Viskas apie regos korekcija lazeriu

Šaltinis: ukininkopatarejas.lt

Be nuodugnaus tyrimo operacijos neatliekamos

„Atliekant lazerinę regėjimo korekciją dažniausiai naudojamas specialus eksimerinis lazeris. Juo galima koreguoti refrakcines ydas: trumparegystę, toliaregystę ir astigmatizmą, – „ŪP“ aiškino Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Oftalmologijos centro vadovas med. dr. Paulius Rudalevičius. – Ir toliaregystė, ir trumparegystė yra nukrypimas nuo standartinio akies dydžio. Kai anatomija nėra standartinė, šviesos srautas išblaškomas – šviesa sukoncentruojama ne į tinklainę, bet prieš ją, už jos ar kažkur šone, bet ne ten, kur reikia, ir žmogus blogiau mato. Užsidėjus akinius, šviesa fokusuojama, kur reikia, ir matymas pagerėja. Tas pats padaroma ir lazeriu – juo ragenos laužiamoji galia pakeičiama taip, kad šviesa būtų sufokusuojama ant tinklainės receptorių.“

Gydytojas atkreipė dėmesį, kad lazerinės korekcijos negalima atlikti visiems iš eilės. „Iš į mus besikreipiančių dešimt pacientų paprastai galima operuoti šešis, vienas stebimas, o trys kategoriškai netinka“, – sakė medikas. Tai paaiškėja konsultacijos metu, atlikus specialiuosius ir bendruosius akių tyrimus. Ištiriamos akies optikos ypatybės, nustatoma akies struktūrų – ragenos, lęšiuko, tinklainės ir nervinių skaidulų – būklė.

Anot oftalmologo, žmonių ragenos yra įvairaus storio. Standartinis – 550 mikronų, bet yra storesnių – apie 650 mikronų ir plonesnių – apie 450 mikronų. Stora ar plona ragena nereiškia, kad tai blogai, tiesiog vienų audiniai storesni, kitų – plonesni. Tai anatominė ypatybė. Esmė ta, kad operacijos metu ragena šiek tiek suploninama. Po operacijos ji negali likti pernelyg plona. Tad, jei žmogus turi anatomiškai plonesnę rageną ir reikia koreguoti didesnio laipsnio refrakcijos ydą, operacijos kartais negalima atlikti, nes po jos liks per plonas ragenos audinys. Kuo ragena storesnė, tuo operuoti yra geriau.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Oftalmologijos centro vadovas med. dr. Paulius Rudalevičius atlieka tyrimus prieš regos korekciją lazeriu

Taip pat yra ragenos ligų, kuriomis sergant negalima operuoti. „Kartais tos ligos matomos, kartais gali būti nustatomos tik atlikus specialius tyrimus. Būtent dėl to reikalinga konsultacija. Jos metu patikriname ir kitas akies struktūras, ne tik tai, ką operuosime: kaip atrodo akių dugnas, tinklainė, nervas“, – aiškino dr. P. Rudalevičius. Mat matymui yra svarbu viskas, ne tik akies optika, bet ir jutiminės ląstelės – jei ten yra regėjimui reikšmingų pakitimų, operacija praranda prasmę – labai gero rezultato nebus.

Yra sisteminių ligų, kurios turi neigiamos įtakos akims. Jei ta liga įsisenėjusi, atsiranda pakitimų akyse. Neretai taip atsitinka sergant cukralige. Tada reikia ne refrakciją gerinti, bet taikyti kitas procedūras ir paskirti specialų gydymą akies funkcijai išsaugoti.

Vyresniems keičiamas lęšiukas

Oftalmologas atkreipė dėmesį, kad lazeriu vaikai neoperuojami, nes žmogaus akis auga kartais iki 18 ar net 20 metų.

Standartinis amžius operacijai atlikti yra nuo 19 iki 50 metų, vėliau atsiranda tam tikrų niuansų. „Bet jei pacientui net 65 ar 70 metų, jis neserga kitomis ligomis, ragena yra tinkamo storio, nėra patologinių pakitimų, jam lazerio spinduliu galima sėkmingai sumažinti ar visiškai panaikinti rageninį astigmatizmą ir taip pagerinti matymo kokybę“, – pabrėžė akių chirurgas.

Maždaug nuo 45–55 metų žmonės pradeda nešioti skaitymo akinius. Jei tuo laikotarpiu operuosime trumparegį, aiškino gydytojas, tai po operacijos jis labai gerai matys į tolį, bet pasikeis jo matymas iš arti. Jei trumparegystė didelė, tai gerai. Pavyzdžiui, žmogus nešioja minus 8 akinius, o skaitymui – minus 6. Po operacijos jam nebereikės dvejų akinių, liks vieni, tarkime, plius 2. Bet jei tokio amžiaus žmogaus regėjimas minus 1 dioptrija, tai jis ir į tolį, ir iš arti dar mato neblogai. Po operacijos pagerės jo regėjimas į tolį, bet iš arti – labai pablogės.

Be to, vyresniems žmonėms atsiranda ligų, kurios nulemtos genetiškai. Kai kurie serga glaukoma, kitiems vystosi katarakta, atsiranda tinklainės degeneracinių pakitimų, su amžiumi susijusi geltonosios dėmės regeneracija. Visos šios ligos turi įtakos matymo kokybei, bet tada lazerinė korekcija tikrai nėra svarbiausia. Pirmiausia reikia gydyti kitas ligas.

„Jei pacientui vystosi katarakta, akies optiką galima sutvarkyti tiesiog pakeičiant drumstą lęšiuką reikiamo stiprumo nauju skaidriu dirbtiniu intraokuliniu lęšiu, – pasakojo oftalmologas. – Vyresniam nei 55 amžiaus pacientui taip pat dažniausiai atliekame lęšiuko operaciją, ne lazerinę korekciją. Jaunam žmogui to daryti nevalia, nes jo lęšiukas sugeba judėti, t. y. jis akomoduoja ir žmogus gali matyti įvairiais nuotoliais – ir į tolį, ir knygą skaityti ar kompiuteriu dirbti. O bėgant metams lęšiukas darosi stangresnis, nejuda ir praranda savo funkciją.“

Atliekant lazerinę korekciją, keičiama ragenos laužiamoji galia, o atliekant lęšiuko operacijas, jis pašalinamas iš akies ir implantuojamas kitas. Abiem atvejais galima taip sureguliuoti arba rageną, arba patį lęšiuką, kad jie fokusuotų šviesą tiesiai ant tinklainės ir taip paryškintų matymą.

Bet, akcentavo gydytojas, jeigu tinklainė ar nervas yra pakitę, techniškai operaciją atlikti galima, bet rezultatas priklausys ne tik nuo operacijos sėkmės, bet ir nuo akies funkcijos, kiek ji gali matyti su pakitusia tinklaine ir su pakitusiu regos nervu. Akyje viskas tarpusavyje susiję.

Korekcijos ribos

Pasak oftalmologo, operacija atliekama tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad su papildoma optine korekcija, t. y. su akiniais arba kontaktiniais lęšiais, žmogus mato geriau. Kiek jis mato su optimalia korekcija prieš operaciją, tiek tikimasi, kad jis matys po operacijos. Pavyzdžiui, jei žmogus su akiniais mato 10 eilutę (matymas – 100 proc.), vadinasi, akies matymo perspektyva yra labai gera ir planuojama, kad po operacijos tiek ir turėtų matyti.

„Aišku, yra tam tikros regėjimo korekcijos ribos, tai priklauso nuo ragenos storio, – sakė dr. P. Rudalevičius. – Jeigu žmogus yra toliaregis, tikimasi pagerinti regėjimą maždaug trimis dioptrijomis. Trumparegystę galima gydyti ir esant minus 12 dioptrijų – tai gana daug, bet tik tuomet, jei stora ragena. Kartais yra labai nedaug dioptrijų, bet operacijos daryti negalime, nes ragena plona.“

Kai kamuoja rageninis astigmatizmas, ragena yra ne visai sferinės formos, vienoje vietoje yra išsigaubusi, susidaręs kauburėlis, todėl šviesa išbarstoma. Lazeriu tie ragenos nelygumai labai sėkmingai nušlifuojami ir esant 4 ar 5 dioptrijoms.

Po operacijos

Pirmosiomis valandomis po operacijos žmogus mato kaip pro rūką, po 4–5 valandų regėjimas pradeda skaidrėti. Pirmą dieną juntamas perštėjimas. Matymas atkuriamas kitą dieną. Kai kuriems pirmosiomis dienomis matymas iš vidutinio nuotolio „plaukioja“: žmogus kartais mato geriau, kartais blogiau, nes ragena po operacijos sveiksta ir adaptuojasi. Be to, dažniausiai pacientai lašina lašus, o sulašinus matoma šiek tiek kaip per vandenį. 3–4 dieną matymas pasidaro stabilesnis. Bet kai kurie jau kitą dieną vairuoja be akinių.

„Kalbant apie tolesnę perspektyvą, neretai klausiama, kas bus sulaukus 60 metų, ar neapaksime. Operacija lazeriu papildomai kokios nors ligos nesukelia, bet ir neapsaugo nuo jų. Jei užprogramuota, kad žmogus sirgs glaukoma (pavyzdžiui, šeimoje kažkas sirgo), greičiausiai jis ir sirgs. Jeigu yra rizikos faktorių tinklainės ligoms atsirasti, jos gali atsirasti. Tada jos gydomos įprastai. Bet pati procedūra kokios nors ligos nesukelia“, – pasakojo oftalmologas. Tiesa, yra rizika, kad operacijos metu palietus nesveiką rageną ir ją per daug suploninus, ji gali toliau plonėti. Bet tam ir yra atliekami specialūs tyrimai ir pacientas konsultuojamas prieš operaciją. Šiandien yra specialių priemonių, kuriomis galima lengvai pastebėti net pradinius ragenos ligų sukeltus pakitimus. Prieš 10–15 metų irgi buvo atliekami tokie tyrimai, bet jie dar nebuvo tokie jautrūs ir kartais po operacijos ragena plonėdavo. Tuomet ją reikėdavo tam tikromis procedūromis stiprinti.

Kas bus vėliau?

Lazerine operacija sutvarkomas regėjimas į tolį. „Matymą iš arti reguliuoja lęšiukas. O jis bėgant metams stangrėja. Paprastai tiems, kurie labai gerai mato į tolį, maždaug 50-ies jau reikia akinių skaitymui, – aiškino oftalmologas dr. P. Rudalevičius. – Ne todėl, kad jie susirgo kažkokia akies liga, ne todėl, kad, kaip kartais sakoma, akys silpsta, bet todėl, kad vyksta fiziologiniai lęšiuko pokyčiai. Jis po truputį stangrėja ir nebesugeba akomoduoti, kiek reikia.“ Pasak mediko, toliaregis lęšiuko pokyčius pajus labai anksti, gal nė nesulaukęs 35–38-ies, o trumparegis gana ilgai matys iš arti be akinių.

Po lazerinės korekcijos vyksta tie patys procesai. Matymas iš arti bėgant metams keičiasi visiems – ir trumparegiams, ir toliaregiams, ir normaliai mačiusiems, taip pat po lazerinių korekcijų. Tad, anot gydytojo, negalima sakyti, kad po operacijos žmogui niekada nebereikės akinių. Į tolį matymas išliks stabilus, bet sulaukus 50–60 metų akinių skaitymui tikrai reikės.

Dalintis
Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams