2020 11 04

Gydytoja paaiškina, ką turime žinoti apie diabetą

Skydliaukės, endokrininės ligos

Dizainas be pavadinimo

Troškulys, odos ir gleivinių sausumas, silpnumas, vangumas, svorio mažėjimas, regos pablogėjimas, dažnas šlapinimasis – simptomai apie kuriuos kartais net nepagalvojama, kaip apie simptomus. Dažnas iš mūsų panašius kūno procesus priskiria skubančio gyvenimo, poilsio trūkumo, ar netinkamos mitybos pasekmėms. Ieškome pasiteisinimų ir paaiškinimų, tačiau kartais šie požymiai gali signalizuoti apie daugelio ignoruojamą ligą – cukrinį diabetą. Būtent apie cukrinį diabetą kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vidaus ligų gydytoja, endokrinologe Nijole Morkvėniene.

Tai, kas gi yra tas cukrinis diabetas?

Cukrinis diabetas, visuomenėje dažnai vadinamas cukralige, lėtinė liga susijusi su medžiagų apykaitos sutrikimu pasireiškiančiu įvairaus laipsnio gliukozės kiekio padidėjimu kraujyje. „Svarbiausias hormonas reikalingas normaliai gliukozės apykaitai  – insulinas. Jis gaminamas kasos beta ląstelėse. Normaliai gliukozė iš virškinamojo trakto patenka į kraujotaką ir paskatina kasą gaminti insuliną, kuris padeda patekti gliukozei į įvairias ląsteles. O  jos gliukozę naudoja organizmo funkcijoms palaikyti. 

Morkveniene Nijole vidaus gydytoja

Kai insulino trūksta, arba jo veikimas nepakankamas (audinių rezistentiškumas insulino poveikiui) vystosi gliukozės kiekio kraujuje padidėjimas. Tai ir sutrikdo normalią medžiagų apykaitą bei sukelia organizme įvairius pakitimus pavyzdžiui, skysčių netekimą, ženklų svorio sumažėjimą, netgi vystosi gyvybei pavojinga būsena, kuri gali pereiti į komą. Būtent hiperglikemija sutrikdo normalią medžiagų apykaitą,“ – pastebi gydytoja N. Morkvėnienė.

 Cukrinio diabeto simptomai

Cukrinis diabetas yra rimta liga, galinti sukelti įvairių komplikacijų, todėl svarbu laiku atpažinti jos sukeliamus simptomus. Ligos simptomai priklauso nuo ligos trukmės, cukrinio diabeto tipo, ligos sunkumo. 

Pirmojo tipo cukrinio diabeto simptomai vystosi laipsniškai: troškulys, burnos džiūvimas, svorio mažėjimas esant apetitui, dažnas ir gausus šlapinimasis. Atsiranda didelis bendras silpnumas, odos ir gleivinių sausumas, odos ir genitalijų niežėjimas. Ligai progresuojant pradedamas justi acetono kvapas iš burnos, atsiranda vangumas, gali grėsti netgi sąmonės netekimas.

Pasak gydytojos N. Morkvėnienės, antrojo tipo cukrinis diabetas, iš pradžių gali nesukelti jokių simptomų. Dažnu atveju, prasidėjus ligai nemaža dalis sergančių net ir nežino, kad serga antro tipo cukriniu diabetu. Visgi, kai gliukozės kiekis kraujyje padidėja dar labiau, pasireiškia simptomai, panašūs kaip ir pirmojo tipo cukrinio diabeto atveju. Taip pat gydytoja pastebi, kad labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tokius simptomus, kaip svorio priaugimas, grybelinės infekcijos, galūnių dilgčiojimas ar nutirpimas, impotencija. 

 „Žmogų gali kamuoti daugiau nei vienas simptomas tuo pačiu metu, o dažniausiai pasitaikantys – padidėjęs troškulys ir dažnas šlapinimasis. Visuomenėje labiau bijomasi susirgti pirmojo tipo cukriniu diabetu, nes jis gydomas tik insulino injekcijomis. Tačiau, iš kitos pusės, pirmojo tipo cukrinis diabetas pasireiškia ūmiai, tad yra greitai diagnozuojamas, o antrojo tipo diabeto simptomai dažnu atveju ilgai ignoruojami, tad atsiranda komplikacijos, kurių gydymas sudėtingas,“ – teigia gydytoja N. Morkvėnienė. 

Pirmo tipo cukrinis diabetas – jaunų žmonių liga 

Cukrinis diabetas pagal ligos sudėtingumą skirstomas į pirmą arba antrą tipą. Pirmojo tipo cukriniu diabetu dažniausiai susergama vaikystėje ar paauglystėje ir liga vystosi sparčiai. Vyresnio amžiaus asmenims ši liga taip pat gali išsivystyti, bet ji vystosi lėčiau ir ne taip akivaizdžiai.

„Dažnai pirmo tipo cukriniu diabetu susergama po gripo kiaulytės ar užpuolus kitiems virusams arba susidūrus su aplinkos toksinais. Dėl jų poveikio organizmo imuninė sistema kasos beta ląstelėms pradeda gaminti antikūnus, kurie jas naikina. Pirmojo tipo cukrinio diabeto atveju organizmas yra nepajėgus išskirti reikiamo insulino kiekio. Šio tipo diabetas gydomas tik insulinu, tačiau jis gana greitai ir efektyviai padeda žmogui,“ – pasakoja gydytoja N. Morkvėnienė.

Antro tipo cukrinis diabetas – vyresnių žmonių liga

Antro tipo cukrinis diabetas yra genetiškai paveldima liga ir ji sudaro 85–95 procentus visų diabeto atvejų. Žmonėms, kurie turi genetinį polinkį, viršsvoris ir gausus cukraus vartojimas, paskatina greitesnį ligos atsiradimą. Visgi turintys polinkį sirgti šia liga, prisilaikydami dietinių reikalavimų – sureguliavus kūno svorį ir fizinį aktyvumą, gali šią ligą atitolinti arba visai jos išvengti.

Kaip pastebi gydytoja N. Morkvėnienė, antro tipo cukrinio diabeto atveju kasa gamina insuliną, tačiau jo veikimas audiniuose yra nepakankamas. Kadangi ilgą laiką šios ligos simptomų gali ir nebūti, yra pavojus ją diagnozuoti pavėluotai jau atsiradus cukrinio diabeto komplikacijoms.

„Komplikacijos gali būti gana įvairios ir, žinoma, rimtos – akių tinklainės pažeidimas, inkstų pažeidimas, dėl blogos gliukozės kontrolės atsiranda smulkiųjų ir stambiųjų kraujagyslių pažeidimas ir kitos kraujagyslių ligos. Tad labai svarbu, kuo anksčiau diagnozuoti šią ligą,“ – pastebi gydytoja N. Morkvėnienė.

Kaip suvaldyti šią ligą?

Šiuo metu nėra priemonių, kurios leistų išgydyti šią ligą, tačiau pasak gydytojos N. Morkvėnienės, žmogus šią ligą gali sėkmingai valdyti.

„Yra įvairiausių vaistų, savikontrolės priemonių, kurios padeda žmogui sveikai ir kokybiškai gyventi. Tiesiog reikia pažinti savo ligą ir ją kontroliuoti. Cukrinio diabeto gydymo  pagrindą sudaro dieta, fizinis aktyvumas, glikemijos kontrolė, pacientų švietimas, kalbant apie šią ligą ir vaistai. Vis dėlto, labai svarbu pacientus supažindinti su šia liga ir tai daryti visuose sergančio priežiūros lygiuose. Dėl šios priežasties ligoninėse dirba specialistai, cukrinio diabeto slaugytojos, kurios paaiškina, kaip gyventi su šia liga,  supažindina su būsimais mitybos pokyčiais,“ – teigia gydytoja N. Morkvėnienė.

Svarbiausia – tyrimai

Visgi svarbiausia nepamiršti, kad norint laiku nustatyti šią ligą ir išvengti komplikacijų, labai svarbu darytis tyrimus. Cukrinis diabetas turi būti patvirtintas laboratorijoje tiriant gliukozę veninio kraujo plazmoje. Tyrimą patariama atlikti ryte, nevalgius.

„Cukrinio diabeto diagnozė nekelia abejonių, kai nustatomi specifiniai diabeto simptomai ir ryški hiperglikemija. Visgi, reikėtų nepamiršti, kad visi vyresni, nei 45 metų amžiaus žmonės, turintys bent vieną iš rizikos veiksnių, turėtų šiam tyrimui skirti ypatingą dėmesį,“ – sako vidaus ligų gydytoja, endokrinologė N. Morkvėnienė.   

Rizikos veiksniai laikomas viršsvoris, jei žmogus turi pirmos eilės giminaičių sergančiu diabetu (tėvai, broliai, seserys,vaikai), moterys, gimdžiusios > 4 kg naujagimius ir sirgusios nėščiųjų cukriniu diabetu. Taip pat tie, kurie turi padidėjusį kraujo spaudimą (>140/90), lipidų apykaitos sutrikimą (-DTL<0,9 ir/ar TG>2,2), turėję gliukozės tolerancijos sutrikimą ar sutrikusią glikemiją nevalgius, besiskundžiantys širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetui būdingais simptomais. Taip pat svarbu nepamiršti, kad žmonės kartais gali neturėti jokių požymių, tačiau sirgti šia liga, tad tyrimas yra labai svarbus dalykas,,“ – teigia gydytoja N. Morkvėnienė

Dalintis
Gaukite mūsų naujienas ir akcijų pasiūlymus!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams.