2020 07 14

Šilumos smūgis itin pavojingas vaikams ir senjorams

Vaikų sveikata, pasiruošimas mokslo metams

Silumos smugis itin pavojingas vaikams ir senjorams Medcentras

„Buvo pats vidurvasaris, kaitino saulė, o oro temperatūra perkopė 30 laipsnių. Visa šeima smagiai leidome laiką lauke, maudėmės baseine, kol po popiečio miego mažasis Jokūbas prabudo karščiuodamas. Buvo mieguistas, atrodė netgi nusilpęs, tarsi būtų sunkiai peršalęs. Labai išsigandome, nežinojome, kaip elgtis“, - pasakoja tuomet dvimečio Jokūbo mama Aistė.

Mažąjį Jokūbą ištiko gana dažnas, ypač tarp mažamečių vaikų, reiškinys – perkaitimas – paaiškina Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Inga Lapūnienė ir dalijasi įžvalgomis kaip apsaugoti savo atžalas ir patiems apsisaugoti nuo perkaitimo, neretai vadinamo tiesiog saulės smūgiu.

Kodėl ištinka šilumos smūgis?

„Karštomis vasaros dienomis, ypač, jei aktyviai leidžiame laiką, būname saulės atokaitoje, geriame nepakankamai vandens, organizme susikaupia šilumos perteklius. Įprastai šį perteklių organizmas pašalina prakaituodamas, deja, kartais jam taip ir nepavyksta išgarinti susikaupusios šilumos ir tuomet ištinka vadinamasis šilumos smūgis. Tai pavojinga būklė, ypač mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, galinti sukelti dehidrataciją ir gyvybiškai svarbių organų pakenkimus“, – sako šeimos gydytoja I. Lapūnienė.

Itin pavojingas vaikams ir senjorams

Šeimos gydytoja Inga Lapūnienė atkreipia dėmesį, kad perkaitimas itin pavojingas vaikams, ypač kūdikiams ir mažamečiams, taip pat senjorams, ypač vyresniems nei 75-erių.

 

„Vaiko organizmas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiojo, todėl karštis jį veikia labiau. Vaikai mažiau prakaituoja, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išvystyti ir atsivėsinimo procesas užtrunka ilgiau, jie turi didesnę riziką perkaisti ir susirgti ligomis, susijusiomis su perkaitimu, – sako gydytoja – tuo tarpu senjorams itin pavojingas skysčių netekimas, dėl kurio gali sutrikti kraujo krešumas, kyla trombozės, hipertenzinės krizės rizika, galinti baigtis miokardo infarktu ar ūminiu insultu“.

Pasak gydytojos, perkaitimas taip pat pavojingas ir sergantiems lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, diabetu, kenčiantiems dėl nutukimo, turintiems skydliaukės sutrikimų.

Simptomus supainioja su peršalimo ligomis

Šeimos gydytoja pastebi, jog perkaitimą nesunku supainioti su peršalimo ligomis. Pasak jos, perkaitimui taip pat būdingi tokie simptomai kaip bendras silpnumas, galvos skausmas, pakilusi temperatūra (net iki 40 laipsnių). Vis dėl to ištikus šilumos smūgiui būdingi ir tokie simptomai kaip: galvos svaigimas, pykinimas, gali prasidėti viduriavimas. Perkaitusį žmogų dažnai kamuoja stiprus troškulys, apima mieguistumas, vangumas, gali sutrikti orientacija aplinkoje, darosi sunku eiti. Taip pat perkaitimui būdinga ir paraudusi karščiuojanti oda, padažnėjęs širdies plakimas.

Kaip apsisaugoti nuo perkaitimo?

„Bene pagrindinis patarimas, kaip sumažinti perkaitimo riziką – vartoti pakankamai skysčių. Tiesa, karštomis dienomis verčiau rinktis paprastą arba mineralinį vandenį, riboti saldžių, gazuotų ar kofeino turinčių gėrimų vartojimą, kurie, atvirkščiai, skatina skysčiu pasišalinimą iš organizmo. Dažniau atsigerti pasiūlykite ir mažiems vaikams, ypač, jei šie dar nemoka patys paprašyti arba yra pernelyg pasinėrę į žaidimus“, – pasakoja Inga Lapūnienė.

Karštomis dienomis rekomenduojama riboti ir fizinę veiklą. „Jeigu įmanoma, likite viduje, ypač karščiausiu paros metu, nuo 11 val. iki 17 val. Veiklą planuokite ankstyvą rytą, vėlyvą popietę ar vakare“, - sako gydytoja.

Karštomis dienomis gydytoja pataria dėvėti ir tinkamą aprangą – rinktis laisvus, šviesius, orui laidžius natūralių audinių drabužius, nepamiršti dėvėti kepurės ar kito galvos apdangalo. Ruošiantis miegoti – gerai išvėdinti patalpas, o miego metu užtikrinti oro cirkuliaciją kambaryje.

Spąstais gali tapti ir automobilis, ir vaikiškas vežimėlis

Šeimos gydytoja Inga Lapūnienė atkreipia dėmesį, į vieną dažniausiai kūdikius auginančių mamų daromą klaidą dengti kūdikio vežimėlį skaromis ar kitais audiniais, taip siekiant apsaugoti nuo saulės.

„Tai viena didžiausių ir pavojingiausių klaidų vasarą. Kai lauke kaitina saulė, uždaras kūdikio vežimėlis gali virsti kone šiltnamiu. Uždengus jį audiniu, vežimėlyje sutrinka oro cirkuliacija ir taip dar labiau padidinama perkaitimo riziką. Ypač vasarą svarbu pasirūpinti, kad vežimėlyje cirkuliuotų šviežias oras – rinktis orui laidų vežimėlio stogelį, vietoje – audinio specialų skėtį nuo saulės, o jei jau pridengti, tai tik itin plonu ir laidžiu audiniu, užtikrinant, kad į lopšį pateks pakankamai šviežio oro“, – įspėja gydytoja.

Pasak jos, perkaitimo spąstais gali tapti ir automobilis, todėl niekada nereikėtų jame palikti vaikų vienų, net ir labai trumpam. Stovinčiame automobilyje oras gali įkaisti net iki 40 laipsnių virš lauke esančios temperatūros, o didžiausias temperatūros šuolis fiksuojamas jau per pirmas 5 minutes nuo automobilio užrakinimo.

Kaip elgtis ištikus šilumos smūgiui?          

Stipriai sukaitus, rekomenduojama persikelti į vėsesnę patalpą ar šešėlį, pailsėti, lėtai gurkšnojant išgerti vandens. Jei pasireiškė šilumos smūgiui būdingi simptomai: padažnėja pulsas, pykina, žmogus netenka sąmonės, būtina nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą. Iki atvyks medikai, perkelkite perkaitusį žmogų į kuo vėsesnę vietą, nuvilkite drabužius, jei žmogus sąmoningas, duokite atsigerti, stenkitės sumažinti kūno temperatūrą – apšlakstykite vėsiu vandeniu, apklokite vėsiu vandeniu sušlapintais rankšluosčiais. Jei žmogus neteko sąmonės, paguldykite jį ant šono, patikrinkite ar kvėpuoja, kritiniu atveju imkitės pirminio gaivinimo.

Dalintis