2024 02 21
Skubi šeimos gydytojo konsultacija nuotoliu!
Atsisiųskite programėlę uhealth
2011 08 16
Sveikas gyvenimo būdas – mažiau skrandžio negalavimų
Virškinamojo trakto ligos
6 min. skaitymo
Kiekvienas iš mūsų, ko gero, žino, kas yra rėmens graužimas. Šis nemalonus simptomas - būdingas gastroezofaginio refliukso (GERL) ligos požymis. Apie šią ligą, jos priežastis, ištyrimą ir gydymą kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Gastroenterologijos centro vadove, gydytoja gastroenterologe Dalia Grusliene.
Gastroezofaginiu refliukso liga sergama visame pasaulyje, ypač dažnai išsivysčiusiose šalyse. JAV epidemiologai nustatė, kad vieną ar kelis kartus per dieną rėmens graužimą patiria 24 proc. pacientų, 43 proc. žmonių nemalonius simptomus patiria vieną ar kelis kartus per savaitę, o 40-60 proc. GERL simptomus patiriančių žmonių nustatomas stemplės gleivinės pažeidimas - ezofagitas.
Kokie šios ligos simptomai?
Gastroezofaginis refliuksas - lėtinė liga, kai rėmens graužimas ir/ar atpylimas rūgščiu turiniu kartojasi du ar daugiau kartų per savaitę. Tariant paprasčiau, dėl apatinio stemplės rauko savaiminio pernelyg didelio atsipalaidavimo dirginantis rūgštus (arba dar agresyvesnis - tulžingas) skrandžio turinys kyla į stemplę, ryklę, gerklas ar kvėpavimo takus. Patekęs į stemplę skrandžio turinys joje užsilaiko, sutrinka normalūs apsauginiai stemplės apsivalymo mechanizmai: sumažėja seilių ar stemplės gleivinės sekreto, pablogėja stemplės peristaltika ir kraujotaka, gleivinės regeneracija.
Įprasti simptomai: rėmuo, skausmas ar nemalonus jausmas duobutėje arba apatinėje krūtinkaulio dalyje, rūgštaus skrandžio turinio atpylimai, seilėtekis, rijimo sutrikimai. Jie gali pasireikšti visi ar tik kai kurie iš jų. Dažnai juntami ir vadinamieji netipiški simptomai: balso kimimas, kosulys, kąsnio jausmas gerklėje, dusulio priepuoliai, deginimo pojūtis burnoje.
Kokių komplikacijų gali sukelti gastroezofaginio refliukso liga, jei nesigydoma? Ar jos pavojingos?
Ši lėtinė liga vargina ilgus metus, nuolat tai nurimdama, tai vėl paūmėdama. Tik apie pusei sergančiųjų konstatuojamos stemplės erozijos. Nedidelei daliai pacientų liga komplikuojasi kraujavimu, stemplės opomis, stemplės randiniu susiaurėjimu (striktūromis), stemplės gleivinės pokyčiais - atsiranda vadinamoji Bareto stemplė, kuri laikoma ikivėžine būkle, galinčia virsti vėžiu. Beje, sergančiųjų stemplės vėžiu (adenokarcinoma) vis daugėja.
Kai liga užleista ir komplikuojasi, gali prasidėti kraujavimas iš stemplės, atsirasti ryškių rijimo sutrikimų, vėmimas, svorio kritimas. Pastarieji simptomai yra pavojaus ženklas.
GERL būna trijų formų
- Erozinė - tyrimo metu nustatomas stemplės gleivinės pažeidimas.
- Neerozinė - stemplės pažeidimų nėra, tačiau yra simptomų (pirmiausia - rėmuo), varginančių žmogų ir bloginantys jo gyvenimo kokybę.
- Netipinė - simptomai nėra tipiški ir/arba pažeidžiami kiti organai: gerklos, bronchai, burnos ertmė.
Kaip diagnozuojama ši liga?
Dažnai pakanka išsiaiškinti jau išvardytus pacientą varginančius tipinius GERL simptomus (rėmuo, skausmas ar nemalonus jausmas duobutėje, rijimo sutrikimai ir kt.). Jaunesniems nei 45 metų žmonėms, kuriuos vargina tik šie tipiniai simptomai, neįtariama komplikacijų ir kurie neserga kitomis lėtinėmis ligomis, gali būti skiriamas mėnesio medikamentinis gydymas, net neatliekant endoskopinio tyrimo.
Labai informatyvus stemplės gleivinės pažeidimų ir GERL komplikacijų nustatymo metodas - endoskopija. Ji atliekama atsiradus pavojingų simptomų (kraujavimas, mažakraujystė, svorio mažėjimas, springimas, krūtinės skausmas, dažnas vėmimas), taip pat įtariant komplikacijas.
Endoskopija turi būti skiriama, jei ligos požymių atsirado vyresniam negu 45 metų pacientui, jei yra pavojingų simptomų, netenkina gydymo rezultatas esant neaiškiai diagnozei.
Šio tyrimo metu gydytojas endoskopuotojas apžiūri vidaus organus ir įvertina stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos bumblio pažeidimus, prireikus paima audinių biopsiją vėžinėms ligoms, H. pylori infekcijai, kitai patologijai nustatyti
Ar yra ir kitų tyrimų GERL ligai nustatyti?
Taip, yra. Jie parenkami individualiai, atsižvelgiant į ligos ypatumus. Tai gali būti rentgeninis stemplės ir skrandžio tyrimas, 24 val. stemplės ph-metrija, stemplės manometrija, otorinolaringologinis ištyrimas (gerklų, nosiaryklės pokyčiams nustatyti).
Kai simptomai būdingi kelioms ligoms, tiksliai diagnozei nustatyti gali būti skiriamas ultragarso, įvairūs kardiologinės, pulmonologinės, neurologinės būklės tyrimai.
Kas sukelia šią ligą?
Nors nėra nustatyta konkrečios vienos ligą išprovokuojančios priežasties, tenka pripažinti, kad svarbiausi kaltininkai yra civilizuoto gyvenimo būdo palydovai: ilgalaikė nervinė įtampa, netinkama ir nereguliari mityba, žalingi įpročiai (rūkymas, alkoholiniai gėrimai ir kt.), antsvoris, neadekvati fizinė veikla, įvairių vaistų vartojimas. Šiai ligai gydyti, taip pat profilaktikai labai svarbu, kad žmogus suprastų ligos kilmę, simptomus ir sąmoningai nusiteiktų koreguoti gyvenimo būdą.
Kaip gydoma GERL?
Kol kas yra dvi GERL gydymo galimybės. Pirmoji - ilgalaikis ar cikliškas vaistų vartojimas. Antras pasirinkimas - laparoskopinė antirefliuksinė operacija. Gydymu siekiama pašalinti ligos simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę, užgydyti pažeistą stemplės gleivinę, išvengti ligos paūmėjimų ir užkirsti kelią komplikacijoms.
Dažniausiai gydoma vaistais. Gydymą, skrandžio rūgšties sekreciją mažinantį vaistą, jo dozę, kursą, pagalbinius vaistus gydytojas pacientui parenka individualiai.
Operacinis gydymas skiriamas tuomet, kai reikia sustiprinti antirefliuksinį mechanizmą. Pastaruoju metu atliekamos mažai traumuojančios (per nedideles angeles ir pjūvius) laparoskopinės operacijos, vadinamos fundoplikacijomis, per kurias sustiprinama apatinio stemplės rauko funkcija, sudarant mechaninį barjerą refliuksui. Tai puiki alternatyva ilgalaikiam palaikomajam PPI vartojimui. Palyginamųjų tyrimų duomenimis, po šios operacijos dauguma pacientų nepatiria ligos simptomų mažiausiai penkerius metus.
|
9 patarimai, kaip išvengti GERL
1. Valgykite dažnai ir mažais kiekiais. Geriausia valgyti 5-6 kartus per dieną mažomis porcijomis. Svarbu labai gerai sukramtyti. Tai gali padėti ne tik išvengti ligos, bet ir atsikratyti nereikalingų kilogramų. 2. Venkite maisto produktų ir gėrimų, didinančių skrandžio rūgštingumą ir atpalaiduojančių stemplės apatinį rauką:
3. Valgykite ir atlikite fizinius pratimus mažiausiai 2 val. prieš miegą. Jei esate įpratę eiti miegoti 23 val., baikite valgyti vakarienę 21 val. Kai atsigulate ar pasilenkiate pilnu skrandžiu, maistas pradedamas stumti į stemplę. Tai sukelia refliuksą. 4. Išlaikykite normalų svorį. Pilvo riebalai papildomai spaudžia skrandį, todėl labai svarbu numesti antsvorio, jei jo turite. 5. Miegokite aukščiau pakelta galva. Svarbu, kad galva, kaklas ir viršutinė kūno dalis miegant būtų aukščiau nei kūnas. Tai padės užkirsti kelią skrandžio turinio atbuliniam tekėjimui. Taip pat galite pabandyti miegoti ant kairiojo šono. Tyrimų duomenys rodo, kad miegant ant kairiojo šono galima išvengti naktinio rėmens, o miegant ant dešiniojo, rėmens simptomai šiek tiek paaštrėja. 6. Venkite prigludusios prie liemens aprangos. Prigludusi apranga, diržas spaudžia juosmenį ir verčia skrandžio rūgštį kilti į stemplę. 7. Meskite rūkyti. Tyrimai parodė, kad rūkymas silpnina ir atpalaiduoja apatinius stemplės raumenis. Be to, rūkymas skatina skrandžio rūgšties gamybą ir lėtina seilių gamybą. Seilės labai reikalingos skrandžio rūgščiai neutralizuoti. 8. Venkite alkoholio. Alkoholis taip pat silpnina apatinio stemplės rauko raumenis, trukdo skrandžiui greitai išsituštinti. Negerkite angliarūgštės turinčių gėrimų 9. Atsipalaiduokite, žiūrėkite į gyvenimą teigiamai ir venkite nereikalingo streso. Tik jūs galite pasirūpinti savimi geriausiai. Jei nepaisant visų šių priemonių vis dar jaučiate GERL simptomus, kreipkitės į gydytoją gastroenterologą |
