2016 05 23

Nugalėti krūties vėžį jam dar neprasidėjus padeda profilaktika

Ginekologinės ligos, moters sveikata

Nugaleti kruties vezi jam dar neprasidejus padeda profilaktika

Dovilė Joneliūnienė

Netikėtumas, išgąstis, nerimas – šie ir daug kitų jausmų aplanko moteris, užčiuopusias guzelį krūtyje. Jos nueina ilgą, stiprybės ir vilties kupiną kelią, kad būtų išgydyti ikinavikiniai krūties pakitimai ar net nugalėtas vėžys. Kuo anksčiau diagnozuojami ikinavikiniai krūtų pakitimai, tuo didesnė tikimybė sėkmingai juos išgydyti ir išvengti krūties vėžio.

Susirūpinimą keliantys pokyčiai krūtyje

Kasmet pasaulyje užregistruojama apie milijoną naujų krūties vėžio atvejų. Lietuvoje per tris dešimtmečius sergamumas krūties vėžiu padidėjo du su puse karto. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro, įsikūrusio V. Grybo gatvėje Vilniuje, krūtų onkochirurgė med. dr. Vida Petraitienė atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių krūties vėžio rizikos veiksnių – ikinavikinių krūtų ligų diagnostika.

Ikinavikinėms krūtų ligoms priklauso nepiktybinės proliferacinės (esant per dideliam ląstelių dauginimuisi) krūtų ligos. Šiuo metu nustatyta, kad proliferaciniai atipiniai krūties epitelio pokyčiai lemia krūties vėžio riziką.

Vakarų Europoje apie 60 procentų visų diagnozuojamų krūtų ligų sudaro nepiktybinės ligos. Duomenų apie šių ligų paplitimą Lietuvoje nėra, tačiau manoma, kad mūsų šalis mažai atsilieka nuo šių valstybių. Jau nuo 1985 metų Europos Bendrijos šalyse vykdoma programa „Vėžio profilaktika Europoje“. Manoma, kad tikrinantis profilaktiškai būtų galima išvengti apie pusę piktybinių navikų.

Nustatyta, kad bendrieji krūties vėžio rizikos veiksniai yra šie: bevaikystė, ankstyvos mėnesinės, vėlyva menopauzė, padidėjęs svoris, mitybos problemos, fizinio krūvio stoka, nepiktybinės krūtų ligos, proliferaciniai atipiniai krūties epitelio pokyčiai, didelis krūties liaukos tankis, matomas mamogramoje, reprodukciniai, hormoniniai veiksniai. Krūties ligoms, ypač piktybinėms, svarbūs genetiniai veiksniai.

Kaltas hormonų disbalansas?

Nepiktybinės krūtų ligos siejamos su neuroendokrininės ir reprodukcijos sistemos sutrikimais. „Kiaušidžių steroidiniai hormonai (estrogenai, progesteronas, androgenai), prolaktinas, skydliaukės hormonai daro įtaką krūtų fiziologiniams pokyčiams menstruacinio ciklo, nėštumo, maitinimo krūtimi ir menopauzės metu“, pasakojo med. dr. Vida Petraitienė.

Sutrikus hormonų veiklai, vystosi nepiktybinės krūtų ligos: krūties liaukos vystymosi sutrikimai, uždegiminės krūtų ligos, nepiktybiniai navikai, specifiniai odos pakitimai, galaktorėja (gausios, į pieną panašios išskyros iš spenelių), pakitusios spenelių išskyros, krūtų cistinė fibrozinė liga – mastopatija.

Mastopatija – labiausiai paplitusi krūtų liga. Tai – hormonų balanso sutrikimo sukeltas procesas krūties liaukoje. Pirmojo laipsnio mastopatija supiktybėja rečiau nei antrojo ar trečiojo laipsnio mastopatija, kuri priklauso ikivėžinėms ligoms.

Mastopatija didina krūties vėžio riziką

Moterims, kurioms diagnozuota pirmojo laipsnio mastopatija, krūties vėžys išsivysto 3–5 kartus dažniau, sergant antrojo ir trečiojo laipsnio – net 30 kartų dažniau. Pasak med. dr. Vidos Petraitienės, apie šią ligą įspėja krūtų skausmai, kurie vis intensyvėja, ypač antroje mėnesinių ciklo pusėje, gali pasirodyti išskyrų iš spenelių, čiuopiami skausmingi krūtų sustandėjimai. Mastopatijos priežastis gali būti įvairios ginekologinės ligos (endometriozė, kiaušidžių cistos, gimdos miomos ir kt.), kurios sudaro didžiausią – per 60 ir daugiau procentų mastopatijos susidarymo priežasčių grupę. Antra priežasčių grupė, sudaranti iki 20 proc., – skydliaukės ligos. Mastopatijos atsiradimui įtaką daro ir kepenų funkcijos nepakankamumas, didelis stresas, nervų sistemos sutrikimai, paveldimumas, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas.

Klinikinėje praktikoje skiriamos dvi ligos formos – difuzinė ir mazginė, dar vadinama židinine. Galutinė diagnozė nustatoma ultragarsu, rentgeniniu bei citomorfologiniu punktato tyrimais. Difuziniai ir mazginiai pakitimai priskiriami prie ikinavikinių ir dažniausiai gydomi operuojant. Operacijos metu tyrimais patvirtinama mastopatijos diagnozė arba diagnozuojama ankstyva krūties vėžio forma. Navikai niekada neatsiranda staiga, todėl būtina laiku nustatyti ikivėžinius pakitimus. Pašalinus ligos židinį ir patvirtinus mastopatijos diagnozę, nėra garantijų, kad ji neatsinaujins, nes nėra pašalinama ligos priežastis.

Serga ir jaunos, ir vyresnio amžiaus moterys

Nepiktybiniais krūtų navikais (fibroadenoma, filoidiniu naviku, adenoma, intraduktaline papiloma) dažniau serga jaunesnio amžiaus moterys, 20–30 m., tačiau kartais jie nustatomi ir vyresniame amžiuje. Mastopatija daugiau nei 60 procentų atvejų serga vyresnės nei 40 metų moterys. Maždaug pusei pacienčių nustatomi difuziniai krūtų pokyčiai, iš kurių penktadalį sudaro vėlyvo reprodukcinio amžiaus – po 50 metų ir vyresnės – moterys. Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad daugelyje pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, dažniausiai krūties vėžys diagnozuojamas 50–60 metų moterims.

Nustačius ar įtarus krūties vėžį, moteris nukreipiama į onkologinę gydymo įstaigą. Patvirtinus krūties vėžį, moteris gydoma kombinuojant chirurginį, spindulinį, chemoterapinį ar hormonoterapinį gydymą.

Moterys kreipiasi jau ligai pažengus

Nustatyta, kad vienintelis ginklas prieš krūties vėžį yra ankstyva nepiktybinių ligų diagnostika, tačiau moterys pamiršta apie savo sveikatą ir neskiria pakankamai dėmesio. Dažniausiai jos kreipiasi tuomet, kai užčiuopia naviką. Tačiau tokie pakitimai gali reikšti, kad liga jau pažengusi. Statistiškai krūties vėžiu dažniau serga tos moterys, kurios nesitikrina. Kodėl tokia svarbi profilaktinė patikra? Nes kai kurios nepiktybinės krūtų ligos piktybėja, tad jas būtina laiku nustatyti ir pradėti gydyti. Ankstyvas krūties vėžys nesukelia krūtų skausmo, dažnai nejaučiama jokių simptomų. Būtent dėl to ši liga tampa tokia nepastebima, bet labai pavojinga.

Geriausia profilaktika – reguliari patikra

Kiekviena moteris, sulaukusi 18 metų, gimdžiusi, turėjusi maitinimo krūtimi problemų, besigydanti pas akušerį-ginekologą ar endokrinologą, profilaktiškai turėtų pasitikrinti krūtis. Tačiau jei prieš menstruacijas jaučiamas didėjantis krūtų skausmas praėjus daugiau kaip 3 metams po gimdymo, pastebima išskyrų iš spenelių, apčiuopiamas sustandėjimas, rekomenduojama nedelsti, nes tai gali būti mastopatijos ar kitos krūties ligos požymiai. Jei krūties vėžiu sirgo artima giminaitė, sulaukus 18 metų, rekomenduojama profilaktiškai tikrinti krūtis kartą per metus.

Remdamasi ilgalaike klinikine praktika med. dr. V. Petraitienė rekomenduoja moterims skirti daugiau dėmesio krūtų savityrai. Ją patariama atlikti kas tris mėnesius. Apžiūrėti krūtis reikėtų prieš veidrodį pakeltomis, nuleistomis rankomis, atsigulus. Apčiupinėti krūtis, pažiūrėti, ar nėra išskyrų iš spenelių, ar jie neįtraukti, ar nėra limfmazgių, guzelių krūtyje ar pažastyje.

Krūties vėžys nesirenka ir gali užklupti kiekvieną iš mūsų, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenimo įpročių. Tačiau moterys gali skirti savo sveikatai daugiau dėmesio ir užkirsti kelią vėžiui, kurio didžiausi priešai – profilaktika ir savityra.

Dalintis
Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams.