Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu!
Atsisiųskite programėlę uhealth
2019 07 04
Sloga ne visada būna nekalta: gydytoja įspėja, kad tai gali būti pirmas vėžio simptomas
Ausų, nosies, gerklės (LOR) ligos
4 min. skaitymo
Šaltinis: delfi.lt Modernioji medicina
Autorius Ugnė Karaliūnaitė
Sloga ne visada būna nekalta: gydytoja įspėja, kad tai gali būti pirmas vėžio simptomas
Visiškai nekaltai atrodantis nosies užgulimas, pasunkėjęs kvėpavimas naktimis gali slėpti klastingą ligą, apie kurią daugelis gyventojų net nesusimąsto kovodami su užsitęsusia sloga. Portalo DELFI kalbinta gydytoja įspėja, kad į sunkumus nosyje nereikėtų numoti ranka, o geriau pasikonsultuoti su specialistais.
Varvanti nosis, sloga dažnam gyventojui praeina be jokių komplikacijų, tačiau kartais ji gali virsti lėtine sloga, kuriai išgydyti gali prireikti ir operacijos. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Ausų, nosies, gerklės ligų gydytoja Ernesta Morozaitė pasakoja, kas gali slypėti už nosies užgulimo ir kodėl nereikėtų baimintis chirurginio gydymo per ilgai užsitęsus slogai. Pasak gydytojos, lėtine slogą galima vadinti tuomet, kai ji nesibaigia ir užsitęsia ilgiau nei tris savaites.„Kai jaučiamas nuolatinis nosies užgulimas ir pilnumas, gyventojui sunkiau kvėpuoti, ypač naktimis. Tokia sloga gali ir paūmėti, nedingti po užsitęsusio gydymo ar atsiradus piktnaudžiavimu medikamentais, nosies lašais“, – aiškino specialistė.
Kuo gali grėsti negydoma lėtinė sloga?
Taip pat kalbant apie lėtinę slogą, svarbu, nepamiršti ir alerginės slogos, kuri taip pat gyventojus gali kankinti ilgą laiką. „Gydant lėtinę slogą pirmiausiai reikia atsižvelgti, kokios kilmės jaučiamas nosies užgulimas: jis gali būti alerginis arba ne. Jei sloga yra alerginė ir žmogus jos negydo, nesisaugo kontakto su alergenu, jam gali atsirasti nosies polipozė“, – įspėjo gydytoja. Nosies polipai – tai viena dažniausių lėtinių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Nosies polipozės atveju susiformuoja gerybiniai dariniai, kurie išsivysto dėl uždegiminių procesų nosies ertmėje ar prienosiniuose ančiuose. Taip pat, pasak E. Morozaitės, negydant lėtinės slogos gali pradėti kartotis sinusitas ar net išsivystyti bronchinė astma.
„Taip pat pacientas gali turėti nealerginę eozinofilinę slogą, kai alergijos visame organizme nėra, bet alerginė reakcija vyksta nosies gleivinėje, nors tyrimai jokio alergeno nerodo. Tokiu atveju negydant slogos taip pat kyla polipozės rizika ar šie pacientai turės didesnį polinkį bronchinei astmai“, – toliau pasakojo specialistė.
Įspėja dėl vėžinių susirgimų
Viena iš užsitęsusios ir negydomos slogos komplikacijų gali būti ir rinosinusitas. Šiuo atveju atsiranda sinusų disfunkcija, kai į sinusus nepatenka pakankamai oro, o nuolat susidarančios gleivės neišteka per natūralias sinusų angas ir užsilaiko.„Tokiais atvejais storėja sinusų gleivinė, gali atsirasti galvos skausmai, diskomfortas“, – vardijo pašnekovė. Medikė įspėjo, kad pro pirštus žiūrėti į slogą, užgulusį kvėpavimą ar sunkumą nosyje nereikėtų ne tik dėl galimų negydomų lėtinės slogos rizikų. Iš tiesų nosies užgulimas gali slėpti daug baisesnę diagnozę.
„Didelė dalis žmonių, jausdami nosies užgulimą, pavyzdžiui, miegant, delsia kreiptis į specialistą. Tačiau pastebima, kad daugėja onkologijos susirgimų ir navikų sinusų srityje. O čia tie patys elementarūs simptomai. Todėl jausdami diskomfortą nosyje ar sunkesnį kvėpavimą gyventojai turėtų nedelsi ir kreiptis į gydytoją, kad šis patikrintų, ar nėra jokių neįprastų darinių“, – įspėjo E. Morozaitė.
Siūlo neišsigąsti chirurginio gydymo
Kaip pasakojo gydytoja, lėtinei slogai gydyti gali būti taikomas neoperacinis arba chirurginis gydymo būdai. Gyventojui, kuris kreipiasi į specialistą dėl nesibaigiančios slogos, pirmiausiai visuomet siūlomas nechirurginis gydymas, tačiau jam esant neefektyviam ar nuolat atsinaujinant slogai, gali prireikti ir sudėtingesnių gydymo būdų nei vaistai. Visgi jos neturėtų gyventojų per daug gąsdinti. Moderniosios technologijos leidžia taikyti minimaliai invazyvų gydymo būdą, kuris užtrunka apie pusvalandį, o žmogus gali grįžti į normalų gyvenimą vos ne iš karto.
Pasak E. Morozaitės, vienas iš tokių naujesnių gydymo būdų – radiodažnuminė terapija, kai nosies pogleivis veikiamas radijo bangomis. Kitas nesudėtingas lėtinės slogos gydymo būdas – krioterapija, kai šaltu azotu yra veikiamas nosies apatinių kriauklių gleivinė. „Šios procedūros nėra skausmingos, greitai atliekamos su vietine nejautra. Nauda pacientui jaučiama apie metus laiko. Gyventojas pajaučia lengvesnį kvėpavimą nosimi, sumažėja sekrecija“, – pasakojo specialistė. Žinoma, priklausomai nuo lėtinės slogos sudėtingumo ir žmogaus anatominių savybių šių modernių gydymo būdų gali nepakakti, tuomet gydyti lėtinei slogai gali prireikti ir radikalesnių, tradicinių operacijų, kai ardomas pogleivis, ar šalinami užpakalinių kriauklių galai ar atliekama nosies kriauklių lateralizacija.
„Apie chirurginius gydymo būdu retas pacientas būna pasidomėjęs. Nertai žmonės išvis nustemba, kai pasakome, kad jų nosies ertmėje labai mažai vietos, apatinių nosies kriauklių gleivinė hipertrofiška, yra nosies pertvaros iškrypimas ir kad būtinas chirurginis gydymas. Dažnai gyventojai net išsigąsta, kad serga tik sloga, o reikia operuotis“, – atviravo gydytoja. Kaip pridėjo specialistė, po operacijos pacientas gali džiaugtis sumažėjusia sekrecija, kuri gali varginti lėtinės slogos metu ne tik dėl varvančios nosies, bet ir sekrecijos nuolatinio tekėjimo į gerklę. Taip pat po chirurginio gydymo dažnu atveju pastebimas pagerėjęs kvėpavimas.
Daugiau informacijos apie ausų, nosies, gerklės (LOR) ligų diagnostiką ir gydymą
Susiję video
Susiję straipsniai
2021 07 8
