2020 08 04

Gydytojas kardiologas: svarbu ne įveikti kilometrai, o gera savijauta

Kardiologija, širdies ligos

Gydytojas kardiologas svarbu ne iveikti kilometrai o gera savijauta

Posakiuose dažnai slypi daug tiesos. Štai, pavyzdžiui, sakoma, jog roges reikia ruošti vasarą, o galvoti apie maratoną – žiemą. Ir tai tikrų tikriausia tiesa. Kaip bebūtų gaila, maratono tikrai nepavyks įveikti, jei kiauras dienas bus sėdima prie kompiuterio ir reguliariai nesportuojama. Antra vertus, ar tikrai tikslas turi būti nubėgti 42 km?

Nors pastaruoju metu masiniai ir ypač ilgų distancijų bėgimai tapo tikru mados klyksmu, nežinodami, kaip paruošti kūną fizinei apkrovai ir neišsekinti organizmo, daugelis pradedančių bėgikų daro klaidas, už kurias vėliau gali tekti skaudžiai sumokėti.

Neįvertinę savo jėgų, nepakankamai pasiruošę žmonės į varžybų trasą išbėga rizikuodami ne tik savo sveikata, bet ir gyvybe.

Dažnu atveju nukenčia ne tik kūno raumenys, sąnariai – bėgant gali būti pakenkta ir širdžiai.

Kasdienis bėgimas – kelias į sveikesnį rytojų

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas kardiologas Paulius Trinkauskas

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytojas kardiologas Paulius Trinkauskas teigia, jog bėgimas yra kardiotreniruotės tipo fizinis krūvis ir turėtų būti laikomas vienu iš sveikos gyvensenos komponentų. Pasak gydytojo, bėgimas yra viena mažiausiai pastangų, išlaidų ir laiko reikalaujančių sporto šakų, kuri gana lengvai prieinama, žinoma, jei žmogus neturi tam tikrų sveikatos problemų. „Bėgimas suteikia treniruotumo širdžiai, padeda palaikyti gerą skersaruožių skeleto raumenų būklę. Taip pat jis puikiai tinka pacientams, kurie serga hipertenzine širdies liga, kitaip tariant, padeda kiek sumažinti arterinį kraujospūdį. Aišku, su sąlyga, kad pacientai, kurių kraujospūdis aukštas, koreguoja jį vaistais“, – pastebi gydytojas P. Trinkauskas.

Kardiologas pabrėžia, jog sveikiems asmenims, kurie nesijaučia darbingi arba daug laiko praleidžia prie kompiuterio, dirbdami protinį darbą, turi žemoką arterinį kraujospūdį, bėgimas gali padėti palaikyti aukštesnį arterinį spaudimą, o tai pagerina bendrą savijautą. Dėl šios priežasties žmonės pradeda jaustis energingesni, pagerėja darbingumas. Tad vidutinio intensyvumo bėgimas, trunkantis 30–60 min. per dieną, laikomas sveikatinančiu įpročiu, kalbant apie žmogaus širdies ir kraujagyslių sistemą. Pasak gydytojo P. Trinkausko, toks bėgimas mažina koronarinės širdies ligos atvejų skaičių, gerina arterinės hipertenzijos koregavimą. Tokie žmonės rečiau nutuks, tikėtina, kad turės žemesnę cholesterolio koncentraciją, rečiau sirgs antro tipo cukriniu diabetu. Yra duomenų, kad net nereguliarus sportavimas palankiai veikia sveikatos būklę.

Ką reikėtų žinoti, jei nusprendėte pabėgioti?

Turbūt vienas dažniausiai patariamų dalykų prieš bet kokį didesnį fizinį krūvį, sportą ar sunkesnį darbą bent vieną ar porą valandų nevalgyti. Tačiau yra ne vienas dalykas, apie kurį net nesusimąstome.

Ar maratonas tikrai turi buti svarbiausias tikslas Medcentras.lt

Egzistuoja staigios kardialinės mirties sindromas, kuris, laimei, nors ir retai pasitaiko – maždaug 1 atvejis iš 50 000–80 000 sportuojančių aukštųjų mokyklų studentų (JAV duomenimis), – visada yra skaudi netektis, sukelianti didelį rezonansą visuomenėje. Jauniems asmenims šis sindromas dažniau ištinka dėl kelių retų, kartais genetiškai perduodamų širdies ligų ar įgimtų širdį maitinančių kraujagyslių anomalijų. Tiems sportuojantiems, kam yra per 35 metus, dažniausia mirties priežastis sportuojant – koronarinė širdies liga arba ūmus širdies raumens kraujotakos nepakankamumas. 

Gydytojas kardiologas P. Trinkauskas pastebi, kad prieš pradėdamas intensyviau bėgioti ar sportuoti žmogus turėtų žinoti kelis svarbius dalykus: „Idealu būtų apsilankyti pas kardiologą ir pasidaryti širdies echoskopiją, įvertinti struktūrinius širdies pakitimus – ar norinčio sportuoti žmogaus širdis sveika, ar nėra įgimtų širdies anomalijų. Žmogus gali kuo puikiausiai jaustis, nesiskųsti skausmais ar dusuliu, tačiau yra tam tikrų būklių, kurios daug metų nerodo jokių simptomų, bet patyrus didesnį fizinį krūvį gali manifestuoti. Dėl to gali kilti pavojingų situacijų, net ir gyvybei. Nors taip būna gana retai, bet tikrai pasitaiko. Tad širdies echoskopija, elektrokardiograma ir fizinio krūvio mėginys labai rekomenduojami.

Pasak gydytojo, fizinio krūvio mėginys standartiškai atliekamas su pora prietaisų – ėjimo takeliu arba stacionariu dviračiu (veloergometru). Žmogus elektrodais prijungiamas prie šių aparatų ir fizinio krūvio metu monitoriuje stebima elektrokardiograma, kitaip vadinama krūvio EKG: „Mes iš dalies simuliuojame pačią sportuojančio žmogaus situaciją – iš pradžių krūvis yra nedidelis, tačiau tempas palaipsniui greitėja, kol žmogus turi pradėti bėgti arba labai sparčiai eiti. Krūvis didinamas tol, kol pasiekiamas tam tikras individualus širdies susitraukimų dažnis. „Šie testai gali suteikti daug naudingos informacijos apie fizinio krūvio toleranciją, širdies raumens mitybą, bendros kraujotakos reakciją į fizinį krūvį.“ Nors, pasak gydytojo, tai nėra labai jautrus tyrimas kraujotakos nepakankamumui vertinti, tačiau parodo, kas galėtų nutikti konkrečiam žmogui fizinio krūvio metu, šiuo atveju – bėgant. Tai leidžia įvertinti, kas vyksta su žmogaus kraujospūdžiu fizinio krūvio metu, taip pat stebimas širdies ritmas, ar neatsiranda sveikatai ir gyvybei pavojingų širdies ritmo sutrikimų.

Pasak gydytojo, dar vienas naudingas tyrimas – ramybės elektrokardiograma, kuri gali suteikti nemažai informacijos apie širdies ritmo laidumo sutrikimus bei kai kurias įgimtas širdies raumens ligas. Pavyzdžiui, hipertrofinė kardiomiopatija – gana reta liga, bet, derinant su kitais tyrimo metodais, gali būti nustatyta pacientui, kuris visiškai nieko blogo nejaučia ir net nenutuokia, jog serga šia liga.

Visgi ar bėgioti gali visi?

Nors pastaruoju metu masiniai bėgimai tapo itin populiarūs ir daugėja norinčių juos išbandyti, gydytojas P. Trinkauskas pastebi, jog ne visiems žmonėms bėgimas rekomenduojamas: „Jeigu žmogus neseniai, pavyzdžiui, metų bėgyje, fizinio krūvio metu, eidamas ar lipdamas laiptais buvo nualpęs ir nėra ištirtas kardiologų, jam iki ištyrimo fizinis krūvis turėtų būti bent jau laikinai apribotas. Tad maratonų, bėgimų ar varžymųsi tikrai nerekomenduočiau, taip pat jei žmogus fizinio krūvio metu jaučia spaudžiančio, deginančio pobūdžio skausmą krūtinėje arba pakrūtinyje – toks simptomas vadinamas krūtinės angina, kuri atsiranda dėl fizinės ar emocinės įtampos, kai dėl susiaurėjusių širdies kraujagyslių širdies raumeniui trūksta deguonies. Nerokemenduojama bėgioti, jei pacientas nutukęs, turi nekoreguotą, aukštą kraujospūdį. Nutukusiems pacientams palankesnis greitas ėjimas arba važiavimas dviračiu, plaukimas.

Ka reiketu zinoti jei nusprendete pabegioti Medcentras.lt

Gydytojas pastebi dar vieną simptomą, kuris gali būti  pavojingas, – tai dusulys fizinio krūvio metu. Nors šis simptomas iš karto neparodo, su kokia liga susidurta, jis yra labai svarbus. Pajutusiems panašius simptomus reikėtų kreiptis į gydytoją ir neversti savęs eiti į sporto renginius. Visgi nenorime jūsų per daug gąsdinti ir atsisakyti sveikos gyvensenos. Pasak gydytojo, yra daugybė lengvų, sveikatai nereikšmingų echoskopiškai aptinkamų širdies pakitimų ar ritmo sutrikimų, dėl kurių leidžiamas net ir didelis fizinis krūvis, tačiau kiekvienu atveju turėtų nuspręsti gydytojas.

Ar maratonas tikrai turi būti svarbiausias tikslas?

Gydytojas teigia, kad tenka susidurti su pacientais, kurie paklausus, ar sportuoja profesionaliai, atsako, jog yra mėgėjai. Visgi pasidomėjus išsamiau paaiškėja, jog per savaitę šis mėgėjas nubėga 145 km. Tokio krūvio, pasak gydytojo, mėgėjišku pavadinti nelabai galima: „Šiuo metu ypač populiarūs tolimų distancijų bėgimai. Visgi aš neskatinu rinktis tolimų distancijų bėgimo, nes viskas, kas krypsta link profesionalaus sporto, mums gali duoti daugiau žalos nei naudos. Žinoma, toks bėgimas yra įdomus, azartiškas iššūkis, bet iki 10 km bėgimas yra geriau širdžiai ir sveikatai. Dideli atstumai yra iššūkis organizmui, tad jokiu būdu tai negali būti ekspromtinis bėgimas visiškai netreniruotam žmogui. Negalima tiesiog imti, užsirašyti bėgti maratoną ir tikėtis, kad viskas kuo puikiausiai pavyks. Po poros kilometrų greičiausiai pajustumėte tempiantį skausmą po kuriuo nors šonkaulių lanku, ir iš didelio debesies iškristų mažai lietaus“, – pastebi gydytojas P. Trinkauskas.

Pasak gydytojo, sportuoti reikėtų pradėti palaipsniui, nuo mažų atstumų. „Visada skatinu bėgti dėl sveikatos, pasitenkinimo, kad parėjus namo būtų geresnė nuotaika“, – dalinasi patirtimi gydytojas P. Trinkauskas. Kadangi sportuojant gaminasi endorfinai – medžiagos, kurios sukelia pasitenkinimo jausmą, – pasportavę žmonės jaučiasi gerai, pailsėję, laimingi. Visgi neturėtų būti bėgama iki nukritimo vien norint pasiekti tą magišką skaičių – 42 km. 

O ar pats gydytojas mėgsta pabėgioti?

P. Trinkauskas ir pats labai mėgsta bėgioti, tiesa, pastebi, jog dėl gana intensyvaus gyvenimo tempo nelabai pavyksta tai daryti reguliariai. Gydytojas atskleidžia, kad stengiasi bent porą kartų per savaitę nubėgti 5–6 km, tada puikiai jaučiasi: „Stengiuosi bėgioti tiek žiemą, tiek vasarą. Nedalyvauju masiniuose renginiuose ar maratonuose, tai darau tik savo malonumui ir sveikatos gerinimui. Kitiems taip pat nerekomenduoju bėgti maratonų, drausti, žinoma, niekas negali, ypač sveikiems žmonėms, tačiau tai nėra itin sveika tiek organizmui, tiek širdžiai. O jei visgi nusprendėte bėgti tuos didžiulius atstumus, prieš tai labai siūlyčiau pasidomėti savo sveikata ir kreiptis į specialistus, bent kartą įsivertinti širdies ir kraujagyslių būklę.“

Gydytojas taip pat atskleidžia, jog jam bėgimas leidžia pailsėti, suteikia komforto jausmą, pagerina nuotaiką, atsiranda malonus nuovargis: „Bėgimas leidžia pailsėti nuo protinio darbo, kasdienių rūpesčių ir įtampos. Kartais girdžiu jaunus žmones sakant, jog bėgioti reikia tam, kad būtum sveikas. Bet jei esi sveikas, tai kam bėgioti? Tad norėčiau patikslinti – bėgimas naudingas ne tik sveikatai. Tai puikus dalykas norint geriau jaustis, o tai svarbu tiek paaugliams, tiek jaunimui, tiek vyresniems žmonėms.“

Dalintis
Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams.