2007 03 16

Ankstyva žarnyno vėžio diagnostika gali išgelbėti gyvybę

Ligų profilaktika (skiepai) ir diagnostika

Ankstyva zarnyno vezio diagnostika gali isgelbeti gyvybe

Daugumoje pasaulio šalių kovas yra skelbiamas kovos su žarnyno vėžiu mėnesiu. Šiemet Lietuvoje jau trečią kartą kovo mėnuo pažymimas kaip kolorektalinio (gaubtinės ir tiesiosios žarnos) vėžio mėnuo. Kolorektalinis vėžys pagal sergamumą tarp vėžinių ligų užima trečiąją vietą, ir tai sudaro apie 9 proc. naujai nustatomų piktybinių navikų.

Medicinos diagnostikos centro laboratorijos vedėja gydytoja Ina Šapranauskienė teigia, kad „profilaktika ir ankstyva diagnostika yra dvi svarbiausios ir efektyviausios strategijos, siekiant išsaugoti gyvybę, sumažinti vėžio ligų skaičių ir pašalinti vėžį, kaip vieną svarbiausių sveikatos problemų”.

Ankstyva vėžio diagnostika gerokai pailgina gyvenimo trukmę. Minėtai diagnostikai priskiriami apžiūros ir tyrimų metodai, padedantys kuo anksčiau diagnozuoti vėžines ligas (idealiai prieš prasidedant vėžio metastazavimui), kai dar įmanomas efektyvus gydymas. Optimalu, kai vėžį pavyksta nustatyti iki klinikinių požymių atsiradimo. Biologijos mokslo laimėjimai šiandien tai leidžia padaryti.

Medicinos diagnostikos centre atliekami įvairūs laboratoriniai tyrimai, padedantys nustatyti kolorektalinį vėžį, tarp jų ir vadinamieji vėžio žymenys: Tumor M2-PK išmatose, karcinoembrioninins antigenas (CEA) ir karbohidratinis antigenas 19-9 (CA 19-9) kraujyje.

Tumor M2-PK nustatymo išmatose tyrimas – tai iš esmės naujos kartos tyrimas, pasižymintis dideliu specifiškumu ir jautrumu. Lietuvoje šis tyrimas atliekamas tik Medicinos diagnostikos centre.

Diagnostikoje plačiai taikoma įvairių fermentų bei jų izoformų, būdingų atskiriems audiniams, nustatymas. Tumor M2-PK – glikolizėje dalyvaujančio fermento piruvatkinazės dimerinė forma, kurio padidėjęs kiekis yra būdingas naviko ląstelėms.

Išvardintais laboratoriniais tyrimais negalima patvirtinti vėžio ligos, jie tik įgalina atrinkti asmenis, kuriems randamas padidėjęs vėžio žymenų kiekis. Įtarus kolorektalinį vėžį, būtina atlikti instrumentinius tyrimus. Medicinos diagnostikos centre atliekami šie instrumentiniai tyrimai, padedantys nustatyti žarnyno vėžį: rektoskopija, sigmoidoskopija, kolonoskopija ir dvigubo kontrastavimo irigoskopija. Šių tyrimų metu paimama biopsinė medžiaga ir tiriamos audinių ląstelės dėl galimo piktybinio proceso, tokiu būdu yra patvirtinama arba atmetama diagnozė.

Gydytoja I. Šapranauskienė išskiria tokius požymius, į kuriuos reiktų atkreipti dėmesį ir kurie gali būti būdingi kolorektaliniam vėžiui: tuštinimosi pakitimai, kraujas išmatose, negyjančios žaizdos, neįprastas kraujavimas ar išskyros, sukietėjimai ar tinimai atskirose kūno vietose, pablogėjęs virškinimas. Labai svarbu žinoti tai, kad ankstyvosios stadijos vėžys gali ir neturėti jokių klinikinių požymių.

Kai kurie asmenys priklauso padidėjusios rizikos grupei – tai žmonės, patys sirgę vėžiu arba turintys paveldimumo faktorių (kurių pirmos eilės giminės serga ar sirgo vėžiu). Faktas, kad vaikai gali paveldėti pakitusius genus, jau yra patvirtintas. Rūkymas ir alkoholis didina riziką susirgti vėžiu.

Tačiau, nepaisant išvardytų priežasčių, kiekvienas iš mūsų taip pat gali susirgti vėžiu.

Apie 98 proc. visų gaubtinės ir tiesiosios žarnos navikų yra adenokarcinomos (žarnos liaukinio audinio augliai). Daugiausia sergama Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir tokiose Europos šalyse kaip Vokietija, Prancūzija ir Vengrija.

Gaubtinės žarnos vėžiu vienodai serga tiek vyrai, tiek moterys, o tiesiosios žarnos vėžiu dažniau serga vyrai (20–50 proc.). Gyvenimo rizika nuo gimimo iki kolorektalinio vėžio diagnozės yra 6 proc., o mirties rizika nuo kolorektalinio vėžio sudaro apie 2 proc. Tai yra 1 žmogui iš 3-ų, kuriems vystosi kolorektalinis vėžys, ši liga bus mirties priežastimi.

Lietuvos vėžio registro duomenimis, 2005 m. tarp vyrų buvo užregistruota 741 kolorektalinio vėžio naujas atvejis (46,2 – 100 000 gyventojų, 4 vietoje po prostatos, plaučių ir odos vėžio), moterų – 744 nauji atvejai (40,6 – 100 000 gyventojų, 3 vietoje po krūties ir odos vėžio).

Dažniausiai gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu suserga vyrai ir moterys tarp 50 ir 70 metų amžiaus. Lietuvos vėžio registro duomenimis, šioje amžiaus grupėje nauji atvejai siekia 40–50 proc.

Jei liga yra laiku diagnozuojama, pasveikimas artimas 100 proc., dėl to ankstyva diagnostika yra labai svarbi.

Dalintis
Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams.