2020 01 29

Mokykloje patirtos patyčios paskatino kreiptis į plastikos specialistus

Grožio chirurgija, odos procedūros

Mokykloje patirtos patycios paskatino kreiptis i plastikus

Mokykloje patirtos patyčios paskatino kreiptis į plastikos specialistus

„Kodėl mūsų ausytės ne tokios kaip visų?“ – tokį klausimą savo mamai uždavė Airijos sostinėje Dubline gyvenantys pirmaklasiai dvyniai Emilija ir Edgaras. Skaudu, bet atlėpusias dvynių ausis netruko pastebėti ir jų bendraklasiai, tad nepraleido progos pašiepti bendramokslius. Po rimtų svarstymų šeima priėmė sprendimą ir ryžosi problemą patikėti plastikos chirurgijos gydytojams.

Vasarą emigrantų šeima grįžo į Lietuvą, kur Medicinos diagnostikos ir gydymo centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Gabrielė Latakaitė-Čiuladė dvyniams atliko ausų korekcijos operaciją.

Svarstė ne vienerius metus

Kad vaikams kada nors reikės operuoti ausytes, Inga galvojo jau kurį laiką. „Berniuko abi ausys buvo atlėpusios vienodai, kaip mano tėčio, jo senelio, o mergytės – kaip mano kažkada: viena daugiau, kita – mažiau, abi labai skirtingos. Galėjo gi iš mano vyro, savo tėčio, ausis paveldėti. Bet ne – būtinai iš mano šeimos. Kaip gerai, kad ši problema  pataisoma“, – šypsosi iš Marijampolės kilusi ir jau šešiolika metų Airijoje gyvenanti Inga.

Operacijos datą lietuvių emigrantų šeima vis atidėliojo – laukė, kol vaikai paaugs. „Maniau, palauksime dar truputėlį. Bet kartą parėjo Edgaras iš mokyklos liūdnas. Galvojau, kas atsitiko. Išsiaiškinau, kad kitas berniukas tampė jį už ausų. Nuėjau pas tą berniuką bartis, pasakiau, kad jei neturi ką veikti, savo ausis tegul tampo“, – prisimena nesmagų konfliktą, po kurio suprato, kad delsti nebereikia – panaši istorija gali pasikartoti. Dar labiau vaiko pagailo, kai šis mamos paklausė: „O kodėl mano ausytės ne tokios kaip visų?“ Emilija, kurios ausytės irgi skyrėsi nuo daugumos bendraamžių, to nesureikšmino. Ji – smarkesnio būdo nei brolis, neturi kompleksų, tačiau estetinę problemą anksčiau ar vėliau reikėtų spręsti ir jai.

Išmoko saugotis patys

„Vaikus šiai operacijai ruošiau metus, kad žinotų, jog nebus viskas labai paprasta – teks važiuoti į ligoninę, truputį skaudės, kol sugis“, – pasakoja Inga, šių metų vasaros atostogas Lietuvoje skyrusi vaikų operacijai. Kai kuris nors šeimos narys susirgdavo, jie visuomet kreipdavosi į Medicinos diagnostikos ir gydymo centrą, tad sužinojusi, kad čia atliekamos ir estetinės operacijos, Inga nudžiugo – kur kas smagiau vaikščioti pažįstamais koridoriais.

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro plastikos chirurgė Gabrielė Latakaitė - Medcentras.lt

Susipažinusi su jiems rekomenduota gydytoja Gabriele Latakaite-Čiulade džiaugėsi dar labiau: ji iškart rado bendrą kalbą su vaikais. Po operacijos vienam pažadėjo rožinį, kitam – žydrą tvarstį. Pažadą tesėjo, nors ir teko tokių paieškoti. Žinoma, mamai svarbiausia – gydytojos profesionalumas ir sėkminga operacija.

„Pakalbėję su gydytoja abu nieko nebebijojo, tik šypsojosi. Operacijos rytą kėlėmės septintą, nieko nevalgėme, nes devintą jau turėjome būti operacinėje. Užtat pabudę po narkozės abu norėjo valgyti, brolis daugiau miegojo, o sesė, kaip visada, daugiau valgė nei miegojo. Paskui seselės paprašė naujos narkozės – „dar pakvėpuoti“, – juokiasi prisiminusi. Tačiau naktį su vaikais vienoje palatoje likusiai Ingai buvo mažiau juokinga: Edgarui truputį skaudėjo, lašeline jam lašino vaistus, tad teko budėti prie sūnaus lovos. Operaciją lengviau pakėlusi Emilija ramiai pūtė į akį. Rytą po perrišimo mažieji pacientai su mama buvo išleisti namo. Ingai kurį laiką buvo neramu, kad tvarsčiai nenukristų, ausytės neužsilenktų, bet kadangi nieko blogo nenutiko, amžinas mamų nerimas pamažu išgaravo.

„Liepa, lauke karšta, tad dėl to buvo sunkiau. Negalėjome šlapinti galvų, neleidau jiems maudytis ir neprausiau. Jiems buvo karšta su tvarsčiais, tamponais ir specialiomis skarelėmis“, – didžiausią vasaros atostogų nepatogumą prisimena Inga. Bet jau po savaitės dvyniams tvarsčiai buvo nuimti, dar po savaitės – ištraukti likę siūliukai. Paskui patys tėvai nakčiai jiems uždėdavo elastinį bintą. Jį ir dabar kartais Edgarui užvynioja – kad miegodamas neužsigautų ausyčių. Beje, patys vaikai jas, po operacijos dar jautresnes, puikiausiai moka saugoti: atsargiai šukuojasi, persirengia, švelniai deda galvytes ant pagalvių prieš užmigdami.

Užaugs ir viską pamirš

Stebėdama, kaip dėl atlėpusių ausyčių patyčių patyręs Edgaras dabar jomis džiaugiasi, koks laimingas, Inga taip pat švyti: „Juk ne man tos operacijos reikėjo, darėme ją dėl vaikų. Dabar tokie laikai – nespėja nueiti į mokyklą, kai visa tai prasideda... Bet kai viskas pataisoma, operacija nesudėtinga, taip gera! Užaugs ir pamirš, kad tokią problemą apskritai turėjo.“ Nors po operacijos praėjo palyginti nedaug laiko, vaikai jau be problemų Dubline mokosi, dūksta su daugiataute draugų kompanija, sportuoja, lanko baseiną. Beje, brolis ir sesė eina į skirtingas klases, nes dvynius Airijoje atskiria, kad daugiau dėmesio skirtų ne vienas kitam, o mokytojui.

Ingai svarbiausia, kad jiems nebereikia skirti dėmesio ausytėms ir visoms su jomis susijusioms problemoms dėl patyčių. Nors pati kažkada mokykloje Marijampolėje patyčių dėl savo skirtingų ausų ir nepatyrė, jas dėl estetinių priežasčių ji taip pat operavosi sulaukusi 26-erių. „Ausys man nekliudė, bet buvo nesmagu plaukus susirišti, kai jos tokios skirtingos. Vaikams skyrė narkozę, man tada – vietinę nejautrą, mačiau, kaip laksto gydytojai, seselės. Po operacijas dvi valandas pagulėjau ir taksi išvažiavau namo. Pamenu, kai baigėsi vaistų poveikis, labai skaudėjo, bet jau kitą dieną praėjo. Dabar, kai su vaikais parą praleidome palatoje, buvo daug ramiau. Esu labai laiminga, matydama tokius patenkintus dvynius“, – šypsosi po vaikų gimimo niekur nedirbanti, laiką jiems ir namams skirianti Inga.

Rezultatai – geri ir ilgalaikiai

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Gabrielė Latakaitė-Čiuladė daug operuoja, bet pacientus įsimena ilgam. Dvynukai iš Airijos – ne išimtis. „Šių abiejų vaikučių ausyčių operacija – gana standartinė. Buvo suformuotas priešvijoklis ir priglaustas ausies kaušelis. Rezultatai, jei laikomasi visų rekomendacijų, dažniausiai yra geri ir ilgalaikiai. Žinoma, medicinoje nieko nėra šimtaprocentinio, gali pasitaikyti ir komplikacijų – infekcija, kraujavimas, siūlių trūkimas, tačiau jų rizika šios operacijos metu yra reta“, – pasakoja gydytoja. Be komplikacijų sugiję dvynukai patenka tarp daugumos laimingųjų.

Tėvai dėl ausų korekcijos į medikus dažniausiai kreipiasi prieš vaikams pradedant lankyti mokyklą, baimindamiesi, kad šie nepatirtų patyčių. Tokios operacijos atliekamos nuo šešerių metų. Įprastai konsultacijos metu gydytojas apžiūri vaikučio ausis, supažindina tėvus su operacijos technika, pooperacine priežiūra, komplikacijomis ir aptaria paciento lūkesčius. Savaitę iki operacijos klinikoje atliekami kraujo tyrimai, padaroma elektrokardiograma. Šie tyrimai svarbūs vertinant pacientų bendrą būklę ir ar nėra kontraindikacijų operacijai.

Plastinė ausų korekcijos operacija trunka nuo valandos iki pusantros. Jos metu atliekamas pjūvis užausyje, pašalinama verpstės formos odos juostelė, prieinama iki ausies kremzlės ir siūlėmis ji suformuojama bei priglaudžiama. Tai buvo atlikta ir Edgarui bei Emilijai.

„Paprastai vaikams operacinės žaizdos susiuvamos tirpstančiais siūlais, kad vėliau jų nebereikėtų šalinti. Specialus kompresinis tvarstis nešiojamas dieną ir naktį dvi savaites, vėliau – dar dvi savaites tik naktimis arba žaidžiant aktyvius žaidimus“, – gijimo etapus vardija gydytoja.

Pasak gydytojos, nors dėl ausų korekcijos dažniausiai kreipiasi vaikų tėvai, pasitaiko, kad šios operacijos kreipiasi ir suaugę. Jiems tokia operacija atliekama taikant vietinę nejautrą.

Dalintis
Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams.