2022 03 03

Kokias ligas rodo besikartojantys virškinimo sutrikimai?

Virškinamojo trakto ligos

Kokias ligas rodo besikartojantys virskinimo sutrikimai

Eglė Dagienė, manodaktaras.lt

Kiekvienas iš mūsų esame bent kartą gyvenime susidūrę su virškinimo organų sutrikimais. Nors dažnai jie praeina savaime, dalis jų ne tik tęsiasi ilgesnį laiką, bet ir stiprėja. Tiek jaunimas, tiek garbingo amžiaus žmonės vis dažniau skundžiasi rėmens, sunkumo jausmu viršutinėje pilvo dalyje, diskomfortu pavalgius ar pilvo pūtimu. Medicinos ir diagnostikos gydymo centro vidaus ligų gydytoja Lina Aleškevičienė pasakoja apie kokias rimtesnes ligas tai gali byloti ir kada kreiptis į specialistus.

Turbūt retas kuris atkreipia dėmesį į savo užkimusį balsą rytais ar krenkštimą. Sausą, įkyrų kosulį taip pat neretai priskiriame beprasidedančiai galimai bronchų infekcijai. Tačiau tai gali signalizuoti ir apie gastroezofaginio refliukso ligą (GERL).

Nenuvertinkite padidėjusio rūgštingumo simptomo

Pasak vidaus ligų gydytojos L. Aleškevičienės, GERL yra viena dažnesnių darbingo amžiaus pacientų diagnozių – jos paplitimas pasaulyje vertinamas 8–33 proc. ir apima abi lytis.

„Gastroezofaginio refliukso liga priklauso tai patologijos grupei, kurios eigos valdymui reikalingi ne tik medikamentai, bet ir gyvenimo būdo keitimas“.

Dažnai iš savo pacientų girdinti frazę „man tik rūgštingumas“ gydytoja pataria nenuvertinti šio simptomo, nes jis gali būti itin reikšmingas. Jei simptomai įkyrūs, trukdo kasdienei veiklai, patariama nieko nelaukiant kreiptis į gydytojus ir tikslinti jų priežastis. 

„Itin populiari frazė „padidėjęs rūgštingumas“ nėra vien skrandžio signalas. Gastroezofaginio refliukso liga reiškia, jog per atvirą skrandžio-stemplės jungtį dalis skrandyje susekretuotų sulčių kartu su turiniu patenka atgal, t.y. kyla stemple aukštyn. Stemplę galime įsivaizduoti, kaip ilgą raumeningą tuščiavidurį vamzdį, bet kiekvienas vamzdis viduje nebūtinai neturi pažeidimų. Tačiau, jei kai kuriose stemplės dalyse uždegimas nuolat kartojasi, tai jau nėra gerai“, – paaiškino vidaus ligų gydytoja L.Aleškevičienė.

GERL dažniausiai nustatoma ezofagogastroduodenoskopijos metu – tai tyrimas, kuris yra vienas svarbiausių endoskopinių tyrimų, tiriantis stemplę, skrandį ir dvilikapirštę žarną. 

Daugeliui pacientų, anot gydytojos, tai nėra pats laukiamiausias tyrimas, bet kito būdo apžiūrėti vidaus organų nėra galimybės, o aklai slopinti simptomų medikamentais nėra racionalu: „Medikamentinio gydymo optimizavimas yra itin svarbus bendram rezultatui, reikia kuo tiksliau žinoti, ką ir dėl ko gydome“.

Vidaus ligų gydytoja L. Aleškevičienė

Kodėl kai kuriems žmonėms ši liga linkusi atsinaujinti?

Pasak gydytojos, tam įtakos turi nuolat patiriamas stresas, dienos režimo svyravimai, greito maisto kultūra (keptas/skrudintas valgis), genetinis polinkis ir kt. Tad dėl nesubalansuoto mitybos režimo bei netinkamo gyvenimo būdo GERL linkusi atsinaujinti.

„Reikšmės turi h.pylori bakterijos aktyvumas bei koks yra tyrime rastas gleivinių pažeidimo laipsnis. Deja, ne visada visų stresorių pavyksta išvengti, kaip ir ligos pasikartojimo.

Gydytojo ir paciento tandemas yra tam, kad sektųsi kuo daugiau kontroliuoti vienus ar kitus galimus paūmėjimus“, – patikino L.Aleškevičienė.

Streikuojantis virškinimas gali byloti ir apie vėžį

Nusiskundimai, kurie būdingi streikuojant virškinimo traktui, gali būti kuo įvairiausi, tad gydytoja pataria atkreipti dėmesį į šiuos simptomus:

  • balso prikimimas,
  • rūgšties jutimas burnoje, rėmuo,
  • pilvo pūtimas,
  • nevirškinimo jausmas,
  • vėmimas.

„Jei tai kavos tirščių pavidalo skrandžio turinys, ieškoma, ar nekraujuoja iš virškinimo trakto. Pasikeitus tuštinimosi ypatumams (pvz., staiga atsirado vyšninės spalvos turinys, juodos spalvos turinys), taip pat aiškinamės, ar tai nėra dėl kraujavimo, – sakė vidaus ligų gydytoja L. Aleškevičienė. – Būna ir taip, kad simptomai nėra labai informatyvūs, bet pacientas pastebi nepaaiškinamą svorio kritimą. O tai ženklas, jog būtina tikslinti galimas to priežastis“.

Kai kurie virškinimo trakto organai, anot medikės, ne visada aiškiai „praneša“, jog jų veikla sutriko, todėl dažnai siūlomi neinvazyvūs ištyrimo metodai, kurie yra gerokai informatyvesni, nei tik paprasta apžiūra ar skundų analizė. 

„Pavyzdžiui, atsiradusi gelta dažnai siejama su kepenų veiklos sutrikimu, tai gali būti tiek bet kurios kilmės hepatitas, tiek cirozė, tiek gali sietis su kai kuriais kitais sindromais (Žilibero sindromu, hemolize), tulžies pūslės akmenlige, kasos galvutės vėžiu“, – teigė medikė.

Gydytojas, patikslinimui skirdamas tyrimus, mąsto kur kas plačiau, nes virškinimo traktas nėra atviras (kaip, pavyzdžiui, oda) – virškinimas prasideda burnoje, bet visi kiti organai yra kūno viduje (virškinimo procese dalyvauja stemplė, skrandis, kasa, kepenys, žarnynas) ir jų veiklos įvertinimui nepakanka tik įvertinti nusiskundimus.

Daugelis virškinimo trakto patologijų prasideda labai panašiai, bet, pasak L. Aleškevičienės, šalia pakankamai lengvai išsprendžiamų sutrikimų įvyksta ir kraujavimas iš opų, diagnozuojami vėžiniai susirgimai arba aptinkama kita patologija, kuri nebuvo įtarta.

„Vėžys jaunėja, diagnostikos ir gydymo galimybės gerėja, todėl net ir jauno amžiaus pacientams nekaltų nusiskundimų kilmė tikslinama. Epidemiologijos apžvalgose teigiama, jog per pastaruosius 50 metų mažėjo skrandžio vėžio radinių ir tai siejama su didesniu dėmesiu medikamentiniam gydymui, sveikesnės mitybos koncepcija, nerūkymo propagavimu“, – teigė vidaus ligų gydytoja ir ragina būti neabejingais įvairiems savo sveikatos sutrikimams bei stengtis suprasti, kas tai provokuoja.

L. Aleškevičienės teigimu, gydytojas negali padėti eliminuoti veiksnių, kurios diktuoja gyvenimo būdas, tačiau jis gali padėti valdyti simptomus, padėti pajusti, kada dega raudonas šviesoforo signalas.

Dalintis

Neatidėliokite, rūpinkitės savimi

Registruokitės
Gaukite mūsų naujienas ir akcijų pasiūlymus!

Gydytojų patarimai ir specialios akcijos tik prenumeratoriams