2020 04 14

Gydytoja mamologė: kaip laiku aptikti krūties vėžį?

Ginekologinės ligos, moters sveikata

Gydytoja mamologe kaip laiku aptikti kruties vezi

Krūties vėžio diagnostika pasaulyje ir Lietuvoje gerėja, sėkmingai gydomų šios ligos atvejų daugėja, bet ši onkologinė liga vis dar lieka viena dažniausiai diagnozuojamų tarp įvairaus amžiaus moterų. Pasak Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos krūtų onkochirurgės (mamologės), echoskopuotojos Julijos Vitko, nepaisant to, kad šiuolaikinės technologijos padeda laiku aptikti šią klastingą ligą, kiekviena moteris visų pirma turi jaustis atsakinga už savo sveikatą ir reguliariai pasitikrinti.

Nuo krūties vėžio neapsaugota nė viena

Gydytoja pastebi, kad krūties vėžys nesirenka ir kasmet nusineša tiek jaunų, tiek vyresnio amžiaus moterų gyvybes. Vėžio registro duomenimis, kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų šios ligos atvejų ir tai yra antra dažniausia moterų piktybinė liga šalyje.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojos krūtų onkochirurgė (mamologė), echoskopuotoja Julija Vitko

„Daugiau nei ketvirtadaliu atvejų krūties vėžys diagnozuojamas moterims nuo 30 iki 54 m. amžiaus. Beje,  kitaip nei bendroje statistikoje, šioje amžiaus grupėje tai dažniausiai diagnozuojama moterų onkologinė liga.  Beveik penktadaliu atveju ji diagnozuojama nuo 55 iki 74 m., kiek daugiau nei dešimtadaliui – vyresnėms nei 75 m. Rečiau, bet pasitaiko atvejų, kai ši onkologinė liga aptinkama ir jaunoms, 15–29 m., merginoms“, – sako gydytoja J. Vitko.

Gydytoja pasakoja, jog, tiriant krūties vėžio priežastingumą, jau žinoma, kad jo riziką didina žalingi įpročiai, nesubalansuota mityba ir nutukimas, hormoninės sistemos disbalansas, peroralininiai kontraceptiniai preparatai. Reikšmingos įtakos turi ir genetiniai veiksniai bei paveldimumas. Nepaisant to, krūties vėžys neretai diagnozuojamas ir moterims, kurios nepatenka į rizikos grupes, laikosi sveikos gyvensenos principų. Taigi, iš tiesų nuo krūties vėžio nėra apsaugota nė viena.

Diagnostiką apsunkina krūtų audinio ypatumai

Pasak gydytojos krūtų onkochirurgės, net ir XXI a. turint modernias technologijas ankstyva krūties vėžio ir ikivėžinių krūtų ligų diagnostika išlieka sudėtinga, mat su amžiumi krūtyse vykstantys pakitimai gali slėpti lėtai besivystantį patologinį procesą net iki 5 metų. Tai dar viena itin svari priežastis, kodėl, pasak gydytojos J. Vitko, kiekviena moteris, net ir neturinti jokių nusiskundimų, turėtų kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti krūtis.

„Krūtų vėžio diagnostikai šiandien pasitelkiami du pagrindiniai tyrimų metodai – echoskopijos ir rentgeno mamografijos. Tiesa, tyrimo parinkimui konkrečiu atveju didelę reikšmę turi moters amžius.

Jauname amžiuje, iki 40 m., krūtyse yra tankus, rentgeno spindulius prastai praleidžiantis, bet jautrus jonizuojančiai spinduliuotei liaukinis audinys, todėl mamografijos tyrimo informatyvumas yra ribotas. Taigi, jaunoms moterims rekomenduojamas echoskopijos tyrimas, kuris, be to, neturi žalingos radioaktyvios spinduliuotės, todėl gali būti atliekamas ir besilaukiančioms, ir žindančioms krūtimi. Svarbus šio tyrimo privalumas ir tas, kad, tiriant krūtų audinį ultragarsu, gali būti atliekamas kitais metodais techniškai sunkiau prieinamų sričių vertinimas, pavyzdžiui, ties krūtinkauliu, pridėtinių pieno liaukų. Taip pat atliekant echoskopiją, gydytojas-mamologas gauna papildomos informacijos apie rastų darinių kraujotaką.

Vyresniame amžiuje, ypač po menopauzės, kai krūtyse atsiranda rentgeno spinduliams pralaidus riebalinis audinys, mamografija yra pirmo pasirinkimo vaizdinis tyrimas, galintis parodyti net ir labai ankstyvus piktybinius pakitimus. Nuo 2000 m. pradėjus taikyti skaitmeninės mamografijos metodą, o nuo 2005 m. pradėjus taikyti krūties vėžio prevencijos programą, gydytojai sėkmingai ir laiku aptinka pakitimus, kurie kliniškai pasireikštų tik po 1–3 metų, o tai reikšmingai pagerina ligos prognozę“, – pasakoja gydytoja.  

Ne mažiau svarbu ir patyrusio gydytojo akys

Pasak gydytojos J. Vitko, dėl krūties vėžio diagnostikos sudėtingumo svarbus vaidmuo atliekant tyrimus tenka gydytojui.

„Patyrusio gydytojo akys ir rankos taip pat turi didelės reikšmės. Pavyzdžiui, atliekant echoskopijos tyrimą svarbu įvertinti ne tik krūties plote matomus vaizdus, bet ir greta esančius audinius. Neretai vienas pirmųjų krūties vėžio klinikinių požymių yra metastazės į sritinius limfmazgius (pažastų, viršraktikaulinius ir poraktikaulinius), todėl, patyrusiam mamologui „gyvai“ atliekant krūtų echoskopijos tyrimą, galima surinkti daugiausia informacijos, kad liga būtų nustatyta kuo anksčiau. Kitais atvejais aptinkamos vadinamosios ikivėžinės ligos. Tai atlikus laiku, gydytojas gali parinkti tinkamą stebėjimo taktiką“, – sako gydytoja.

Pasak gydytojos, atliekant krūties vėžio profilaktinius tyrimus, daug įtakos turi ir gydytojo bei paciento ryšys. „Kai gydytojas mamologas tiesiogiai bendrauja su moterimi, jis gali atsakyti į įvairius klausimus, išsiaiškinti rizikos veiksnius, tokius kaip gyvenimo būdas, paveldimumas, ginekologinė sveikata, gretutinės ligos, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimai, ir padaryti išsamesnes išvadas, galinčias turėti įtakos tolesniems tyrimams, gydymui ar ateities rekomendacijoms“, – įsitikinusi gydytoja J. Vitko.

Mokslininkų prognozės guodžia

Paklausta apie krūties vėžio gydymą, gydytoja J. Vitko sako, kad gydymas ir prognozės priklauso nuo ligos formos.

„Krūties vėžys yra heterogeninis navikas, kuriam būdingos skirtingos klinikinės, patologinės ir molekulinės savybės. Įvairioms šios ligos formoms būdinga savita klinikinė eiga, taigi ir skirtingos prognozės, todėl ir gydymas konkrečiais atvejais taikomas nevienodas. Priklausomai nuo individualaus atvejo, gali būti taikomas chirurginis, spindulinis gydymas, chemoterapija, hormonų arba biologinė terapija. Konkrečią gydymo taktiką parenka multidisciplininė gydytojų komanda: chirurgas, mamologas, radiologas, chemoterapeutas, patologas, įvertinę pacientės būklę, naviko pobūdį, ligos išplitimo stadiją.

Laiku diagnozavus krūties vėžį, pradinių stadijų atvejais išgyvenamumas siekia apie 90 proc., I stadijos – 98 proc., II – 83 proc. Deja, III ir IV stadijų atvejais išgyvenamumo rodiklis pastebimai mažesnis ir siekia tik apie 23 proc. Vis dėlto mokslininkų prognozės yra gana guodžiančios. Didžiosios Britanijos vėžio tyrimų instituto duomenimis, net 2/3 sergančiųjų krūties vėžiu gali išgyventi 20 ir daugiau metų“, – pasakoja gydytoja.

Kaip sumažinti krūties vėžio riziką?

Viso pasaulio mokslininkai deda daug pastangų, siekdami pažaboti vieną klastingiausių ligų – vėžį. Dėl to nuolat atliekami tyrimai, ieškant atsakymų, kas lemia vėžinių ligų išsivystymą.

Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, randama sąsajų tarp rizikos sirgti krūties vėžiu ir nutukimo lygio, fizinio aktyvumo. Pasaulio vėžio tyrimų fondo duomenimis, net 38 proc. atvejų šios ligos galima išvengti sumažinus alkoholio vartojimą, pagerinus fizinį aktyvumą ir išlaikant tinkamą kūno masės indeksą.

„Fizinis aktyvumas mažina cirkuliuojančių insulino, prostaglandinų ir kitų hormonų bei augimo faktorių lygį  kraujyje, stiprina organizmo imuninę sistemą, turi įtakos tulžies pūslės rūgščių metabolizmui. Tam tikrais gyvenimo etapais, pavyzdžiui, paauglystėje, fizinis aktyvumas didina atsparumą ligoms, o premenopauzės laikotarpiu moterims veikia kaip apsauginis mechanizmas, kai retėja ovuliaciniai ciklai ir sumažėja cirkuliuojančių estrogenų ir progesteronų kiekis“, – sako gydytoja ir priduria, kad moterims, kurioms per menopauzę pavyksta išlaikyti tinkamą kūno svorį, rizika susirgti krūties vėžiu sumažėja net iki 50 proc.

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama optimali fizinio aktyvumo trukmė moterims – 150 min. vidutinio intensyvumo arba 75 min. intensyvios aerobinės veiklos per savaitę.

Dalintis
Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams.