Nauji laboratoriniai tyrimai Laimo ligai diagnozuoti

Medicinos diagnostikos centro Molekulinės diagnostikos tyrimų (PGR) laboratorijoje jau atliekamas tikslus ir patikimas tyrimas Laimo ligos pirminei stadijai diagnozuoti. Tiriant kraujo plazmą polimerazės grandininės reakcijos metodu, nustatomas Borrelia burgdorferi (Laimo ligos sukėlėjo) antigenas.

Į svarbiausius klausimus, susijusius su Laimo liga ir jos diagnostika, atsako medicinos genetikė Olga Černyšova.

– Kas platina Laimo ligą?

– Laimo liga – infekcinė liga, jos šaltinis – įvairūs laukiniai žinduoliai: pelės, stirnos, šernai. Šios ligos nešiotojai gali būti ir naminiai gyvūnai: šunys, karvės, arkliai, paukščiai. Žmonėms ir gyvūnams ligą platina erkės.

– Kuriuo metų laiku suaktyvėja erkės?

– Erkių aktyvumas, beje, kaip ir jų išgyvenamumas, labai priklauso nuo klimato sąlygų: temperatūros, drėgmės, gamtinio arealo ypatumų, maitintojų buvimo. Pagrindinis borelijų sukeliamų ligų platintojas Lietuvoje – Ixodes genties erkės. Jų aptinkama miškuose, parkuose. Aktyviausios būna kovo–lapkričio mėnesiais. Pastaruoju metu, vykstant klimato atšilimui, erkių aktyvumas pailgėjo net iki gruodžio mėnesio. Svarbu ir tai, kad pastebimas erkių pagausėjimas ir geografinis išplitimas.

– Kaip kito sergančiųjų Laimo liga skaičius pastaraisiais metais?

– Remiantis 2008 metų Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, Laimo liga daugiausia žmonių sirgo 2003 m. – 100 000 gyventojų buvo užregistruoti 106 ligos atvejai. 2007 m. nustatytas 41 atvejis.

– O koks erkių užkrėstumas borelijomis?

– Statistiškai skaičiuojama, kad erkių užkrėstumas Lietuvoje galėtų būti nuo 10 iki 48 proc. Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga įsisiurbus infekuotai erkei. Labai svarbus erkės kontakto su žmogumi laikas.

– Kokią įtaką turi erkės įsisiurbimo žmogui laikas susirgti Laimo liga?

– Jei erkė bus pašalinta per mažiau nei 24 val. (kai kurių šaltinių teigimu, mažiau nei per 56 val.), tikimybė užsikrėsti Laimo liga – maža. Per pirmąsias dvi paras erkė pasisavina nedidelį kraujo kiekį, vyksta jos prisitvirtinimas prie aukos. Praėjus maždaug 48 val., erkė pradeda intensyviai maitintis. Kuo ilgiau ji kontaktuoja su žmogumi, tuo didesnė galimybė borelijoms patekti į žmogaus organizmą.

Atliktos statistinės analizės rodo, kad tik apie 50 proc. žmonių pastebi erkes ant savo kūno. Labai dažnai jų nepastebi ir nežino apie gresiantį pavojų.

– Kodėl sunku laiku pastebėti įsisiurbusią erkę?

– Erkės gyvena nuo 2 iki 4 metų ir pereina kelis vystymosi etapus: kiaušinėlio, lervos, nimfos ir suaugusios erkės. Iš kiaušinėlio išsiritusi lerva būna 0,6 mm dydžio, vos matoma plika akimi. Todėl įsisiurbusios lervos dažnai lieka nepastebėtos. Nimfos dydis – iki 1,2 mm. Lytiškai subrendusi patelė būna 2,4–4,8 mm, o prisisiurbusi kraujo ji gali padidėti iki 10–12 mm.
Būtent lervos arba nimfos infekuoja žmogų, rečiau – suaugusių erkių patelės. Patinai maitinasi trumpai ir negausiai arba visai nesimaitina.

– Kaip turėtų elgtis žmogus, aptikęs įsisiurbusią erkę?

– Aptikus erkę, reikia kuo greičiau ją ištraukti. Geriausia, jei tai pavyksta padaryti vienu judesiu. Traukiant negalima spausti erkės pilvelio, jos sukioti, tepti aliejumi ar kremu. Žaizdelę reikia nuplauti vandeniu su muilu ir dezinfekuoti. Ištraukus įsisiurbusią erkę, reikėtų atidžiau stebėti savo sveikatą ne trumpiau kaip keturias savaites.

Jeigu erkės įkandimo vieta parausta, pablogėja savijauta, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tiems, kurie nėra pasiskiepiję nuo erkinio encefalito ar laimo ligos, rekomenduojama pas gydytoją apsilankyti profilaktiškai.
 

– Ar Laimo liga gali užkrėsti žmogus?

– Atvejai, kai Laimo ligą žmogus perduoda žmogui yra labai reti. Jie gali pasitaikyti:

• perpilant borelijomis infekuoto donoro kraują;
• nėštumo metu besilaukianti moteris gali perduoti Laimo ligą negimusiam kūdikiui. Tačiau nėra pasitaikę, kad ši liga sukeltų apsigimimus ar vaisiaus žūtį.

Manoma, nors nėra patvirtinančių šią prielaidą klinikinių atvejų, kad maitinanti krūtimi Laimo liga serganti moteris gali užkrėsti kūdikį. Užsikrėtus krūtimi maitinančiai motinai, patariama laikinai, kol ji gydoma antibiotikais, nutraukti maitinimą. Stebima, ar kūdikiui nepasireiškia boreliozės simptomai.

– Kokie Laimo ligos simptomai?

– Kiekvienam žmogui Laimo ligos simptomai pasireiškia labai individualiai. Ligos eigą lemia įvairios priežastys: amžius, gretutinės ligos, širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos būklė.

Laimo ligos požymiai yra nesaviti ir dažnai primena kitų ligų, tokių kaip virusinės infekcijos, įvairūs sąnarių sutrikimai, raumenų skausmai, lėtinio nuovargio sindromas ar net depresija, požymius.

Pirmasis simptomas, kurį galima pastebėti praėjus 1–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo, – odos eritema, t. y. paraudusi dėmė. Jos skersmuo gali būti apie 5 cm. Laikui bėgant, dėmė plečiasi. Ji gali pasiekti net 60–70 cm. Intensyviausia spalva būna centre, o į periferiją blykšta. Aplink dėmę gali būti juntamas maudžiantis skausmas ir tirpimas. Dažniausiai dėmė būna erkės įsisiurbimo vietoje, tačiau gali atsirasti ir kitur.

Pirminės ligos stadijos metu galimi galvos, raumenų, sąnarių skausmai, karščiavimas, bendras silpnumas, padidėję limfmazgiai toje kūno srityje, kur buvo įsisiurbusi erkė. Jei po vienos ar dviejų savaičių dėmė išnyksta, dar nereiškia, kad žmogus pasveiko. Po įsisiurbimo būtina kreiptis į gydytoją, nes negydoma Laimo liga gali įgauti sunkesnę formą.

Pirmoji ligos stadija gali praeiti ir visai be simptomų. Pirmieji požymiai gali atsirasti po 2–3 mėnesių.

Esant antrai ligos stadijai, išryškėja ligos sistemiškumas: atsiranda neurologinių ligų – neuritų, meningitų, kardiologinių sutrikimų, vystosi sąnarių uždegimas. Ligos gydymas gali pareikalauti kur kas daugiau laiko, neretai po gydymo skiriama ir Laimo ligos reabilitacija.

– Kokiais laboratoriniais tyrimais diagnozuojama Laimo liga?

– Laimo ligą galima nustatyti atliekant imunologinius kraujo serumo tyrimus. Deja, minėti tyrimai nėra visiškai patikimi dėl kelių priežasčių:

• jie informatyvūs tik praėjus daugiau nei dviem savaitėms po užsikrėtimo, nes tik tuomet kraujo serume aptinkami specifiniai antikūnai prieš borelijų antigenus;
• žmogaus burnoje yra saprofitinių borelijų, kurios turi tokius pat antigenus kaip ir borelijos Laimo ligos sukėlėjos, todėl serologinės reakcijos gali būti teigiamos dėl burnoje esančių borelijų;
• reakcija gali būti klaidingai teigiama dėl įvairių virusų, reumatoidinio veiksnio;
• kryžminių antikūnų atsiradimą taip pat lemia skiepai nuo leptospirozės ir kt. priežastys.

Svarbu žinoti, kad kuo anksčiau diagnozuojama Laimo liga, tuo lengviau ją išgydyti. Ankstyva diagnostika ir laiku pradėtas gydymas sutrumpina ligos eigą ir neleidžia išsivystyti sunkesnėms stadijoms.

Šiuo metu Medicinos diagnostikos centre atliekame vieną tiksliausių ir patikimiausių tyrimų Laimo ligos pirminei stadijai diagnozuoti. Tiriame kraujo plazmą polimerazės grandininės reakcijos metodu. Šis laboratorinis tyrimas leidžia nustatyti tris labiausiai Lietuvoje paplitusius Laimo ligos sukėlėjų genotipus: B. afzelli, B. garinii ir B. burgdorferi s.s. Taip pat galime tirti iš erkės įkandimo vietos paimto eksudato.

Kraujo plazmos ir eksudato tyrimą atliekame, kai nuo erkės įkandimo būna praėję iki 3–4 savaičių.

Įtarus užsikrėtimą šia pavojinga infekcija, galima pačiam atvykti į Medicinos diagnostikos centro laboratoriją arba nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją ar infekcionistą.