2009 03 17

Mankšta nėštumo laikotarpiu

Ginekologinės ligos, moters sveikata

Manksta nestumo laikotarpiu

Parengė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutė Brigita Žukauskaitė

Kūdikio laukimas – vienas laimingiausių ir nuostabiausių laikotarpių moters gyvenime. Šiuo metu būsimai mamai ypač svarbu rūpintis savo ir vaikelio sveikata.

Nėštumo metu moters organizme vyksta sudėtingi pokyčiai, kurie svarbūs normaliam vaisiaus vystymuisi. Šiuo laikotarpiu moteris turėtų skirti daugiau dėmesio savo kūnui. Saikinga, specialisto parengta mankšta turi gerą poveikį nėštumui ir užtikrina normalią jo eigą. Pirmiausia ji turi teigiamą poveikį vaisiui: aktyvinama placentinė kraujotaka, geriau aprūpinama deguonimi, gerėja medžiagų apykaita. Tinkamas fizinis aktyvumas turi įtakos normaliai vaisiaus padėčiai gimdoje.

Prieš pradedant mankštintis būtina pasitarti su prižiūrinčiu gydytoju akušeriu ginekologu.

Fiziniai pratimai pagerina moters kraujo apytaką

Sumažėja venų išsiplėtimo, hemorojaus ir skysčių kaupimosi organizme pavojus. Taip pat sustiprinami nugaros raumenys, o tai padeda išvengti nugaros skausmų. Tinkama mankšta palengvina kryžkaulio, strėnų skausmus, padeda sumažinti vidurių užkietėjimą, pilvo pūtimą. Sportuojant sudeginama daugiau kalorijų, todėl galima daugiau valgyti ir nepriaugti nereikalingo svorio. Gerėja miegas, o tai padeda atkurti sutrikusį balansą tarp įvairių organų ir sistemų.

Sustiprinus organizmą, darosi lengviau nešioti vaisių, vėliau moteris lengviau gimdo.

Tinkama mankšta padeda išvengti kai kurių pogimdyminių komplikacijų

Greičiau susitraukia gimda, todėl būna mažiau kraujingų išskyrų. Sustiprėja tarpvietės raumenys, kurie neleidžia gimdai pasislinkti žemyn, susitvarko žarnyno veikla.

Mankšta skirtingais laikotarpiais

Nėštumas skirstomas į 3 laikotarpius: 1–16 savaitė, 17–32 savaitė, 33–40 savaitė.

Visais laikotarpiais svarbu stiprinti pilvo, dubens dugno, šlaunų raumenis. Kiekvienu laikotarpiu sudaromos individualios pratimų programos priklausomai nuo besilaukiančios moters fizinės savijautos ir fizinio pasirengimo. Pratimų rūšys, pradinės padėtys, pratimų kartojimų skaičius keičiasi priklausomai nuo laikotarpio. Užsiėmimai vyksta prižiūrint kineziterapeutui.

Pirmaisiais nėštumo mėnesiais mankštos metu mokomasi taisyklingai atlikti pratimus ir taisyklingai kvėpuoti. Kvėpuojama krūtine, pilvu, diafragma, mišriai. Moteris išmoksta pratimų, kurie užtikrina normalią nėštumo eigą bei stiprina širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo ir kitas organizmo sistemas.

Užsiėmimo pradžioje atliekami neintensyvūs pratimai distalinėms ir proksimalinėms rankų ir kojų dalims lavinti. Mokomasi statinių ir dinaminių kvėpavimo pratimų. Pagrindinės mankštos metu atliekami pratimai, skirti pilvo presui, dubens dugnui lavinti, mokomasi kvėpuoti krūtine. Per baigiamąją dalį moterys išmoksta taisyklingai atlikti bendruosius stiprinamuosius pratimus smulkioms raumenų grupėms. Mankšta baigiama atsipalaidavimo pratimais.

Antruoju nėštumo laikotarpiu ruošiamasi gimdymui, pagerėja moters savijauta ir organizmo atsparumas fiziniam krūviui. Atliekami fiziniai pratimai, kurie stiprina pilvo, dubens dugno raumenis, gerina laikyseną. Šiuo laikotarpiu labai svarbu užtikrinti gerą vaisiaus oksigenaciją ir kraujo tiekimą. Nuo 24–25 savaitės fizinis krūvis mažinamas, nes didelis krūvis tenka širdies ir kraujagyslių sistemai. Šiuo laikotarpiu atliekant pratimus negalima gulėti ant pilvo.

Įvadinė ir baigiamoji užsiėmimo dalys tokios pat kaip ir I trimestrą. Į pagrindinę užsiėmimo dalį įtraukiami specialūs pratimai pilvo preso raumenims, įstrižiesiems pilvo raumenims, dubens diafragmai stiprinti, pratimai stuburo lankstumui, dubens sąnarių paslankumui didinti.

Paskutinį nėštumo laikotarpį fiziniais pratimais gerinama kraujo apytaka, kvėpavimas, skatinama žarnyno veikla, didinamas kryžmens, klubo, dubens ir šlaunies sąnarių paslankumas. Į programą įtraukiami pratimai, didinantys juosmens paslankumą, stiprinantys dubens dugno raumenis, palaikantys pilvo raumenų tonusą. Užsiėmimo pradžioje parenkami pratimai kojų ir rankų periferinei kraujotakai intensyvinti, statiniai ir dinaminiai kvėpavimo pratimai, atskirų raumenų grupių atsipalaidavimo pratimai. Užbaigiama statiniais kvėpavimo ir bendraisiais organizmą stiprinančiais pratimais.

Dažnai klaidingai manoma, kad kasdieniai namų ruošos darbai atstoja mankštą. Jie gerina kraujotaką, jų metu dirba kai kurie raumenys, tačiau netreniruojamos tos raumenų grupės, kurios ypač svarbios gimdant ir pogimdyminiu laikotarpiu.

Dalintis
Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams.