Susipažinkite su uhealth! Gaukite skaitmenines šeimos gydytojo paslaugas per 24 val. Apie uhealth

2023 04 04

Reabilitacija po čiurnos lūžio – greičiausias būdas susigrąžinti judėjimo laisvę

Sporto medicina, reabilitacija, kineziterapija

5 min. skaitymo

Ciurnos traumo reabilitacija

Čiurnos pažeidimai – dažna problema, kamuojanti ne tik sportininkus

Čiurnos sąnarį sudaro trys kaulai: blauzdikaulis, šeivikaulis ir šokikaulis. Blauzdikaulis kartu su šeivikauliu sudaro tarsi „kišenę“, kurioje yra šokikaulis. Per jį visas kūno svoris perduodamas pėdai, o sąnarį supantys raiščiai, sausgyslės ir raumenys užtikrina jo stabilumą. Taigi, čiurnos sąnarys atlieka dvigubą funkciją – užtikrina ir judesį, ir stabilumą, sugeria smūgius šuolių metu, palaiko pusiausvyrą stovint. 

 

Kineziterapeutė G. Damušytė.

„Čiurnos sąnario pažeidimai – antra pagal dažnumą trauma sporte. Vis dėlto čiurnos traumos būdingos ne tik sportininkams. Kartu tai ir vienas dažniausių pažeidimų, patiriamų kasdienėje veikloje, kai dažniau pasitaiko čiurnos raiščių patempimai ar plyšimai. Dažniausiai čiurnos traumos įvyksta tuomet, kai netinkamai pastačius pėdą pakrypsta čiurna arba populiariai tariant nikstelima koja. Net 85 proc. šių traumų įvyksta išorinėje čiurnos dalyje“, – pasakoja Reabilitacijos ir sporto medicinos centro kineziterapeutė G. Damušytė.

Įdomu tai, kad čiurnos traumų dažniau patiria moterys, tarp jaunimo – vaikai, lyginant su paaugliais ar suaugusiaisiais. Didesnę riziką patirti čiurnos traumą taip pat turi sportuojantieji vidaus ar lauko aikštynuose.

Čiurnos traumų gydymas

Pasak specialistės, čiurnos traumų gydymas priklauso nuo pačios traumos specifikos ir sudėtingumo. „Jei tai tik lengvas vienkartinis čiurnos raiščių patempimas be pasireiškiančio tinimo ir judesių apribojimo, nerimauti nereikia ir ypatingas gydymas nereikalingas. Tačiau esant sudėtingiems pažeidimams, pavyzdžiui, nestabiliems čiurnos kaulų lūžiams, visiškiems raiščių ar sausgyslių plyšimams, jau reikia medikų dėmesio, reabilitacinio, o kai kuriais atvejais ir operacinio gydymo. Patyrus sunkią čiurnos traumą, būtina kreiptis medicinos pagalbos – reikalinga gydytojo ortopedo-traumatologo apžiūra“, – sako G. Damušytė. Kineziterapeutė atkreipia dėmesį ir į pasikartojančius čiurnos patempimus. Pasak jos, tai signalas, kad reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

Kodėl gydant čiurną negalima praleisti reabilitacijos?

„Įvykus čiurnos traumai, sutrinka sąnario judėjimo funkcija: sumažėja judesio amplitudės, atsiranda patinimas, sąnarinių paviršių pažeidimai. Visa tai gali turėti įtakos osteoartrito ar lėtinio čiurnos nestabilumo atsiradimui. Reabilitacija po čiurnos traumos padeda susigrąžinti visavertę sąnario judėjimo funkciją, išvengti nereikalingų komplikacijų ir sumažinti traumų pasikartojimo tikimybės“, – sako G. Damušytė.

Anot kineziterapeutės, dažna klaida, kurią daro čiurnos ir ne tik traumas patyrę žmonės, – ne iki galo atlikta reabilitacija. Po tokių traumų svarbu 90 % išgyti. Tai reiškia, kad, atlikus funkcinius testus, jėgos ir judesio amplitudės testavimą, reikalingas 90 % rezultatų atitikimas, palyginti su sveika koja. Kitu atveju padidėja tikimybė patirti pakartotinę apatinės galūnės traumą, atsirasti lėtiniam čiurnos nestabilumui ar osteoartritui.

Reabilitacija po čiurnos operacijos

Anot kineziterapeutės, įvykus čiurnos regiono lūžiui, chirurginės operacijos prireikia ne visuomet. Jei lūžis be poslinkių, čiurna įmobilizuojama gipso įtvaru 3–6 savaitėms, tuomet taikoma reabilitacija po čiurnos lūžio.

„Vis dėlto jei lūžis komplikuotas ir lūžusių fragmentų nepavyksta grąžinti į tikslią anatominę padėtį, atliekama chirurginė operacija, kurios metu šie fragmentai sutvirtinami. Tokiu atveju gydymas ir reabilitacija po čiurnos lūžio operacijos trunka ilgiau. Priklausomai nuo traumos sudėtingumo, reabilitacija po čiurnos traumos gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų. Jos metu taikoma kineziterapija salėje, kineziterapija vandenyje, masažai, įvairios fizioterapijos procedūros, kurias skiria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Fizioterapijos užsiėmimų metu taikomos tokios procedūros kaip limfodrenažas, šaldanti kompresija, elektroterapija, magnetoterapija. Kartu su kineziterapijos užsiėmimais, visas reabilitacinio gydymo kompleksas padeda greičiau atsigauti po operacijos ir grįžti prie kasdienės neribojančios veiklos ar mėgstamo sporto“, – aiškina Reabilitacijos ir sporto medicinos centro specialistė.

Reabilitacija po čiurnos raiščių patempimo

Kineziterapeutė G. Damušytė pasakoja, kad, esant čiurnos raiščių patempimui, atsigavimas įprastai trunka iki 4 savaičių. Vis dėlto jei patempimas stipresnis ar linkęs dažnai kartotis, gijimas gali trukti ir iki 12 savaičių ar ilgiau.

Reabilitacijos po čiurnos raiščių patempimo metu pradžioje rekomenduojamas įtvaras, taikomos priemonės mažinti uždegimą ir skausmą. Vėliau pereinama prie judesio amplitudės atkūrimo, apkrovos, pusiausvyros ir koordinacijos lavinimo, gali būti naudojamas kinezioteipavimas.

Reabilitacija po čiurnos raiščių rekonstrukcijos

Reabilitacija po čiurnos raiščių rekonstrukcijos, pasak kineziterapeutės, panaši kaip ir po čiurnos lūžio operacijos ir gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų. Operavęs chirurgas pateikia rekomendacijas ir terminus, kiek laiko reikės nešioti įtvarą, kada bus galima kūno svorį perkelti ant operuotos kojos.

„Reabilitaciją rekomenduojama pradėti iškart po operacijos – taip kitos kūno dalys bus apsaugotos nuo nusilpimo. Kol čiurnos sąnarys negali būti judinamas, galima apkrauti kelį, klubą supančius raumenis, stiprinti liemens raumenis, taip apsaugant juos nuo atrofijos, kartu paspartinant atsigavimą po operacijos ir grįžimą prie kasdienės veiklos. Maždaug 1–2 mėn. po operacijos, chirurgui leidus, galima pradėti judinti ir pačią čiurną“, – pasakoja kineziterapeutė.

Pasak jos, ilgą laiką praleidus su įtvaru, čiurnos sąnarys būna sustingęs, aplinkiniai raumenys nusilpę, taigi reabilitacijos metu siekiama atkurti judesio amplitudę, sustiprinti raumenis ir stabilizuoti sąnarį, kartu išmokti vaikščioti. Tuomet jau galima grįžti prie įprastos kasdienės veiklos be jokių apribojimų.

Pirmoji pagalba po čiurnos traumos ir tolesni veiksmai

Pasak G. Damušytės, įvykus čiurnos traumai, pirmąsias 48 val. rekomenduojama taikyti šias priemones:

  • atlikti sąnario kompresiją;
  • pakelti pažeistą koją aukščiau širdies lygio;
  • apsaugoti nuo didesnio traumavimo;
  • šaldyti;
  • atlikti lengvus judesius, kurie nekelia skausmo.

Praėjus šiam laikui galima taikyti optimalią apkrovą ir judėti, jei nėra patinimo ir skausmo. Jei pastebimas didesnis patinimas ar jaučiamas skausmas, ypač jei tai trukdo eiti, būtina kreiptis medicinos pagalbos, apsilankyti pas gydytoją.

Kada patyrus čiurnos traumą būtina medicinos pagalba?

Kineziterapeutė sako, kad tai suprasti padės specialistų naudojama „Ottawa“ taisyklė. Jei jums tinka bent vienas iš toliau išvardytų teiginių, būtina kreiptis į gydymo įstaigą dėl galimo čiurnos lūžio:

  • jaučiamas skausmas ties išorine kulkšnies dalimi, apie 6 cm kaulo ilgio (paspaudus pirštais);
  • jaučiamas skausmas ties vidine kulkšnies dalimi, apie 6 cm kaulo ilgio (paspaudus pirštais);
  • jaučiamas skausmas einant – ant traumuotos kojos neįmanoma išlaikyti kūno svorio.
Dalintis

Nedelskite, rūpinkitės savimi!

Registruotis konsultacijai
Gaukite mūsų naujienas ir akcijų pasiūlymus!

Gydytojų patarimų ir specialūs pasiūlymai tik prenumeratoriams