

Netiesa. Klaidinga manyti, kad vienu lazeriu galima atlikti akių, ginekologines, grožio ar kitas procedūras. Lazeriai skirtingi ne tik kiekvienai procedūrai, bet ir toje pačioje srityje, pvz., oftalmologijoje, gali būti naudojami įvairios paskirties  lazeriai. Lazerinei regos korekcijai taikomi lazeriai tarpusavyje skiriasi technologinėmis galimybėmis ir darbo greičiu.

Svarbiausi reikalavimai lazeriui – greitis, tikslumas, saugumas. Pvz., atliekant regos korekciją greitesniu lazeriu, dėl didelio greičio ragenos audinys veikiamas labai trumpai. Tai apsaugo jį nuo išdžiūvimo ir pagreitina gero regėjimo atkūrimo procesą. Jeigu gydymas lazeriu užtrunka per ilgai, ragena procedūros metu džiūva – mažėja gydymo tikslumas, regėjimo korekcija gali būti netiksli.

Tačiau vien didžiuliu greičiu norimas rezultatas nepasiekiamas. Svarbu, kad būtų įdiegta lazerio srauto reguliavimo sistema, kuri, atliekant regos korekciją, užtikrintų tobulą greičio ir tikslumo kombinaciją. Kad procedūra būtų saugi, lazeris turi tiksliai pataikyti į norimą akies vietą, kad gebėjimas matyti pagerėtų. Todėl saugiai atlikti procedūrai labai svarbu tikslus lazerio centravimas ir nuolatinis akies padėties nustatymas – juk akis nuolat juda. Visa tai gali užtikrinti pažangi technika (pvz., esanti Medicinos diagnostikos ir gydymo centre). Svarbu pasidomėti, kokia lazerinė įranga bus naudojama.

Dalintis
Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams.