2021 03 19

Kineziterapeutas apie čiurnos traumas: kodėl jas gydant svarbu nepraleisti reabilitacijos?

Sporto medicina, reabilitacija, kineziterapija

Ciurnos traumos kineziterapija

Kasdien mūsų pėdos ir kojos patiria didžiulę apkrovą, apie kurią, tiesa, nesusimąstome, kol nepatiriame skausmingos traumos. Reabilitacijos specialistai teigia, kad būtent čiurnos traumos yra viena dažniausiai pasitaikančių problemų, dėl kurių į juos kreipiasi pacientai. Apie tai, kokios gali būti čiurnos traumos, kaip jos gydomos ir kaip sumažinti jų riziką, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutu Mykolu Rimu.

Čiurnos raiščių patempimai – viena dažniausių traumų

Žmogaus pėdą sudaro 26 kaulai, 33 sąnariai ir daugiau nei 100 raumenų, sausgyslių ir raiščių. Visa ši sistema padeda pėdoms atlikti atraminę, balansinę ir amortizacinę funkciją. Sugerdama smūgius, pėda apsaugo ir užtikrina daugelio kitų kūno dalių ir sistemų būklę. Čiurnos raištis jungia du kaulus ir yra didelio tanko audinio juosta, užtikrinanti sąnarių stabilumą ir atramą. Raiščiai sudaryti iš elastinių skaidulų, kolageno ir fibrocitų.

„Čiurnos raiščių patempimai ar plyšimai yra vienos labiausiai paplitusių traumų. Dažnu atveju traumų patiriama sportuojant, bet nereikia būti sportininku, kad patirtumėte sunkų sužalojimą. Net tiesiog išėjus pasivaikščioti miško taku dėl nelygaus paviršiaus čiurna gali pakrypti į šoną ir patirti stiprią traumą, kurią išsigydyti prireiks įdėti daug darbo ir būti užsispyrusiam“, – atkreipia dėmesį kineziterapeutas Mykolas Rimas.

Viskas prasideda nuo mikrotraumų

Kineziterapeutas Mykolas Rimas

 

„Mikrotrauma – tai labai mažas tam tikros kūno dalies sužalojimas. Dažniausiai mikrotraumos įvyksta daug kartų, tačiau nesukelia jokių žymesnių simptomų, jas patyręs žmogus dažnai tiesiog nieko nejaučia, todėl tokias traumas sunku pastebėti. Tačiau net jei ir nieko nejaučiame, mikrotraumos sukelia nedidelį paveikto audinio uždegimą. Kūnas tarsi automatiškai pradeda saugoti pažeistą vietą, o tai turi neigiamos įtakos visam mūsų judamajam aparatui“, – sako M. Rimas.

Mokslinėje literatūroje teigiama, kad toks procesas turi didelį neigiamą poveikį gretutiniams sąnariams ir audiniams. Pakinta laikysena, o tuomet žymiai padidėja tikimybė patirti sunkią traumą, atsiranda klubų, kelių skausmas, kurių tikroji priežastis gali būti praeityje patirta pėdos ar čiurnos trauma. Todėl labai svarbu pajutus net ir menkiausius simptomus nenumoti ranka, bet kreiptis į gydytoją ar kineziterapeutą.

Čiurnos patempimai skirstomi į tris laipsnius

Specialistas paaiškina, kad čiurnos patempimai įvyksta, kai raumenys ir sausgyslės išsitempia per toli. Įvykus patempimui, dažnai jaučiamas skausmas, patinimas ir raumenų spazmai. Jei sužalojimas nestiprus, paprastai jis gydomas tiesiog namuose, skausmas ir patinimas atslūgsta savaime. Tačiau patyrus didesnį sužalojimą, ne tik simptomai būna kur kas intensyvesni – stiprus tinimas, sunkiai pakeliamas skausmas, bet ir būtina kreiptis į gydytoją, kuris tiksliai nustatys, kuri čiurnos dalis pažeista, įvertins pažeidimo laipsnį ir skirs tinkamą gydymą.

Pasak kineziterapeuto, čiurnos patempimus galima suskirstyti į tris laipsnius, atsižvelgiant į jų sudėtingumą.

Pirmas laipsnis – kai raiščių skaidulos pažeidžiamos labai nežymiai. Tokiu atveju jaučiami ir nežymūs simptomai – lengvas skausmas, tinimas. Dažnai patyrę tokio laipsnio sužalojimą žmonės nė nesikreipia į gydytoją ir traumą sėkmingai gydosi namuose. Kartais tam iš tiesų pakanka tik poilsio.

Antras laipsnis – tai dalinis audinių plyšimas. Patyrus antro laipsnio traumą, jaučiamas vidutinio stiprumo skausmas, kamuoja ryškesnis tinimas, sutrinka pėdos mobilumas. Dažnai šie simptomai savaime paskatina pacientus kreiptis į gydytoją.

Trečias laipsnis – visiškas raiščio plyšimas. Plyšus raiščio audiniams, pasireiškia stiprus tinimas ir skausmas, kuriam malšinti įprastai prireikia medikamentų. Tokiu atveju ne tik būtina kreiptis į gydytoją, bet ir dažnai taikomas chirurginis traumos gydymas.

„Pirmo ir antro laipsnio sužalojimai dažniausiai gydomi neoperaciniu būdu.  Moksliniai tyrimai patvirtina, kad pacientams, kuriems buvo atliktas chirurginis gydymas, prireikia daugiau laiko grįžti prie įprastos fizinės veiklos. Be to, tyrimai patvirtino, kad pirmo ir antro laipsnio sužalojimams gydyti rekomenduojama laikytis ramybės režimo, dėti ledą, įtvarus ir pakelti galūnę“, – sako M. Rimas.

Daugelis garsių specialistų  taip pat teigia, kad net ir ūmias čiurnos traumas galima sėkmingai gydyti taikant individualias programas, įvairius kineziterapijos metodus. Pasitelkus tinkamai parinktus metodus, sumažinamas skausmas ir atkuriamas čiurnos sąnario stabilumas. Intervencinis gydymas dažniausiai rekomenduojamas tik tuo atveju, kai net ir po ilgalaikio konservatyvaus gydymo nematoma teigiamų rezultatų.

Svarbų vaidmenį atlieka reabilitacinis gydymas

Kineziterapeutas M. Rimas pasakoja, kad, nepaisant to, kokio sunkumo čiurnos trauma, visais atvejais ją gydant svarbų vaidmenį atlieka reabilitacija, nes tinkamai negydant galimos nemalonios ilgalaikės pasekmės, dėl kurių ateityje gali kilti ir daugiau sąnarių bei raumenų problemų.

Patyrus čiurnos traumą, pagrindinis reabilitacijos tikslas – apsaugoti čiurną, sumažinti patiriamą skausmą, pagerinti kraujotaką ir atkurti prarastas jos funkcijas.

„Mūsų reabilitacijos komanda dirba pagal 3R metodikos principus – kiekviena R šifruojama kaip reset, re-enforce ir reload – atkurti, sustiprinti ir perkrauti. Tai garantuoja geriausią teigiamą rezultatą. Šios metodikos pagrindinis tikslas yra aukščiausio lygio priežiūra, kurią dažniausiai gauna aukšto meistriškumo atletai“, – pasakoja M. Rimas.

Pasak jo, vienas svarbiausių šios metodikos etapų – tikslingas ištyrimas, kuris padidina ir paties gydymo efektyvumą. Taigi, pirmasis vizitas pas specialistą skirtas nuodugniam holistiniam ištyrimui ir tolesnės gydymo programos sudarymui. Dažnu atveju sutrikusi vienos kūno dalies funkcija turi įtakos ir visai žmogaus judėjimo biomechanikai, todėl gydant net ir lokalų sutrikimą svarbu vertinti bendrą visumą.

„Pirmoji, atkūrimo, fazė skirta nustatyti pažeistas vietas ir atkurti žmogaus kūno pirmines funkcijas. Antroje, sustiprinimo, fazėje pasitelkiami ir specialūs įtvarai, taikomas kinezioteipavimas, pacientas mokomas ergonomiškai judėti. Trečioji, paskutinė gydymo fazė – „perkrovimas“. Jos tikslas – tarsi įdiegti „naują programinę įrangą“ mūsų nervų sistemoje, kuri padėtų palaikyti ir dar pagerinti jau pasiektus rezultatus“, – aiškina kineziterapeutas M. Rimas.

Prireikia kantrybės, bet rezultatai atperka laiką

Rimas sako, kad reabilitacija tuo ir ypatinga, kad, kitaip nei daugelyje kitų medicinos šakų, čia negali paskirti tabletės ar suleisti vaistų ir negalavimas praeis. Dažnu atveju reabilitacija reikalauja kantrybės ir pasiryžimo siekti rezultatų, o tai gali užtrukti ir keletą mėnesių ar net pusmetį, metus.

„Reabilitacijos metu labai svarbi komunikacija. Specialistui svarbu jausti ne tik fizines paciento galimybes, bet ir emocinę būseną, nusiteikimą. Natūralu, kad ir pačiame procese būna pakilimų ir nuolydžių, todėl svarbu nebijoti prireikus stabtelėti ar net žengti žingsnį atgal, jei to reikia dėl paciento fizinės būklės, sveikatos. Be to, svarbu, kad pacientas jaustųsi gerai ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Visa tai užtrunka, bet pasiekti rezultatai atperka tam skirtą laiką – po sėkmingos reabilitacijos atstatoma ne tik pažeista kūno dalis, bet ir sustiprinamas visas kūnas, pagerėja bendra fizinė būklė“, – sako kineziterapeutas.

Kaip elgtis patyrus čiurnos traumą?

Pasak kineziterapeuto M. Rimo, patyrus čiurnos traumą, jau pirmosiomis minutėmis rekomenduojama imtis šių veiksmų: imobilizuoti sužeistą koją ir atlikti kompresiją – tam padės tinkamas ir kokybiškas elastinis čiurnos įtvaras. Jis padės imobilizuoti čiurną, prigludęs prie odos suteiks kompresijos efektą, turės teigiamos įtakos kraujotakos gerinimui, skausmo ir tinimo mažinimui. Sužalotą galūnę taip pat reikėtų pakelti aukščiau ir apie 10–15 minučių pažeistą vietą pašaldyti ledu.

Traumų prevencija

Rimas teigia, kad yra įvairių metodų, padedančių sumažinti traumų riziką. To paprastai mokomi aukšto meistriškumo sportininkai, bet ir jiems neretai pasitaiko patirti traumų.

Kineziterapeutas dalinasi keliais patarimais, kaip sumažinti pakartotinės traumos tikimybę:

  • Jei neseniai patyrėte traumą, grįžtant prie įprastos fizinės veiklos, rekomenduojama dar kurį laiką naudoti pažeistai vietai specialų įtvarą.

  • Rekomenduojama stiprinti tiek viršutinių, tiek apatinių galūnių raumenų jėgą, atliekant pratimus ant nestabilios platformos.

  • Tempimo pratimai padeda sumažinti traumų riziką.

  • Sumažinti traumų riziką padeda ir tinkamai parinkta avalynė, pritaikyta pasirinktai veiklai, pavyzdžiui, bėgimui, žygiui, krepšiniui ar tenisui.

  • Ir, žinoma, prieš didesnio intensyvumo fizines veiklas svarbu nepamiršti apšilti.

Dalintis
Nepraleiskite mūsų naujienų ir akcijų

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams